Brangęs šildymas – ne vien gyventojų galvos skausmas: viešbučiai sako tokių sumų dar nematę

Padėtis – katastrofiška

Gyventojams socialiniuose tinkluose kuriant grupes ir dalijantis šildymo sąskaitomis už gruodį, kurios 45 kv. metrų ploto bute kai kur siekė ir netoli 200 Eur, Lietuvoje veikiantys viešbučiai gaunamas sumas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, priklausomai nuo jų ploto.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pasakojo, jog vien už šildymą 150 kambarių turintis viešbutis Birštone už gamtines dujas sulaukė sąskaitos, kuri siekė beveik 50 tūkst. Eur.

„Ir čia kalbame apie vieną sąskaitą, nekalbant apie augančius atlyginimus ir kitas sąskaitas. Už elektrą suma dar siekė apie 30 tūkst., bet kur dar vanduo“, – skaičiavo ji.

Pasak atstovės, vieni viešbučiai sąskaitas dengia iš savo turimų pinigų likučių, kiti – skolinasi iš „Invega“, o treti paskolų negauna.

„Tai pas juos sąskaitoje per daug pinigų, tai per mažai, tai yra susijusios įmonės. Verslas nebeturi kantrybės“, – sakė E. Šiškauskienė.

„Ir tie patys SPA viešbučiai kurortuose, kurie turėjo galimybę šiek tiek užsidirbti, dabar jie dirba tik tam, kad užsidirbtų ir susimokėtų už energijos kaštus. Situacija tokia, kad viešbučiuose užimtumas yra apie 15-20 proc. Nakties kaina nakčiai be PVM ir pusryčių yra 20-40 Eur, kitaip tariant, jau yra pasiektas dugnas.

Evalda Šiškauskienė

© DELFI / Domantas Pipas

Taip pat prie visko prisideda ir nuolatinis žmonių ir verslo gąsdinimas, kad netrukus bus įvestas karantinas ir kiekvienas toks pareiškimas kerta per pardavimus. Be reikalo keliama panika“, – kalbėjo ji.

E. Šiškauskienės teigimu, kol kas, kad viešbučiai bankrutuotų, ji negirdinti, tačiau pabrėžia, kad tai – konfidenciali informacija ir niekas apie tai niekada garsiai ir nesigirtų.

„Žinote, durų tai niekas neuždarys, čia ne namas, kur gali išjungti šildymą ir išeiti. Gali atleisti darbuotojus, bet šildymo neišjungsi. Tai apie bankrotus dar negirdime, bet jei taip bus ir toliau, visko bus“, – sakė ji.

Anot viešbučių atstovės, asociacija dar kartą dėl paramos kreipėsi į premjerę ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

„Su jais apie paramą kalbame nuo spalio mėnesio verslo viešbučiams, kurių apyvartą krito daugiau nei 40 proc., bet jau dabar mes matome, kad katastrofiška padėtis yra visame sektoriuje“, – apibendrino ji.

Už gruodį – 80 tūkst. Eur mokesčių

„Amberton“ viešbučių tinklo generalinis direktorius Tadas Matjošaitis kalbėjo, kad vien už Klaipėdoje įsikūrusio viešbučio komunalines paslaugas šių metų gruodį, kurios yra apie 20 tūkst. kv.m., sumokėjo 80 tūkst. Eur ir tokių sumų dar nebuvo matęs. Tuo tarpu 2020-aisiais sąskaita siekė 30 tūkst. Eur.

„Situacija yra liūdna. Kol kas dar turime pinigų likučių, laukiame, kada baigsis šildymo sezonas, bet perspektyvos yra liūdnos. Turistų nėra, užsieniečių nėra, kainos, galima sakyti, nedidėja, nors viskas brangsta, o jų kelti negali, nes ir taip nėra kam atvykti.

© DELFI / Andrius Ufartas

Dabar, po Naujųjų, užimtumas išvis menkas. Ruoškimės blogiausiam, bet tikėkimės geriausio“, – kalbėjo jis.

Vadovas pabrėžė, kad nors sąnaudos ir smarkiai išaugo, jokios paramos viešbučių tinklas iš valstybės negavo.

„Šiuo metu, jeigu kambariai yra nenaudojami, jie yra uždaromi ir yra paliekamas minimalus šildymas. Tarkime, Klaipėdoje viešbutis ne sezono metu yra per didelis ir mes žiemai kažkiek kambarių uždarome ir jie nenaudojami, palaikoma minimali temperatūra. O kur žmonės gyvena, jau nieko nepataupysi, nes taupymas gali atsiliepti kitu galu“, – kalbėjo jis.

Tikisi, jog nugalės sveikas protas

„Centrum hotels“ viešbučių tinklo vadovas Artūras Vainora, kuriam priklauso sostinėje įsikūrę tokie viešbučiai, kaip „Gratis“, „Ratonda“ ir „Artis“, taip pat pasakojo, kad bendrai sąskaitos už komunalines paslaugas šiuo metu yra maždaug triskart didesnės.

„Už paskutinį mėnesį gavome sąskaitas už elektrą – 40 tūkst. Eur ir šildymą – 40 tūkst. Eur plius PVM. Tai suma už tris viešbučius. Anksčiau komunaliniai pas mus iš viso sudarydavo apie 20 tūkst. Eur.

Skolintis mums nelabai sekasi, nes „Invega“ nesuteikia paskolų, todėl dengiamės iš paskutinių apyvartinių lėšų, bet labai tikimės, kad sveikas protas nugalės ir valdžia dalinai kompensuos. Dabar gavome tik pažadus, bet niekas nevyksta, nors Latvijoje elektros energija kompensuojama“, – sakė jis.

Vadovas skaičiavo, kad viešbučių už šildymą bei elektrą dar laukia sąskaitos už sausį, vasarį, kovą ir nors kol kas jų durų užrakinti dar nereikės, mėnesiai bus labai nuostolingi.

„Čia nėra nė kalbos, kad bus nuostoliai, nes jie buvo jau ir lapkritį.

Klientų nėra, viešbučių kainos labai žemos, o sąskaitos aukštos, o gi dar darbo užmokestis didėjo. Viskas sudėtinga“, – apibendrino jis.

Laukia vertinimo iš kitų institucijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai aiškino, kad ministerija yra parengusi priemonės koncepciją, pagal kurią klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjams būtų kompensuojama dalis patirtų komunalinių mokesčių išlaidų.

„Ši koncepcija išankstiniam vertinimui pateikta derinti kitoms institucijoms, tai yra Finansų ministerijai, Konkurencijos Tarybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Gavus atsakymus iš minėtų institucijų koncepcija bus iš karto pateikta Vyriausybei tvirtinti“, – teigė ministerijos atstovai.

Pasak jų, Vyriausybei pritarus būtų rengiamas priemonės aprašas, kuris būtų teikiamas Europos Komisijai derinti.

„Lėšų šiai priemonei, preliminarus įvardinamas poreikis – 3,5 mln. eurų, tikimasi gauti iš Vyriausybės rezervo; dėl lėšų skyrimo yra kreiptasi į Finansų ministeriją“, – teigė atstovai.