Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau užsiminė, kad kitų metų biudžete elektros ir dujų kompensavimui gali būti skirta iki 1 mlrd. eurų. Pasiteiravus, ar šiame pakete bus numatoma pagalba ir verslui, A. Armonaitė teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti paruošto projekto. Ministrė iš karto pridūrė, kad pagalbos verslui instrumentų yra jau dabar.
„Važinėjame per regionus ir pasakojame įmonėms, nes daug kas net ir nežino, kad dabar įvairių instrumentų „Invegoje“ apyvartinėms paskoloms ar net investicinėms paskoloms už 300 mln. eurų. Tai pinigai, kurie šiuo metu veikia, nereikia jokių suderinimų. Jie ten yra, jais galima pasinaudoti. Dabar kitas dalykas, šiuo metu Europos Komisija (EK) yra derinamas 50 mln. eurų paskolų instrumentas karo pasekmių mažinimui, ką patvirtinusi EK, nes čia ne tik Lietuvoje tokia situacija, o visoje Europoje.
Na ir taip, kiek žinau, Aplinkos ministerija derina su EK kuro konversijos priemonę, 90 mln. eurų įmonėms pasikeisti gamtines dujas į tvaresnę energiją. Tai čia yra puiki priemonė. Iki 400 tūkst. eurų įmonė gali gauti. Svarbu laikas ir pasinaudoti. Tų instrumentų jau yra dabar. Tie, kurie derinami su EK pasileis netrukus. Ir tą irgi labai svarbu matyti, dabar nuo kovido pripratome subsidijos, subsidijos, bet yra eilė instrumentų, kurie jau šiandien yra“, – „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
A. Armonaitė pabrėžia, kad vykdant verslą reikia prisiimti ir riziką. Anot jos, subsidijuojant verslą mokesčių mokėtojų pinigais priimamas status quo karo sukeltų pasekmių.
„Bet juk tikslas yra sukurti atsparesnę ekonomiką ir atsparesnę energetiką, kad būtų žalia energetika. Ji dabar jau yra pigesnė, ne tik klimatui neutrali. Tai štai 1,5 mlrd. eurų Energetikos ministerija suplanavusi į gamybos pajėgumus – vėjo ir saulės. Tai yra ateitis, kuri, tiesą sakant, turėjo ateiti jau dabar, bet tiesiog Lietuva nebuvo padariusi namų darbų per paskutinius dešimt metų. Kas atsakys į šiuos klausimus, nežinau. Dabar jau nebeįdomu kapstytis praeityje, reikia galvoti apie ateitį.
Mes šitą krizę išspręsime tik investuodami į gamybos pajėgumus, kurie yra atsinaujinančios energetikos. Tos įmonės, kurių verslo modelis sunkiai pritaikomas atsinaujinančiai energetikai. Jų gamyba grėsta gamtinėmis dujomis ir jiems sunku konvertuotis, tam yra papildomi taiklūs instrumentai, derinama su EK, kalbamės šiuo metu su įmonėmis. Pavyzdžiui stiklo gamintojais, kuriems gali būti sunku, kaip dar būtų galima jiems papildomai padėti.
Šiaip šita krizė turi mus sustiprinti. Nors bus sunkus šildymo sezonas, bus sunkus šis artėjantis pusmetis, bet iš tos krizės mes išeisime sustiprėję su pasikeitusiu ekonomikos modeliu“, – įsitikinusi ministrė.
Ji taip pat išskyrė 216 mln. eurų Teisingos pertvarkos fondą, kur galima pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšomis.
„Dabar „Invegoje“ esantys instrumentai daugiausia skirti smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Mažai kas žino, ypatingai regionuose. Dėl to važiuojame ir kalbame apie konkrečias paraiškas. Didelės įmonės ir labai skundžiasi, kad daug instrumentų smulkiesiems. Tas 50 mln. eurų paskolų mechanizmas, kuris derinamas EK, jis bus skirtas ir didelėms, ir mažoms, ir vidutinėms įmonėms.
(…) Tokio tipo įmonės kaip „Achema“ visoje Europoje pristabdo veiklą. Vokietijoje lygiai taip pat. Nėra pirmas kartas, kada „Achema“ perdėlioja taip savo procesus. Dėl to nedramatizuočiau situacijos, nes tai yra iš jų pusės toks verslo plano vykdymas ir nieko kažko labai radikalaus. Tokioms įmonėms reikia padėti persitvarkyti. Tam kitais metais bus paleistas Teisingos pertvarkos fondas, visoje Lietuvoje 216 mln. eurų. Ypatingas dėmesys Jonavos, Akmenės, Mažeikių regionams. Kiek žinau, „Achema“ planuoja juo naudotis. Tai visam regionui darbo vietoms kurti, jei nutiktų, kad reiktų žmonės persikvalifikuoti“, – komentavo A. Armonaitė pabrėždama, kad problemos kyla ne vien Lietuvoje, tokiais instrumentais naudosis verslas ir kitose šalyse.
„MMA didinimas nepasiėmus ir valstybei šiek tiek tos atsakomybės per NPD, būtų verslui papildoma mokestinė našta. Dar vienas dalykas, kalbant apie viešbučius, apgyvendinimą, turiu omenyje restoranus, renginius, mes siūlome pratęsti lengvatinį PVM tarifą dėl, nes iš tikrųjų matome, kad komerciniai bankai sunkiai skolina ir sugrįžti į tą tempą yra sunku“, – sako ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė siūlo MMA didinti iki 800 eurų, bet tuo pačiu padidinti ir NPD iki 740 Eur. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.
Be to, A. Armonaitė „Delfi TV“ laidoje teigė, kad pritartų mokesčių atidėjimo verslui pratęsimą, tai ir siūlo, tačiau detalių nepateikė.
„Mes tiesiog siūlome Finansų ministerijai, išdėstėme detaliai įsivertinti, tai ir laukiame projekto“, – teigė ji.
Pasiteiravus apie Lietuvos įmonių situaciją šiuo metu ministrė sakė, kad patvirtino, kad yra įmonių, kurios planuoja dirbti mažesniu pajėgumu.
„Dalis įmonių rengiasi ar pasirengusios planus dėl pasikeitusios situacijos, dalis įmonių dirba mažesniu pajėgumu, paskui vėl sugrįžta ir t.t. Tai tokių įmonių mums žinoma, bet nenorėčiau jų įvardyti, nes tai visiškai normalu. Įmonės irgi turi dėliotis planus, ne tik valstybė turi galvoti, kaip čia padėti, bet įmonės pirmiausia, kurios prisiima riziką veikti, generuoja pelnus, jos irgi turi dėliotis planus, kaip šitą krizę įveiks. Didžioji dauguma tą ir daro“, – teigė ji.
