„Delfi“ palygino dabartines 2022 metų valstybės biudžeto asignavimų eilutes su tuo, kas numatoma Seimui pateiktame projekte. Didžiausius pokyčius galinčių patirti valstybės institucijų ir įstaigų paprašėme komentarų.
Lentelėje pateikiami visi skirtumai tiek procentais, tiek suma.
Svarbu pastebėti, kad prie kai kurių institucijų esanti žvaigždutė reiškia, kad lyginama visa joms skirtų asignavimų suma. Pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) asignavimai lyginami bendrai su asignavimais politinėms partijoms.
Laukia rinkimai
Vertinant procentais būtent VRK kitais metais gali tikėtis didžiausio padidėjimo, net 212 proc. Jai skiriama suma didėja 17,7 mln. eurų, iki beveik 26 mln. eurų.
Komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė paaiškino, kad 2023 metais didžioji dalis VRK valdomų valstybės biudžeto asignavimų numatyta 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, o ne VRK išlaidoms.
„Iš 2023 m. biudžeto projekte numatytų 25,9 mln. eurų, Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams preliminariai būtų skiriama – 17,6 mln. eurų.
Išankstiniais skaičiavimais, apie 12,9 mln. numatyta artėjančiuose rinkimuose dirbsiančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui. Paprastai visoje Lietuvoje vykstančių rinkimų metu rinkimų komisijose 2–3 mėnesius dirba apie 13–14 tūkst. komisijų narių. Kadangi didžioji dalis rinkimų komisijų narių bus pradėti įdarbinti tik kitais metais ir konkretus jų skaičius šiuo metu dar nėra aiškus, todėl sunku pasakyti, kokia konkreti suma bus skirta jų darbui rinkimuose apmokėti.
Kita dalis lėšų bus numatyta kitoms rinkimų organizavimo išlaidoms padengti: balsavimo biuletenių spausdinimui, išankstinio balsavimo vokų spaudos paslaugoms, informacijos, skirtos neįgaliesiems parengimui (specialios įmautės biuleteniams Brailio raštu akliesiems, „easy-to-read“ leidinio supaprastinta kalba išleidimas sutrikusio intelekto rinkėjams ir pan.), rinkimuose naudojamų informacinių sistemų palaikymui ir jų saugumo užtikrinimui; transporto išlaidoms rinkimų metu, kandidatų diskusijų laidoms organizuoti ir pan.
Taip pat kitais metais iš bendros VRK valdomų valstybės biudžeto asignavimų sumos beveik 5,9 mln. įstatymų nustatyta tvarka bus paskirstyti politinėms partijoms“, – nurodė ji.
Padidėjimai trims ministerijoms
Reikšmingus asignavimų padidėjimus galima pastebėti Energetikos (+137 proc.), Užsienio reikalų (+49 proc.) ir Krašto apsaugos ministerijose (+47 proc.).
Energetikos ministerijai numatoma 267 mln. eurų daugiau (iš viso 463 mln. eurų), Užsienio reikalų – 49 mln. eurų daugiau (148 mln. eurų), Krašto apsaugos – 570 mln. eurų daugiau (1,77 mlrd. eurų).
Energetikos ministerijos atstovai „Delfi“ pakomentavo, kad 2023 m. asignavimų padidėjimas susidaro dėl didesnio Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis (2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES finansinė perspektyva) finansuojamų projektų įgyvendinimo.
„Lyginant su šių metų projektų vykdymu, didėja finansavimas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimo namų ūkiuose bei gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams.
Be to, didėja Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos lėšomis finansuojamų projektų lėšų poreikis.
Taip pat 2023 m. atsiranda naujas finansavimo šaltinis – Modernizavimo fondas, iš kurio kitais metais numatoma finansuoti viešųjų pastatų modernizavimo bei vandenilio gamybos pajėgumų sukūrimo investicinius projektus.
Einamųjų metų eigoje patvirtinus plėtros programos atitinkamų pažangos priemonių aprašus, skiriami papildomi asignavimai iš pažangos lėšų investicinių projektų įgyvendinimui, kurios yra parodomos Finansų ministerijos rezervinėje programoje, todėl šių metų asignavimai su papildomais perkėlimais yra 9,8 proc. mažesni nei 2023 m. biudžeto projekte“, – sakė jie.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai paaiškino, kad 2023 metų biudžeto augimą nulėmė keturios priežastys.
„Pirma, NATO šalių vadovų Vilniuje organizavimo kaštai (didžiausia biudžeto padidėjimo dalis); Antra, lėšos Vystomojo bendradarbiavimo fondui, kurias planuojama skirti Ukrainos atkūrimui; Trečia, investicijos į kibernetiniam saugumui užtikrinti reikalingą infrastruktūrą ir programinę įrangą; Ketvirta, padidėjusios diplomatinių atstovybių išlaikymo užsienyje išlaidos“, – rašoma jų atsakyme.
Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad jų biudžeto projektas parengtas, siekiant užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą ir atsižvelgiant į saugumo situaciją regione.
„Projekte išlaikomas 2022 m. pasiektas 2,52 proc. BVP dydis. KAM suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai sudaro: 2023 m. apie 1771 mln. eurų, 2024 m. apie 1861 mln. eurų, 2025 m. apie 1956 mln. eurų (pagal Finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo mėn. atnaujintą ekonominės raidos scenarijų). Per 2023–2025 metus biudžeto augimas sudaro apie 309 mln. eurų.
KAM biudžeto projekte prioritetai teikiami šioms sritims: Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, karių tarnybos apmokėjimo ir socialinių garantijų gerinimui, priimančiosios šalies paramos infrastruktūrai kurti ir sąlygoms gerinti į Lietuvą atvykstantiems JAV ir kitų šalių sąjungininkų kariams, piliečių atsparumui ir aktyviam dalyvavimui stiprinant nacionalinį saugumą, kibernetinio saugumo stiprinimui“, – sakė jie.
Bibliotekoms ir muziejui
Vertinant padidėjimą procentais išsiskiria Lietuvos mokslų akademija (+59 proc.). Jai kitų metų biudžete numatoma 9,4 mln. eurų, kai 2022 metais buvo 6 mln. eurų.
„Informuojame, kad Lietuvos mokslų akademijai skirti valstybės biudžeto asignavimai padidėjo dėl Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos pagal valstybės investicijų programą“, – paaiškino jie.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padidėjimas siekia 30 proc., nuo 9,9 mln. iki 12,8 mln. eurų.
„Informuojame, kad toks didėjimas numatytas dėl Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro reorganizavimo ir prijungimo prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, gaisro gesinimo sistemos remontui (kad saugykla galėtų būti eksploatuojama), taip pat papildomai skiriama lėšų komunalinėms išlaidoms ir prekių bei paslaugų pabrangimui amortizuoti, Kultūrinės edukacijos informacinės sistemos palaikymui, 2023 m. taip pat numatytas kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas“, – sakė bibliotekos atstovai.
Padidėjimas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui 2023 metais turėtų siekti 25 proc. (2 mln. eurų, iki 10,6 mln. eurų).
„Informuojame, kad muziejui 2023 metams planuojamas asignavimų didėjimas komunalinėms išlaidoms ir darbo užmokesčiui yra pačios Finansų ministerijos paskaičiuotas pagal vieningą metodiką, vienodai proporcingai visoms kultūros įstaigoms pagal darbuotojų skaičių ir turimus pastatų infrastruktūros plotus.
Kadangi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus veikia keturiuose miestuose – sostinėje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje, ir turi daugiausiai pastatų ir jų šildomo ploto bei mikroklimato palaikymo įrenginių kompleksų (saugyklos, ekspozicijos, parodų centrai ir kt.) iš visų Nacionalinių kultūros institucijų, todėl muziejui ir skirta didesnė komunalinių paslaugų padidėjimo suma valstybės 2023 metų biudžeto projekte.
Analogiškai paskaičiuotas mokos fondo augimas muziejui kaip ir visoms kitoms kultūros įstaigoms pagal Finansų ministerijos algoritmą, kurį sudaro atlyginimų fondo kėlimo trys dalys – laipsniško kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų padidinimo programoje numatytas didėjimas, pareiginės algos bazinio dydžio padidinimas iki 186 eurų ir MMA padidinimas iki 840 eurų. Muziejuje dirba 465 darbuotojai ir jiems proporcingai didinamas atlyginimas pagal šiuos tris kriterijus kaip ir, pavyzdžiui, kito nacionalinio muziejaus, turinčio 280 darbuotojų, todėl nėra pagrindo teigti, kad LNDM numatyti bent kiek didesni asignavimai nei kitiems muziejams.
Pažymėtina, kad skirtingai nei ankstesniais metais jau panaikintas biudžeto projekto derinimo (derybų) procesas pirminėje valstybės metų biudžeto planavimo stadijoje, todėl įstaigos nebeturi galimybės vykdyti derybų su steigėju, tik pateikia jai nustatyta forma būtinų asignavimų poreikį, kuris šiemet tebuvo didinamas tik komunalinių paslaugų suma ir mokos fondas tėra didinamas vieningos metodikos proporcingu pagrindu, ką ir atliko pati Finansų ministerija, informavusi įstaigas rugsėjo pabaigoje apie planuojamus padidinimus, kurie ir matomi 2023 metų valstybės biudžeto projekte“, – atsakė muziejaus atstovai.
25 proc. augsiančio biudžeto gali tikėtis ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jai biudžete numatyta 8,8 mln. eurų, kai 2022 metais buvo 7,1 mln. eurų.
„VERT „gyvena“ iš surenkamų pajamų, todėl kiekvienais metais yra skaičiuojamos preliminarios galimos pajamos, todėl ir svyruoja kasmet. Nuo 2023 metų VERT taip pat gaus finansavimą iš rinkos dalyvių, vykdant atliekų sektoriaus reguliavimą.
Bet visais atvejais, VERT gaunamos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą ir pagal sąmatą yra finansuojama VERT veikla. Šios VERT gaunamos pajamos yra tikslinės ir gali būti finansuojamos tik VERT vykdomos funkcijos“, – nurodė tarybos atstovai.
Kam mažėja labiausiai
Didžiausias sumažėjimas tiek procentais, tiek suma projekte numatomas pačiai jį parengusiai Finansų ministerijai. Lyginant su 2022 m. asignavimai mažėja 1 mlrd. eurų, t. y. 31 proc.
Tačiau ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šio sumažėjimo atsirado dėl to, kad 2022 metais asignavimai buvo kelis kartus ženkliai didinami lėšomis, skirtomis krizių suvaldymui.
„Pirma, Vyriausybės rezervas buvo padidintas 451,2 mln. eurų: 132,3 mln. eurų pagalbai ukrainiečiams ir migrantams suvaldyti bei 318,9 mln. eurų COVID-19 padariniams šalinti;
Antra, 485 mln. eurų buvo įtrauktos į Finansų ministerijos valdomą priemonę, skirtą kompensacijoms už dujas ir elektrą. Atmetus šias sumas, asignavimų sumažėjimas sudaro 96,1 mln. eurų“, – nurodė jie.
Tikrai ženklus sumažėjimas pastebimas Žemės ūkio ministerijoje – nuo 1,17 mlrd. eurų 2022 metais iki 1,04 mlrd. eurų 2023 metais, t. y. -123 mln. eurų. Jos atstovai situacija pakomentavo taip:
„Visai žemės ūkio sričiai (Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba) 2023 m. valstybės biudžete suplanuota 1,083 mlrd. eurų (2022 m. buvo 1,202 mlrd. eurų). Bendras sumažėjimas siekia apie 119 mln. eurų.
Valstybės biudžete 2023 m., palyginti su 2022 m., žemės ūkio sričiai suplanuota 77,5 mln. eurų mažiau ES paramos lėšų, nes 2014–2022 m. Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimas artėja į pabaigą ir mažėja lėšų poreikis šioms priemonėms įgyvendinti.
Dėl įstatymų pasikeitimų, kuriais nuo 2023 m. žemės tvarkymo sričių politikos formavimo ir pavestų vykdyti Gyvūnų augintinių registro valdytojo funkcijos perkeliamos Aplinkos ministerijai, atitinkamai Aplinkos ministerijai iš Žemės ūkio ministerijos perskirstyta 31 mln. eurų.
2023 m. nebeskiriama 31,8 mln. eurų priemonėms, kurios 2022 m. baigiamos įgyvendinti (t. y. valstybės biudžeto lėšos, kurios 2022 metams buvo skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos karo Ukrainoje; taip pat lėšos, kurios 2022 m. buvo skiriamos kaip vienkartinio pobūdžio).
2023 m., palyginti su 2022 m., biudžetinių įstaigų surenkamos pajamų įmokos mažėja beveik 100 tūkst. eurų.
Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkio sričiai 2023 m., palyginti su 2022 m., skirta papildomai beveik 21 mln. eurų, iš jų: paramos priemonių bendram finansavimui 5,2 mln. eurų, paramai draudimo įmokoms kompensuoti 1,9 mln. eurų, paramos administravimo informacinėms sistemoms modernizuoti ir plėsti 1,7 mln. eurų, paramai palūkanoms kompensuoti 0,8 mln. eurų, įstaigų komunalinėms išlaidoms dėl didėjančių energetinių išteklių kainų 2,1 mln. eurų, netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų PVM padengti 1 mln. eurų, VMVT veiklos skaitmenizavimui, informacinių sistemų plėtrai bei palaikymui 1,6 mln. eurų, kitų žemės ūkio srities funkcijų vykdymui užtikrinti 6,7 mln. eurų.
Be to, Finansų ministerijos asignavimuose Žemės ūkio ministerijos pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 m. suplanuota 67,7 mln. eurų“.
Tarp asignavimų valdytojų išskiria Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kuriam numatyta suma mažėja 16 proc., iki 10,9 mln. eurų.
„Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukcijai einant į pabaigą, mažėja finansavimo poreikis. 2023 m. šioms reikmėms iš valstybės biudžeto numatyta skirti 6,064 mln. eurų. Palyginimui 2022 m. buvo skirta 8,728 mln. eurų Taip pat 316 tūkst. eurų mažiau negu 2022 m. planuojama skirta komunalinėms ir kitoms teatro išlaidoms. Visa tai ir lėmė bendrą biudžeto asignavimų sumažėjimą“, – sakė jo atstovai.
Situacija su universitetais
Seimui pateiktame projekte į akis krenta sumažėjimai universitetams: Lietuvos sporto universitetui – 18 proc. (iki 4,9 mln. eurų), Vytauto Didžiojo universitetui – 13 proc. (iki 28,2 mln. eurų), Kauno technologijos universitetui – 11 proc. (iki 38,2 mln. eurų), Vilniaus Gedimino technikos universitetui – 10 proc. (iki 31,5 mln. eurų).
LSU paaiškino, kad 2022 metai buvo išskirtiniai dėl bendrabučio renovacijai skirtų 986 tūkst. eurų. Taigi, bendrai suma pagrindinėms veikloms vykdyti metai iš metų labai nesiskirs.
VDU atstovai priminė, kad iki šių metų jam buvo skiriamos lėšos Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų susijungimui.
„Taip pat, šių metų biudžete kol kas nesimato naujai įstojusių studentų krepšelių lėšų, todėl universitetų, kurie priėmė daugiausiai valstybės finansuojamų studentų, biudžeto lėšos vėliau dar padidės apie 10 proc. Taigi, galutinai universitetų biudžetai bus panašūs į pernai metų ar net kažkiek didesni, tačiau nepakankami atsižvelgiant į infliaciją“, – rašoma „Delfi“ pateiktame atsakyme.
Apie tai, kad skiriamos lėšos dar turėtų padidėti kalbėjo ir KTU bei VGTU atstovai. Tai patvirtino ir pinigus skirstanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Asignavimų mažėjimą galima matyti dėl to, kad Seimui buvo pateiktas dar tik pirminis 2023 metų valstybės biudžeto projektas, į kurį laikinai neįtraukti valstybiniams universitetams skirti asignavimai už 2022 metais priimtų pirmakursių „studijų krepšelius“. Šios lėšos kol kas yra centralizuotos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžete ir sudaro beveik 33,9 mln. eurų.
Minėtos lėšos bus paskirstytos universitetams šių metų rudenį, kai Seimas grąžins Vyriausybei tobulinti 2023 metų valstybės biudžeto projektą. To negalima padaryti iškart, kadangi pirminio valstybės biudžeto projekto pateikimo metu į Studentų registrą dar nebūna suvesti duomenys apie studijų sutartis pasirašiusius studentus.
Tikslinant 2023 m. valstybės biudžeto projektą, į jį bus įtraukti ne tik asignavimai universitetams už 2022 m. pirmakursių „studentų krepšelius“, bet ir mokslo bei studijų institucijoms papildomai paskirstyta:
33,4 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. Iš jų universitetams tektų apie 24,9 mln. eurų.
12,3 mln. eurų universitetų ir institutų baziniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui pagal mokslinės veiklos vertinimo rezultatus.
Papildomos lėšos numatytos ir bazinei socialinei išmokai (BSI) padidinti nuo 42 eurų iki 49 eurų.
Biudžeto asignavimų valstybiniams universitetams mažėjimo 2023 m. nebus – priešingai, bendra suma, skiriama aukštosioms mokykloms, augs“, – sakė jie.
