„Panašu, kad senkant valstybių pagalbai, o rinkose nesibaigiant įvairiausių iššūkių verslui, pradedant nuo infliacijos, karo ir baigiant jau visa Europą apėmusia recesija, stebėsime tolydžio besipučiančius bankrotų skaičius, – prognozuoja tarptautinės kredito rizikos vertinimo bendrovės Creditreform Lietuva direktorius, – Saulius Žilinskas, – kaip rodo duomenys, bene labiausiai 2022-aisiais, palyginti su užpernai, bankrotus augimo tos šalys, kurios ir teikė didžiausią pagalbą pandemijos užspaustoms įmonėms. Panašu, kad „zombiai“ – taip buvo vadinamos faktiškai mirusios, bet tik valstybės parama gyvos įmonės – pradėjo realiai užsidarinėti.“
Kaip rodo Verband der Vereine Creditreform (Vokietija) apibendrinti praėjusių metų duomenys, vien Vakarų Europoje fiksuoti net 139 973 tūkstančiai tapusių nemokiomis verslų. Daugiausia tokių buvo Prancūzijoje (41 215), Jungtinėje Karalystėje (23 104) ir Vokietijoje (14 660).
Deja, bet bankrotų skaičius atspindi labiau vietinių bankrotą reglamentuojančių įstatymų skirtumus, nei realią vienos ar kitos šalies ekonominę situaciją, teigiama pranešime. Nors dauguma analizuojamų šalių priklauso Europos Sąjungai, daug dalykų, pradedant nuo nemokumo proceso reglamentavimo ir baigiant įmonių įpareigojimu teikti savo finansinę atskaitomybę, yra visiškai skirtingi. Tad daug daugiau apie įmonių būklę pasakys pokyčius nusakantys skaičiai.
Daugiau šiaurėje, mažiau – pietuose
Kaip rašoma, jei lyginsime pernai metus su užpernykščiais, labiausiai – net 59,7 proc. iššoko bankroto bylų skaičius Austrijoje, antra liko Jungtinė Karalystė (55,9 proc.), trečia – Prancūzija (50 proc.).
Iš 17 šalių bankrotų kiekis didėjo 13-oje, o traukėsi – keturiose. Labiausiai iš rinkos besitraukiančių verslų mažėjo Italijoje – 20,6 proc. Beje, pastebėtina, kad Pietų Europos šalyse bankrutuojama gerokai rečiau nei panašaus dydžio Šiaurės Europos valstybėse.
Štai Graikijoje pernai metais registruota tik 46 bankrotai, kai beveik to paties dydžio Švedijoje – 7 266. Anot Creditreform specialistų, realiai bankrutavusių įmonių pietuose yra daugiau, tačiau didžioji dalis nepatenka į statistiką, nes užsidaro be oficialių procedūrų.
Vakarų Europoje daugiausiai bankrutavo prekybinės įmonės, kurio sudarė 34,5 proc. visų bankrotų. Tiesa, imant atskiras šalis, prekybos sektoriaus dalis buvo didžiausia Belgijoje (39,3 proc.), pramonės – Portugalijoje (19,1 proc.), statybos – Norvegijoje (27,4 proc.) ir paslaugų – Liuksemburge (69,0 proc.).
Tarp „lyderių“ – Lietuva
Rytų ir Vidurio Europos valstybėse bankrutuojančių verslų pokytis dar didesnis ir siekia +53,5 proc. Iš 12 šalių bankrotų pernai daugėjo septyniose. Ir kai kuriose šalyse šie pokyčiai gerokai viršija Vakarų Europos rekordus. Štai Vengrijoje bankrotų kiekis pašoko net 91,2 proc., Bulgarijoje – 61,7 proc. Trečioje vietoje atsidūrė Lietuva, kurioje augimas siekė 49,5 proc.
Aplenkėme ir Latviją (+27,3 proc.) ir bankrotus mažinusią Estiją (-8,4 proc.). Per penkis 2023 m. mėnesius Lietuvoje bankrutuojančiomis paskelbtos 432 įmonės, kai pernai tokių būta 495.
Tačiau, kaip teigia analitikai, džiaugtis sumažėjimu neverta, nes ekonomistų prognozuojami ekonominiai sunkumai neišvengiamai pablogins ir bankrotų statistiką. Paguosti gali nebent tai, kad iki ikipandeminių 2019 metų lygio (722 bankrutuojančios įmonės per 5 mėn.) dar tikrai toli.
Nors VMI ir „Sodra“ inicijuoti bankrotai vėl sudaro daugiau kaip pusę visų bankrotų (2021 m. – 43 proc., 2022 m. – 54 proc.), kaip kad iki pandemijos. Iš viso stebimose Rytų ir vidurio Europos valstybėse pernai metais fiksuota 60 010 bankrutuojančių verslų.
Pateikti skaičiai taip pat rodo, kad dažniausiai bankrutavo prekybos sektoriaus (prie kurių priskaičiuotas ir svetingumo bei maitinimo sektorius) įmonės. Didžiausią dalį šio sektoriaus bankrotai sudarė Čekijoje (44,9 proc.), mažiausią – Lenkijoje (23,6). Pramonės įmonių dalis bankrotuose buvo didžiausia vėlgi Čekijoje (24,9 proc.), o mažiausiai – Vengrijoje (8,1 proc.). Užtat pagal bankrutavusių statybinių įmonių dalį į pirmą vietą išsiveržė Lietuva (20,6 proc.), o paslaugų sektoriuje – Vengrija (41,3 proc.).
