Šalies ūkininkai tikina, kad tai privaloma, tačiau viešųjų maitinimo įstaigų atstovai tam prieštarauja. Ūkininkų manymu, kaip etiketėse visos Europos Sąjungos parduotuvėse, taip ir prie patiekalo privalo būti nurodyta kiaušinių ir mėsos kilmė, nes yra skirtumas, ar valgoma austriška kiauliena, ar rumuniška jautiena, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Austrijos verslo naujienas.
Austrams pavyzdys yra šveicarai, kurie meniu prie patiekalų ar netgi lauke kabančiose restoranų iškabose nurodo, iš kur gauta mėsa.
Viešųjų maitinimo įstaigų (restoranų, viešbučių, valgyklų) verslo atstovai atmeta tokį ūkininkų reikalavimą. Anot jų, šiuo metu užgriuvusi alergenų nurodymo prievolės našta ir taip slegia verslininkus savo biurokratija.
Reikalavimas nurodyti alergenus skatina masinį apvirtos produkcijos naudojimą, t. y. didžiųjų „Nestle“ ar „Kraft Foods“ koncernų paruoštus produktus. Reikalavimas nurodyti produktų kilmę smulkiuosius verslininkus, kurie dar gamina patys, apskritai sužlugdytų.
Maždaug 2,5 mln. austrų, t. y. beveik kas trečias, kasdien valgo ne namuose, o restorane ar valgykloje.
Beje, šiais metais ekologinių ūkių skaičius Austrijoje turėtų išaugti 10 proc. 2015 m. rudenį beveik 2 tūkst. ūkių pateikė prašymus iš įprastinių persiorientuoti į ekologinius ūkius.
Po patikrinimų šįmet Austrijoje turėtų būti 21,5 tūkst. ekologinių ūkių. Viena didžiausių šios ūkio šakos problemų yra žema konvencionalaus pieno ir kiaulienos kaina, kuri muša ir ekologiškų produktų kainą. Apskritai žemės ūkio ministras Andra Ruprechteris pažymi, kad austrų ūkio kokybė gerėja.
Verslininkams trūksta tikėjimo ateitimi
59 proc. austrų verslininkų esą sunku gauti kreditą verslo plėtojimui. Bankų atstovai teigia, kad mielai dalintų kreditus, tačiau juos spaudžia griežti reikalavimai, kurie rizikingus projektus padaro neįmanomus. Tarp šių dviejų polių dabar stringa Austrijos ekonomika.
Kreditų užklausa yra labai silpna, nes verslininkams trūksta tikėjimo ateitimi, teigia vieno banko vadovas. Pirmiausia mažos įmonės dėl to nukenčia, du trečdaliai jų nesiryžta imti kredito, tačiau tam nesiryžta ir 40 proc. didelių įmonių. Nauja finansavimo forma ieškoti rėmėjų 85 proc. verslininkų nėra priimtina, tik smulkiausiems verslininkams tai atrodo patrauklu.
Dėl to dauguma verslininkų renkasi tradicinius metodus, o tai, kaip minėta, didelių naujovių neskatina.
Kokia imigrantų įtaka Austrijos ekonomikai
Tyrimų institutas „EcoAustria“ tyrinėjo, kokį poveikį Austrijos ekonomikai turi augantis migrantų skaičius. Be imigrantų Austrija po 50 metų sumažėtų 1 mln. gyventojų iki 7,5 mln. Pagal šį scenarijų vienam pensininkui tektų 1,5 dirbančio žmogaus. Kadangi pensijas su socialinėmis garantijomis finansuoja dirbantys asmenys, visiems gali būti ankšta.
Vienas iš variantų – prailginti darbingumo laiką penkeriais metais, taigi dirbti iki 72 metų. Kitas – vidutinę pensiją sumažinti 15 proc. Dar vienas variantas – mokėti 14 proc. didesnius mokesčius, kas reiškia, kad dabar mokantys 40 proc. po 50 metų turės valstybei atriekti 54 proc. uždirbtos dalies. Taigi šios studijos išvada ta, kad ilgalaikis imigrantų poveikis yra teigiamas.
Šiandien imigrantų nedarbo lygis yra gana aukštas (13,5 proc.), nors vidutinis nedarbo lygis šiuo metu yra apie 9 proc. Palyginti su Austrijos piliečiais, imigrantai ir uždirba mažiau. Be abejo, šioje studijoje dar nėra įskaičiuota paskutinė imigrantų pabėgėlių banga.
Kokią apskritai įtaką daro imigrantai, tyrė kita studija, kurioje apskaičiuota, kad per kitus penkerius metus pabėgėliams bus skirta 8 mlrd. eurų, tačiau pusę jų valstybė susigrąžins mokesčiais ir kitomis įmokomis, tad galiausiai vidutiniškai šalies biudžetas neteks tik 800 mln. eurų.
Turizmo sezonu – rekordinis lankytojų skaičius
Šių metų žiemos turizmo sezono pradžia nežadėjo nieko gera, tačiau jam besibaigiant austrai vėl skaičiuoja rekordinį lankytojų skaičių. Statistikos duomenimis, nakvynių būta beveik 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir iki vasario pabaigos sudarė 47 mln. nakvynių.
Už turizmą atsakingas ekonomikos ministras Reinholdas Mitterlehneris teigia: „Austrija yra patraukli šalis žiemos atostogautojams – tai geriausiai įrodė vasario mėnuo, kai austrai apgynė Europoje pirmaujančios žiemos turizmo šalies vardą.“ Netgi Velykų savaitę buvo užsakyta didžioji dalis viešbučių Alpių regione.
Šis sezonas patvirtino ir vieną tendenciją: atvyksta daugiau svečių, tačiau jie atostogauja trumpiau. Iš esmės už tai atsakingi vokiečiai, šveicarai ir Lichtenšteino gyventojai, kurie paprastai čia būna trumpiau. Kaip ir tikėtasi, trečdaliu smuktelėjo svečių iš Rusijos skaičius, kas buvo aišku jau ir praėjusiais metais.
