„Labai gaila, kad dalis Europos įmonių prekiauja su Rusija, kad ir tuo pačiu vynu. Bet noriu pasakyti, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją vertė yra 0 eurų. Dabar paskelbtuose duomenyse nurodoma, kad tai – daugiausiai mūsų partnerių iš Vakarų produkcija“, – pirmadienį LRT teigė A. Armonaitė.
„Situaciją vertinu labai blogai ir tie, kas prisiliečia prie tiekimo grandinės, turi suprasti, kad netiesiogiai prisideda prie Putino biudžeto finansavimo, kuriuo apmokamas karas“, – pabrėžė ji.
Ministrė paminėjo, kad vien tik Lietuva negali sustabdyti prekių srauto į Rusiją, kadangi tam reikalingas vieningas Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas ir naujų sankcijų įvedimas.
„Tik vieningai įgyvendinamos sankcijos gali išspręsti šį klausimą. Ir reikės dar ne vieno sankcijų paketo“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų bazė „Comtrade“ spalio 20 d. pranešė, kad per aštuonis 2023 m. mėnesius Lietuva ir Latvija buvo tarp trijų didžiausių vyno eksportuotojų į Rusiją.
Skaičiuojama, kad per aštuonis mėnesius Rusija iš Lietuvos importavo vyno už 126 mln. JAV dolerių, iš Latvijos – už 79 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis, palyginti su 2022 m. duomenimis, padidėjo trečdaliu.
Tuo pat metu Lietuva ir Latvija vien iš Italijos įsiveržė vyno už 59,3 mln. JAV dolerių, iš Ispanijos už 21 mln. JAV dolerių.
Prieštaraudama NT mokesčio tobulinimui Laisvės partija nepažeidžia koalicijos susitarimų
Seimui toliau svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, jam nepritariančios Laisvės partijos pirmininkė ir frakcijos narė A. Armonaitė tikina, jog nepritardama mokesčiui jos vadovaujama politinė jėga nepažeidžia koalicijos susitarimų.
„Nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje nėra tokio mokesčio. Dėl to nesijaučiame, kad kažką pažeidžiame“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.
„Dabar diskusijos sustojusios, žiūrėsime kaip bus“, – teigė ji.
NT mokesčio įstatymo projektui Seimas pritaręs po svarstymo. Parlamentui liko paskutinis balsavimas, tačiau pataisų priėmimas atidėtas iki lapkričio. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva mokestis buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
„Kol kas frakcija yra labai skeptiškos nuomonės apskritai, ar tokio mokesčio, kaip yra siūloma, reikia“, – pabrėžė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Pasak A. Armonaitės, Laisvės partija siūlomą mokesčio modelį kritikuoja, dėl didelių mokesčio rėžių, esą „žmogui gali reikėti atseikėti galbūt keliolika eurų per metus, kas nėra daug, bet galbūt ir kelis tūkstančius“. Taip pat frakcija jau registravo pasiūlymą, kad nebūtų apmokestinamas pirmasis būstas.
„10 kartų jau buvo pakeltos Europos Centrinio Banko palūkanos. Tad tiems žmonėms, kurie įsigiję turtą už paskolas, pirmą turtą (100 tūkst. žmonių Lietuvoje) – tai yra papildoma našta jų finansams“, – dar vieną kritikos punktą akcentavo politikė.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
A. Armonaitė taip pat pabrėžė, jog Laisvės partija neprieštarauja pačiam NT mokesčiui, tik kritikuoja koalicijos partnerių pateiktus pakeitimus. Jos teigimu, tikėtina, jog daugiau gyventojų ateityje turės mokėti jau esamą mokestį, kuris taikomas didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės NT.
„Tas mokestis yra ir apskritai Registrų Centras kas tam tikrą laiką atlieka masinį turto vertinimą, vertina turtą. Tai reiškia, kad kai bus naujas vertinimas – kadangi NT vertės šiaip jau Lietuvoje, ypatingai miestuose, sukilusios – automatiškai daugiau žmonių tą mokestį mokės.
Nesiūlome mokesčio panaikinti, tačiau toks jis siūlomas dabar, jis mums nepriimtinas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
NT projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
