„Neprognozuojamas šiandien ne tik vasaros dangus, sunkiai prognozuojamas yra ir ekonomikos augimas. Kaupiasi nemalonūs ar net stichiniai reiškiniai ekonomikoje“, – teigia pramonininkų atstovas Vidmantas Janulevičius.
„Matau sunkias pramonės perspektyvas“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Europos „kamikadzės“?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas V. Janulevičius teigia, kad šalies pramonę slegia aukštos palūkanos už paskolas. Pasak jo, nors visoje euro zonoje vidutiniai naujų paskolų skolinimosi kaštai ne finansų įmonėms birželį siekė 4,79 proc., tačiau net aštuoniose šalyse jie mažesni už vidurkį, o Lietuvoje – kur kas didesni.
„Šių metų birželio mėn. naujų paskolų skolinimosi kaštų rodiklis ne finansų įmonėms Lietuvoje buvo antras aukščiausias ir siekė 6,05 proc. arba buvo 26,30 proc. didesnės nei vidutiniškai visose euro zonos šalyse“, – socialiniame tinkle rašė V. Janulevičius.
Anot jo, žinant, kad Europos Centrinis Bankas gali darkart didinti palūkanų normas, manytina, jog Lietuvos ne finansų įmonėms paskolų palūkanų normos gali tik didėti.
„Kas gali skolintis už tokias palūkanas? Tik visiškai įspraustas į kampą verslas, kuris nelabai rūpi savo valstybei. Ir tokiu būdu mūsų verslininkai tampa tikri Europos kamikadzės“, – aiškina V. Janulevičius.
Jis argumentuoja, kad vidutinis šalies verslo pelningumas yra apie 7–8 procentus.
Ekonomistas A. Izgorodinas sako, jog pramonės situacija išties sunki ir būgštavimai dėl paskolų aptarnavimo kaštų pamatuoti.
Anot jo, kai tik Europos Centrinis Bankas didina bazines palūkanų normas, automatiškai brangsta skolinimas. O su šia aplinkybe susijusi ir antroji – didelė finansų sektoriaus koncentracija.
„Jame dominuoja dideli bankai, kurie diktuoja žaidimo taisykles kitiems ir kadangi tie dideli bankai praktiškai daugiausia dirba su stambiu verslu, tai jiems nėra kažkokios didelės motyvacijos bėgioti
paskui klientus, siūlyti kažkokias lanksčias finansavimo sąlygas arba fiksuotas palūkanas“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, konkurencijos trūkumas iš esmės lemia tą pirmą problemą, kad labai didelė dalis paskolų yra išduodama už kintamas palūkanas.
„Pasekmė yra ta, kad taip eksportuotojai rizikuoja netekti konkurencingumo. Nes, palyginimui, Prancūzijoje tik 34 proc. visų naujų paskolų išduodama už kintamas palūkanas. Tai reiškia, kad mūsų verslas yra statistiškai labiau rizikingoje padėtyje, negu Prancūzijos verslas, kuris nemažą dalį paskolų gauna už fiksuotas palūkanas“, – sako A. Izgorodinas.
Paskolų kaina euro zonoje:
Bankų atstovai: verslo kreditavimas auga
Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja, kad naujausiais Europos centrinio banko duomenimis, verslo kreditavimas Lietuvoje auga bene labiausiai, palyginti su kitomis euro zonos šalimis: šių metų birželį paskolų verslui augimo tempas Lietuvoje siekė 8,1 proc., kai tuo pat metu euro zonos vidurkis buvo 3 proc.
„ECB keliant bazines palūkanų normas atitinkamai augo ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Didžioji dalis Lietuvoje išduodamų paskolų verslui yra kintamos palūkanų normos paskolos, todėl „Euribor“ pokyčių poveikis statistikoje matomas labai greitai“, – teigia LBA.
„Tai reiškia, kad bendros palūkanos verslui Lietuvoje per metus augo tik dėl ECB vykdomos pinigų politikos sprendimų keliant bazines palūkanų normas“, – sakoma komentare.
Asociacijos vertinimu, skirtumas tarp birželį Lietuvoje matomų paskolų kaštų ir, pavyzdžiui, Vokietijos, – kaip Lietuvos didžiausios eksporto rinkos – nėra dramatiškas. Esą racionalu tikėtis, kad egzistuoja tokios priežastys, kaip geopolitinė ir panašios rizikos, kurios veikia ne Lietuvos naudai.
Lietuvos bankų asociacija kartu pažymi, kad Lietuvos privačiame sektoriuje geopolitinės rizikos priedas skolinantis vis dar yra žemesnis nei viešajame sektoriuje – Lietuvos valstybė 5 metams skolinosi už 4,1 proc., kai Vokietijos – už 2,6 proc. Tuo metu Lenkijos įmonės birželį zlotais skolinosi už vidutiniškai 8,9 proc.
Istorinis paskolų kainos palyginimas euro zonoje:
Reguliuotojas: skolinimosi kaina dažnai kinta
Lietuvos bankas (LB) atkreipia dėmesį, kad paskolų įmonėms palūkanų normų didėjimą pastaruoju metu Lietuvoje ir euro zonoje lemia ECB didinamos palūkanų normos.
Lietuvoje birželį, palyginti su 2022 metų sausiu, tai yra, dar prieš palūkanų normų didinimo pradžią, verslo skolinimosi kaina buvo 3,1 proc. punkto didesnė. Tai yra didesnis prieaugis nei Latvijoje (2,5 proc. p.), bet mažesnis nei Estijoje ir vidutiniškai euro zonoje (atitinkamai 3,2 ir 3,4 proc. p.).
skyriaus ekonomistas Dovydas Poderys.
„Pavyzdžiui, kovą įmonių skolinimosi kaina Lietuvoje siekė 5,1 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto didesnė nei vidutiniškai euro zonoje, gegužę – 6,1 proc. ir buvo jau 1,5 proc. punkto didesnė, o birželį skolinimosi kaina Lietuvoje nepakito bet skirtumas nuo euro zonos vidurkio sumažėjo iki 1,3 proc. punkto, nes palūkanos didėjo kitose euro zonos šalyse“, – aiškina jis.
Pasak jo, anksčiau Lietuvos banko atlikti tyrimai apie bankų paskolų kainodarą ir skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui tendencijas yra parodę, kad aukštesnį palūkanų maržų lygį – tai yra, brangesnį skolinimąsi – Lietuvoje įprastai lemdavo didelė koncentracija bankų rinkoje bei santykinai mažesnis konkurencinis spaudimas pasiūlyti mažesnes palūkanų normas.
„Tiesa, pastaruoju metu skirtinguose segmentuose matomos skirtingos maržų pokyčių tendencijos. Pavyzdžiui, paskolų mažoms įmonėms Lietuvoje marža 2023 metų antrąjį ketvirtį buvo 0,3 proc. punkto mažesnė nei vidutiniškai 2022 metais, o paskolų didelėms įmonėms marža minimu laikotarpiu padidėjo 0,4 proc. punktais, bet vis dar buvo mažesnė nei taikoma mažesnėms įmonėms“, – sako LB ekspertas.
Jo nuomone, vertinant lengvatinių paskolų ar kitų priemonių, skirtų palengvinti skolinimąsi Lietuvos įmonėms poreikį, svarbu nustatyti dėl ko įmonėms, norinčioms pasiskolinti, kyla problemų.
„Problemos gali būti struktūrinės – pavyzdžiui, įmonės negali gauti finansavimo, nes neturi tinkamo užstato. Struktūrinėms problemoms spręsti įprastai yra teikiama su valstybės pagalbos taisyklėmis suderinta parama.
Bet jei problema yra ciklinė ir atsiranda dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, valstybės veikimas mažinant paskolų kainą gali mažinti infliacijos suvaldymo galimybes“, – sako D. Poderys.
LBA pabrėžtas kreditavimas euro zonoje birželį, palyginti su praėjusiu birželiu:
Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Delfi“ komentavo, kad skolinimosi sąlygos tiek gyventojams, tiek verslui dėl palūkanų kilimo šiais metais yra pablogėjusios visoje Europoje.
„Didžiojoje dalyje ES šalių skolinimasis pabrango pakilus tarpbankinėms „Euribor“ palūkanoms, kurios visoje Euro zonoje yra vienodos. Rytų Europos valstybėse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje), o taip pat Didžiojoje Britanijoje, kurios turi nacionalines valiutas, skolinimosi kaštai yra dar didesni nei euro zonoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje tarpbankinės palūkanos siekia 6,75 proc. („Euribor“ 4,25 proc.)“, – sakoma komentare.
LBA savo ruožtu teigia, kad apskritai skolinimo kaštai šalyse skiriasi dėl įvairių priežasčių – verslo, mokestinės aplinkos, šalies ekonominės situacijos, rinkos dydžio ir kt. Be to, kaip jau minėta, Lietuvoje išduodama santykinai daugiau paskolų verslui kintamomis palūkanų normomis ir tai turi įtakos statistikai.
Taip pat, pasak asociacijos, mažesnėse šalyse trumpalaikius rodiklius iškreipia ir vienkartinės didesnės paskolos – tarkime, Latvijoje naujų paskolų verslui palūkanų normų vidurkis birželį buvo 5,55 proc., nors gegužę – 5,79 proc., o toks neįprastas sumažėjimas irgi susijęs su keliomis didelėmis paskolomis, sako LBA.
Ekspertas mato poreikį didesniam valstybės įsitraukimui
Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad aptariamai problemai spręsti reikėtų didesnio valstybės vaidmens.
„Ir dabar tikrai nekalbu apie tai, kad mums reikia pritraukti lenkiškus ar kitus bankus, – tai yra labai ilgalaikis žaidimas su neaiškia baigtimi. Bet reikia stiprinti „Invegos“ vaidmenį ir įtaką finansavimo rinkai Lietuvoje.
Nes COVID metu turėjome tikrai labai gerą precedentą, kai valstybė per „Invegą“ labai padėjo verslui apsisaugoti nuo įvairių finansinių turbulencijų. Vienas iš sprendimų buvo įvairių palūkanų kompensavimas ir rizikos draudimo priemonės“, – sako ekspertas.
Anot jo, dalį rizikos iš banke negalinčių pasiskolinti įmonių perimtų valstybė. Kitas sprendimas būtų palūkanų kompensavimas.
„Įmonė skolinasi iš banko, bet galiausiai kažkokią dalį tų palūkanų padengia valstybė. Tai aš manau, kad reikia didinti finansavimą tokioms priemonėms, nes tai reiškia atlyginimus ir darbo vietas.
Įmonė, kuri gauna pigesnį finansavimą, ir kuri apskritai gauna tą finansavimą, gali investuoti į plėtrą, išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, gali nemažinti darbo užmokesčio“, – sako pašnekovas.
LPK prezidentas V. Janulevičius taip pat ragina pasidaryti „namų darbus“.
„Privalome užtikrinti kapitalo prieinamumą šalyje ir investavimo nepertraukiamumą, nes ekonomikos sveikata svarbi ne tik man vienam, ne tik Lietuvos pramonininkų konfederacijai, jos nariams, tai svarbu kiekvienam piliečiui, nes tik nuo to, kaip mes efektyviai investuosime dabar, priklausys verslo ir šalies ekonomikos ateitis.
Lietuvos bankas komentuoja, kad verslui pasiskolinti Lietuvoje yra kelios alternatyvos: vietiniai bankai (apie 20 bankų ir filialų), kitose Europos Sąjungos šalyse veikiantys bankai (daugiau taikoma didelėms įmonėms/pramonei), sutelktinis finansavimas (labiau smulkioms ir vidutinėms įmonėms, SVV), kapitalo rinka.
„Tad pasirinkimas yra. Klausimas, matyt, yra skolinto kapitalo kaina ir kas ją lemia. Lietuvos bankas finansų rinkos plėtrą ir konkurencijos skatinimą yra įsivardijęs kaip strateginius tikslus, tam yra įkurtas ir atskiras specializuotas Finansų rinkos plėtros centras“, – teigia D. Poderys.
„Be to, nuosekliai dirbame, kad konkurencija rinkoje didėtų ir įmonėms būtų prieinamas ne tik tradicinis veiklos finansavimas per bankų paskolas, bet ir alternatyvus – išleidžiant obligacijas, akcijas ar naudojantis sutelktinio finansavimo platformų operatorių paslaugomis“, – teigia Lietuvos banko atstovas.
Pasak jo, įmonės jau aktyviai naudojasi alternatyviu finansavimu – biržoje listinguotų obligacijų kapitalizacija per pastaruosius 4 metus užaugo dvigubai – nuo 0,9 mlrd. eurų 2019 metais iki 2 mlrd. eurų 2022 metais. Ypač didelis šuolis esą matyti daugiašalėje prekybos sistemoje, kuri skirta smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV), joje kapitalizacija pašoko nuo 10 iki 39 mln. eurų, listinguotos 9 obligacijų emisijos.
Ministerija: priemonių yra, bet bus siūloma naujų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentuoja, kad per „Invegą“ nuolat siūlo įvairių priemonių, kuriomis siekiama pagerinti verslo finansavimą. Galima rinktis nuo paskolų iki individualių garantijų bei rizikos kapitalo priemonių.
„Iš valstybės lėšų yra įgyvendinamos 8 paskolų priemonės už 416 mln. eurų. Taip pat veikia 9 garantijų priemonės už 234 mln. eurų. Taip pat verslas turi galimybę naudotis rizikos kapitalo priemonėmis.
Verslai, įgyvendinantys investicinius projektus, gali naudotis ir palūkanų kompensavimu. Atsižvelgiant į priemonių pobūdį ir sąlygas, taikomos skirtingos palūkanos, kurios, daugeliu atvejų, priklauso nuo verslo subjekto ir projekto rizikingumo lygio“, – sako ministerija.
Ji sako planuojanti ir naujų finansinių priemonių iš ES fondų lėšų, kurios prisidės prie finansavimo prieinamumo užtikrinimo. Tiesa, jos pradės veikti tik kitąmet.
1. Pagal priemonę „Pokytis“ bus teikiamos paskolos arba subordinuotos paskolos investicijoms verslo procesams modernizuoti, gamybos procesams automatizuoti ir skaitmeninimo ir tvarių produktų gamybą skatinančioms technologijoms diegti.
Priemonei bus skiriama 250,46 mln. eurų. Paskolos bus teikiamos MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms) ir pramonės įmonėms. Planuojama, kad paskolos bus pradėtos teikti 2024 metų III ketvirtį.
2. Pagal atnaujintą priemonę „Perspektyva“ bus teikiamos paskolos MVĮ ir didelėms įmonėms (DĮ), kai jos bendradarbiauja su MVĮ, veikiančioms Sostinės regione. Įmonės galės investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veiklas. Planuojama, kad paskolos bus pradėtos teikti 2024 metų I ketvirtį. Priemonei bus skiriama 107,78 mln. eurų.
3. Pagal atnaujintą priemonę „Startuok” bus teikiamos paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui steigti ir plėtrai Sostinės regione. Planuojama, kad paskolos bus pradėtos teikti 2024 metų I ketvirtį. Priemonei bus skiriama 16,945 mln. eurų.
Visos „Invegos“ priemonės prieinamos šiuo adresu (palūkanų kompensavimas tarp esamų priemonių numatytas žemės ūkiui ir SVV sektoriui).
A. Izgorodinas, paklaustas, ar jo siūlomas ir valstybės organizuojamas verslo rėmimas pasiteisintų, teigia, kad investicijos atsiperka, nors ir neįmanoma suskaičiuoti, kaip ir kada.
„Visų pirma, reikia remti tas pramonės įmones, kurios jau turi išvystytus eksporto užsakymus: tas įmones, kurios, panaudojusios tą valstybės pagalbą, tikrai garantuotai gali atnešti rezultatą per eksportą“, – sako ekonomistas.
„Ir, galų gale, tai turės poveikį vidaus paklausai, nes tie žmonės, kurie dirbs pramonėje, jie tiesiog daugiau vartos ir automatiškai tai valstybei atsipirks ir per pelno mokestį, ir per PVM, ir per akcizus“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistas vis dėlto perspėja, kad nesikartotų pandemijos situacija.
„Nereikia kartoti klaidų, kurios buvo padarytos COVID metu, kai pinigai buvo taškomi į kairę ir į dešinę, kai dalis įmonių vietoj eksporto skatinimo nusipirkdavo „Porsche“. Dėl to ir sakau, kad reikia pradėti dirbti su tomis įmonėmis, kurios gali atnešti garantuotą grąžą, bet joms tiesiog trūksta finansavimo, kad jos galėtų duoti tą grąžą valstybei“, – sako A. Izgorodinas.
Prošvaisčių pramonės sektoriuje mažai
Pramonininkų atstovas V. Janulevičius kartu išsakė ir nerimą dėl rudens ir galimų naujų krizių.
A. Izgorodinas teigia nematantis papildomų rizikų energetikoje, nes dar nuo pernykštės krizės pramonė (imli energijai pramonė) euro zonoje nėra atsigavusi.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis:
„Dabartinė energetikos kaina vis dar per aukšta, kad euro zonos energijai imli pramonė atnaujintų gamybą ir tai yra pagrindinis aspektas, kuris gali riboti energijos kainų augimą.
Aš tikrai pripažįstu, kad rizikų yra, ta prasme, politinių rizikų ir visų kitų, bet de facto aš dabar nematau tokių didelių grėsmių Lietuvos pramonei dėl energetikos kainų“, – sako A. Izgorodinas.
Tačiau apskritai vertindamas šalies pramonės ateitį jis gerų žinių neturėjo.
„Pramonės perspektyvas matau kaip sunkias. Euro zonos pramonės išankstiniuose indikatoriuose šiuo metu nėra nė vieno komponento, kuris rodytų, kad jos situacija kažkaip pradėtų gerėti.
Tai turės tiesioginės įtakos Lietuvos pramonei, nes euro zonos pramonė duoda daug užsakymų mūsų gamintojams. Tai šiame kontekste nieko gero nematau“, – teigia jis.
A. Izgorodino vertinimu, kitas svarbus veiksnys yra Kinija, iš kurios pasiekia vis nauji nerimą keliantys signalas, pavyzdžiui, defliacija.
„Tai summa summarum, dėl Kinijos problemų, dėl euro zonos pramonės problemų kol kas nematau labai kažkokių gerų perspektyvų pramonei.
Gal tiktai vieną teigiamą dalyką galima akcentuoti, kad kol kas mūsų pramonės rodikliai nebeblogėja, tai yra, mes toliau matome gamybos kritimą ir tikriausiai toliau jį matysime, bet tuose sektoriuose, kurie yra labiausiai probleminiai, tai yra, mediena, baldai – situacija nebeblogėja“, – sako ekonomistas.
