Kenčia derliaus kokybė
Vasaros pradžioje sausra sėjo nerimą ūkininkams, kad derlius sumažės. Šiuo metu orų situacija yra pasikeitusi, tačiau, anot M. Laukaičio, tam tikros pasekmės liko.
„Tie ekstremalūs orai, kur buvo vandens trūkumas, karštis, tai, sakykime, grūdus paveikė mažiau, nes jie turi stipresnį šaknyną, o daržovėse ta situacija nežiba ir yra daug ūkių, kurie turi problemų tiek su derliumi, tiek jo kokybe, tiek kiekiu“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, su panašiomis problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje.
„Jeigu pasižiūrėtume, tas pasireiškia ne tik Lietuvoje. Tas pats yra pas lenkus, kad situacija nėra gera transliuoja ir vokiečiai, olandai, italai, ispanai, kai kurie Prancūzijos regionai. Pagrindinė problema yra ta, kad kada reikėjo to vandens, jo nebuvo ir po to galimas derliaus potencialas yra pakankamai prastas, tiek kokybės, tiek kiekio prasme“, – dalijosi M. Laukaitis.
Kaip teigė pašnekovas, atsitiesti po sausros nebepavyksta.
„Jeigu augalas padarė blogą užmezgimą, tai tų papildomų gumbų bulvėje neatsiras. Ji gali tas kelias bulves užauginti, bet, ko gero, bulvių nepadaugės. Taip pat kokie nors burokėliai, jeigu jie sudygo dėl sausros prastai, tai, automatiškai, dabar, jeigu ir augalas per liepą, sakykime, sudygs, tai jis jau iki sezono galo pilnavertiškai nespės“, – teigė jis.
Atskleidė, ką paveiks labiausiai
„Bus tie ūkiai, kurie turėjo laistymus ir galėjo reaguoti į vandens trūkumą, kažkaip apsigynė – jie turės geresnį rezultatą, o pas ką nebuvo laistymo arba nepasisekė loterijoje, tai tada gero rezultato nebus, jeigu žiūrėti Lietuvos situaciją. Jeigu žiūrėti Europos situaciją, tai Pietinės šalys, tokios kaip Italija, Ispanija, turi rimtą vandens trūkumą iš gerokai anksčiau ir ten net yra draudžiama laistyti, net jei tu turi priemones, nes vandens trūksta net žmonėms buitiniam vartojimui. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra kokie keturi regionai, kur paskelbta sausra jau nuo žiemos ir ten situacija pakankamai sudėtinga.
Jeigu kalbėti apie Lenkiją, tai Lenkijoje dar praeitą savaitę važiavau ir buvo daug regionų stipriai paveiktų, kur augalai blogai atrodo ir, sakykime, jeigu ankstyvos bulvės pas juos buvo pradėję pigti smarkiai gana, tai dabar ta kaina kyla“, – teigė M. Laukaitis.
Anot jo, tokios situacijos, kad lietuviškų daržovių pritrūktume – neturėtų būti.
„Tiesiog tai gali atsispindėti kainoje ir kokybėje. Tu neturėsi tos bulvės tokios didelės, kaip nori, ji bus smulkesnė ar turės kažkokių odelių defektų dėl sausrų ir netolygaus augimo“, – dalijosi pašnekovas.
Maisto produktų brangimas
Anot M. Laukaičio, tam, kad pamatyti realius rezultatus, dar reikia palaukti.
„Jeigu žiūrėti į vėlyvas daržovių rūšis, jos dar auga ir bus matyt, kiek jos užaugs per rugpjūčio mėnesį, per rugsėjo mėnesio pradžią, kai dar vyksta intensyvus auginimas ir viščiukus reikia suskaičiuoti tada, o, sakykime, kas liečia kainas, tai kainas reguliuoja rinka ir negali tam įtakos daryti nei gamintojas, nei augintojas“, – aiškino jis.
Svarbų vaidmenį šioje situacijoje atlieka ir patys vartotojai.
„Aš manau, kad konkurencija tarp tinklų yra pakankamai didelė ir tiesiog kažkuris vienas negalės išsišokti, nes pirkėjas renkasi ir, jeigu pas kažką bus brangu, jis eis pas tą, kuris duoda pigiau. Manau, kad šitas metodas neturėtų suveikti“, – teigė M. Laukaitis.
Ūkininkų turgeliai ir prekybos centrai – ką rinktis?
Anot M. Laukaičio, jeigu perkame daržoves ar vaisius turgelyje, ūkininkas gauna didesnį procentą nuo vertės ir, sąlyginai, parduoda prekę brangiau, tačiau ten jie negali realizuoti didelių prekių kiekių.
„Jeigu žiūrėti į prekybos centrą, ten reikia jau tą kainą dalintis, bet ten išvažiuoja didesni kiekiai ir veikia masto ekonomika. Jeigu žiūrėti pačią kainą jau vartotojui, tai priklauso nuo to, kada tas kainas lyginsi. Jeigu akcija, tai, ko gero, tam prekybos centre bus pigiau, jeigu akcijos nėra, galbūt ta kaina panaši. Bet turgelyje gali pabendrauti tiesiogiai su ūkininku, kažkoks kitoks jausmas, kitoks požiūris į tą produktą“, – dalijosi jis.
Anot pašnekovo, šias dvi rinkos dalis sulyginti sunku ir jos tarpusavyje konkuruoja mažai.
