Bertašius apie istorinę „Vilvi group“ investiciją: Latviją pasirinko dėl trijų priežasčių

Viena didžiausių Baltijos šalyse pieno produktų gamybos bendrovių „Vilvi Group“ istorinei 50 mln. eurų investicijai Latviją pasirinko dėl kelių priežasčių, tarp kurių yra ir pieno gamybos efektyvumas, „Delfi“ komentavo grupės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Trys priežastys investicijai Latvijoje

„Vilvi Group“ ketvirtadienį per biržą „Nasdaq“ Vilnius paskelbė, kad pradeda didžiausią savo investicinį projektą.

„Didžiausia per 31 mūsų darbo metus investicija, investuojame į sūrio pajėgumų didinimus Latvijoje, Bauskėje. Manau, iki 2027 metų projektą pabaigsime.

Keletas priežasčių: pirmoji, mes Latvijoje prieš trejus metus įsigijome 70 proc. (bendrovės), o prieš metus dar 30 proc. Ten yra gera infrastruktūra, kur mums nereikia papildomai investuoti į tam tikras dalis. Mums tik reikia sūrio pajėgumų“, – komentavo G. Bertašius.

„Vilvi Group“ vadovo teigimu, kita svarbi investicijos krypties pasirinkimo priežastis – padėtis pieno gamybos rinkoje.

„Antras klausimas be galo svarbus: situacija pieno sektoriuje. Didžiausias pieno augimas yra Estijoje ir Latvijoje. Lietuvoje yra gera situacija, lyginant su keliais metais, praeitais metais buvo augimas iki 0,5 proc., o Estijoje buvo 8 proc., Latvijoje – 2 proc.

Tai yra didžiuliai kiekiai. Tad pienas – tenai. Jau šiandien Latvijoje turime didelį kiekį. 30 proc. atsivežame iš Latvijos, iš Estijos – keletą procentų, ir ten yra lengva to pieno papildomai nupirkti“, – sako pašnekovas.

Dar vienas aspektas, į kurį atsižvelgė „Vilvi group“, buvo Latvijos valstybės parama.

„Trečias klausimas irgi svarbus: gausime 8,5 mln. eurų grantą (dotaciją) iš Latvijos vyriausybės. Lietuvoje, deja, yra juokingi skaičiai, lyginant su Latvija“, – sako G. Bertašius.

G. Bertašius: smulkus ūkis neturi ateities, estai primelžia daugiau

Kalbėdamas apie pieno gamybą Lietuvoje jis žurnalistams teigė, kad pieno supirkimas iš ūkininkų padidėjo, tačiau kartu atkreipė dėmesį į skirtingas ūkių perspektyvas.

„Lietuvoje ūkis yra ir smulkus, ir stambus – turbūt labai nebūdingas kitoms Europos Sąjungos šalims. Taip jau istoriškai susiklostė, kad buvo puoselėjamas ir smulkus ūkis, ir jis ne visas išaugo į stambų ūkį: yra dar kažkiek socialinio ūkio.

Vienas ūkis turi kelias, o kitas – kelis tūkstančius karvių. Reikia pripažinti, kad smulkus ūkis neturi ateities, ateitį turi prekiniai ūkiai, kurie gali užsidirbti iš didesnio efektyvumo ir galėtų plėstis, patenkinti savo poreikius“, – argumentavo „Vilvi Group“ vadovas.

Akcentuodamas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių skirtumus, verslininkas atkreipė dėmesį į ūkių efektyvumą.

„Yra vietos, kur paaugti: jeigu Estijoje vidutinis primilžis – 10,6 tūkst. litrų iš vienos karvės, Latvijoje – 7,5 tūkst. litrų, tai Lietuvoje – 6,5 tūkst. litrų. Tai įsivaizduokite, kokie skirtumai: vidutiniškai 40 proc. iš karvės estai melžia daugiau už lietuvius. Kodėl? Todėl, kad tie mažiukai nutempia, mažiukai melžia 3 tūkst. litrų“, – sakė vadovas.

„Kur tikrai neturi ateities – iki 10 karvių“, – komentavo G. Bertašius.

Paklaustas, ar grupė gali skatinti ūkininkus gaminti daugiau pieno, jis teigė, jog bendrovė „turi gerus santykius su ūkininkais, tiekėjais“ ir stengiasi prisidėti, kad pieno būtų kuo daugiau gaminama ir Lietuvoje. Anot jo, lėšų kartais pritrūksta ir smulkiems, ir vidutiniams ūkiams.

„Kartais finansuojame: ūkininkui pavasarį reikia lėšų, mes kartais paskoliname arba avansu išmokame tam tikrą pinigų sumą, kad jis galėtų vykdyti veiklą. Arba ūkininkas sugalvoja daryti plėtrą: turi fermų patalpas ir trūksta lėšų nusipirkti karvę. Tai mes tą darome, skoliname“, – sako G. Bertašius.

„Vilvi Group“ vadovas, reaguodamas į viešumoje pasirodančius pareiškimus, kad pieno sektoriuje yra krizė, patikino, jog stambūs tiekėjai gauna už litrą pieno „šiek tiek daugiau nei vakarietis“.

„Iš principo kaina didžiajam tiekėjui ir vidutiniokui yra vakarietiška kaina. Tai čia atsakingai sakau (…). 46–47 centus už natūralų“, – teigė G. Bertašius, pridūręs, kad mažiesiems ūkininkams supirkimo kaina mažesnė, iš dalies dėl to, kad supirkimas iš jų reikalauja ir logistinių sprendimų, o tai reiškia – ir papildomų kaštų.

Skeptiškas požiūris į vieną prekių segmentą

Komentuodamas ekologiškų produktų galimybę, verslininkas kalbėjo, kad apie tai kol kas nesvarsto. Jis nematąs perspektyvų, kad tokia produkcija gali turėti didelės naudos įmonėms.

„Negalvojame. Turiu tokį požiūrį: vartotojai suvokia, kad ekologiški produktai yra naudingi, bet už juos susimokėti nelabai linkę. Norėtų, kad būtų kaina kaip konvencinių, paprastų produktų. Ir ką rodo pastarasis dešimtmetis, – tas požiūris nekinta“, – sako G. Bertašius.

Bendrovė gamina dešimtis produktų rūšių, įvairius sūrius, orientuojasi daugiausiai į eksportą.

„Vidaus rinkoje (pardavimas – red.) sudaro apie 10 proc. Visa gamyba orientuota į eksportą (…). Bandome iš pieno pagaminti kuo daugiau produktų, išskaidyti atskirų: galima gaminti pieno miltus, bet galima juos skaidyti, arba gaminti išrūgų miltus, mes skaidome išrūgas atskirai į baltymus ir angliavandenius. Taip sukurame papildomą pridėtinę vertę“, – sako G. Bertašius.

Pasak jo, pernai pagaminta apie 85 tūkst. tonų produkcijos.

„23 tūkst. (tonų) pagaminome sūrių ir turbūt iki 1 tūkst. liko Lietuvoje. Reiškia, visas sūris iškeliauja po visą pasaulį“, – komentavo pašnekovas, pridūręs, kad grupė eksportuoja prekes į 60 pasaulio šalių.

Minėtas naujasis projektas Latvijoje finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis. Kaip minėta, Latvijos vyriausybė per Latvijos valstybinę plėtros finansų instituciją prie projekto prisidės 8,5 mln. eurų parama. Numatoma ir naujų darbo vietų.

Nuo komentarų apie galimai planuojamas kitas investicijas generalinis direktorius susilaikė, atkreipdamas dėmesį, kad bendrovė yra listinguojama. Tačiau pažymėjo, jog vietinės investicijos į infrastruktūrą atliekamos nuolat – automatizuojant, robotizuojant gamybą.

„Pagal mūsų dydį, vienas kitas milijonas, – pastoviai tą darome ir kiekvienoje įmonėje kažkiek įrangą pakeičiame, kažką naujo įdiegiame“, – sako jis.

Grupę sudaro motininė bendrovė „Vilkyškių pieninė“, taip pat – Tauragės „Modest“ ir „Kelmės pieninė“, pačioje Kelmėje – „Kelmės pienas“, Latvijoje – „Baltic Dairy Board“ (BDB). Jos visos yra gamybos bendrovės. Dar grupei priklauso logistikos bendrovė „Pieno logistika“.

Preliminariais neaudituotais duomenimis „Vilvi Group“ pernai uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo pelno arba 15 proc. daugiau, negu 2022 metais (12,7 mln. eurų). Konsoliduotos pardavimų pajamos 2023 metais siekė 212,2 mln. eurų arba 9,3 proc. mažiau (234,1 mln. eurų).