Skirtinga pramonės sričių sėkmė
„Lietuvos pramonės – didžiausio Lietuvos ekonomikos sektoriaus ir Lietuvos eksporto variklio – rezultatai birželį atnešė ir pozityvių, ir negatyvių naujienų“, – socialiniame tinkle penktadienį rašo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Panašu, kad medienos ir baldų pramonėje situacija stabilizuojasi. Gamybos apimtys šiuose sektoriuose toliau mažėja, tačiau mažėjimo tempas stabilizavosi. Situacija lieka stabiliai sudėtinga, bet neblogėja“, – tęsia jis.
Pasak eksperto, atskiruose energijai imliuose sektoriuose gerėja gamybos rodikliai – nemetalo mineralinių produktų (cemento) gamybos apimčių trajektorija atrodanti išties pozityviai ir rodanti, kad bent dalis energijai imlių įmonių atnaujina gamybą dėl sumažėjusių energetikos kainų.
„Mažėjanti trąšų gamyba toliau riboja Lietuvos pramonės gamybos apsukas. Inžinerinės pramonės sektoriai labiausiai palaikė Lietuvos pramonės gamybos rodiklius (neleido bendroms pramonės gamybos apimtims labiau nukristi), tačiau ir čia matosi sulėtėjimo požymiai: elektronikos ir transporto priemonių sektoriuose gamybos augimo tempas lėtėja.
Žiūrint į gamybos trajektoriją, panašu, kad šiems sektoriaus antras pusmetis gali būti kiek prastesnis“, – sako ekonomistas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas penktadienį internete taip pat dalijosi įžvalgomis, sakydamas, kad birželis didesnių pokyčių pramonės sektoriui neatnešė.
„Nebloga žinia ta, kad pastaraisiais mėnesiais apdirbamoji gamyba, neįtraukus naftos perdirbimo, stabilizavosi, jeigu žiūrėsime pamėnesiui. Bet metinis nuosmukis siekia apie 6 proc.“, – sako ekonomistas.
Jis priduria, kad pramonė, įtraukus visas šakas, per metus augo 3,3 proc., bet tam augimui esą įtakos turėjo tai, kad prieš metus gegužę ir birželį naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ nedirbo dėl planinio remonto. Dėl to esą metinis pokytis „išsikreipia ir verčiau žvelgti į duomenis be naftos perdirbimo“.
„Kaip ir ankstesniais mėnesiais, daugiausiai per metus smuko medienos gamybos, baldų ir chemijos produktų gamyba. Geriausiai laikosi elektros įrangos, transporto priemonių ir jų dalių, optikos gamybininkai“, – sako T. Povilauskas.
Perspektyva: ar sulauksime euro zonos „vartojimo siurprizo“?
SEB ekonomisto teigimu, anksčiau baldininkai ar medienos produkcijos gamintojai vylėsi, kad antrą pusmetį užsakymų bus daugiau.
„Pažiūrėsime, bet nesu didelis optimistas ir geru atveju apdirbamoji gamyba bent jau pamėnesiui laikysis stabiliai“, – prognozuoja jis.
A. Izgorodino vertinimu, Europos Komisijos (EK) atliekamos euro zonos pramonės įmonių apklausos rodo, kad kol kas euro zonos pramonės lūkesčiai blogėja visais parametrais, o jis pats nematantis kontraktinės gamybos iš euro zonos valstybių šuolio Lietuvos pramonėje.
Teigiamas veiksnys Lietuvos pramonei, pasak jo, gali būti sparčiai atsigaunantys euro zonos vartotojų lūkesčiai (remiantis EK apklausomis).
„Euro zonos gyventojai vis geriau vertina savo finansų perspektyvas, gerina nuomonę apie euro zonos ekonomikos perspektyvas, po truputį gerina nuomonę apie išlaidas dideliems pirkiniams. Po 3–4 mėn. galime sulaukti teigiamo euro zonos vartojimo siurprizo, o tai yra gera naujiena Lietuvos pramonei“, – aiškina ekonomistas.
Tačiau tarp rizikų, kurias reikia stebėti, jis mato pramonės produkcijos kainų dinamiką euro zonoje.
„Netrukus Lietuvos gamintojai gali sulaukti spaudimo iš Vakarų gamintojų mažinti gamybos kainas. Daliai Lietuvos gamintojų tai bus sunki užduotis turint omenyje spartų darbo užmokesčio augimą pramonės sektoriuje“, – perspėja ekonomistas.
Pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksai (palyginamosiomis kainomis, 2015 metų mėnesio vidurkis – 100):
Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbia, kad birželį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 0,3 proc.).
Per metus, birželį, palyginti su pernai birželiu ir pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, pramonė augo taip pat 3,3 proc. (nepašalinus – didėjo 5,6 proc.)
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 47,8 proc. (nepašalinus – 52,3 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 35,1 proc. (nepašalinus – 0,3 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,6 proc. (nepašalinus – 14,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 7,7 proc. (nepašalinus – 14,9 proc.), maisto produktų gamybos produkcija – 0,9 proc. (nepašalinus – 0,8 proc.).
2023 metų sausio–birželio mėnesiais visa pramonės produkcija siekė 17,6 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 5,8 proc.).
