Akibrokštas iš Baltarusijos: reikalauja beveik 70 mln. eurų kompensacijos

Dvi Baltarusijos valstybinės įmonės šiuo metu bando per teismą išsireikalauti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje veikiantys partneriai sumokėtų didesnę nei 150 mln. eurų sumą už prarastą naftą. Kaip reikalai klostosi dabar, pabandyta apžvelgti Baltarusijos naujienų portale TUT.BY.

Labiausiai užsitęsė Baltijos šalyse vykstantys ginčai. Pradžią jiems davė 2006 metų liepą Rusijos iniciatyva nutrauktas tiekimas į naftotiekio „Družba“ magistralę Baltijos regione. Tokių veiksmų buvo imtasi, kai Mažeikių naftos perdirbimo įmonė buvo parduota Lenkijos koncernui „Orlen“. Rusija šį savo žingsnį grindė aiškinimu, kad naftotiekį būtina remontuoti, tačiau niekas neabejoja, kad sprendimas buvo priimtas grynai politiniais sumetimais.

2015 metais Lietuvos žiniasklaidos šaltiniai informavo, kad koncernas „Orlen Lietuva“, siekdamas sumažinti žalą aplinkai, ėmėsi neeksploatuojamos „Družba“ vamzdyno dalies remonto, todėl turėjo pašalinti jame buvusią naftą. Šis procesas neva garantavo trumpalaikį teigiamą poveikį įmonės veiklos rezultatams.

Neilgai trukus bendrovė „Polocktransneft Družba“, eksploatuojanti šiaurinę Baltarusijai priklausančios naftotiekio „Družba“ sekcijos atšaką ir technologiniu požiūriu sudaranti vientisą grandinę su Rusijos įmonėmis „Transneft“ ir „Naftan“, pateikė Lietuvos teismui ieškinį dėl 68,9 mln. eurų dydžio kompensacijos, kurią turėtų sumokėti naftą išpumpavusi „Orlen Lietuva“.

„Polocktransneft Družba“ atstovai akcentuoja, kad Lietuvoje esančios naftotiekio „Družba“ dalies vamzdžiuose buvusi žalia nafta, būtina vamzdyno funkcionavimui užtikrinti, yra „Polocktransneft Družba“ nuosavybė, tačiau „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad tokios pretenzijos neturi jokio pagrindo.

2018 m. kovo 29 d. bendrovės „Polocktransneft Družba“ ieškinį išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas jį tenkinti atsisakė. Teismo atstovas Vytautas Jončas naujienų agentūrai BNS nurodė, kad teismas baltarusių įmonės ieškinį atmetė, o kaip vieną iš argumentų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, įvardijo pasibaigusį senaties terminą.

Balandžio 30 d. „Polocktransneft Družba“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo. Apie tokį žingsnį portalą TUT.BY informavo baltarusių bendrovės atstovas.

Latvijoje analogiškas procesas tęsiasi jau septynetą metų. Nesutarimai prasidėjo 2010 metais, kai bendra Rusijos ir Latvijos įmonė „LatRosTrans“ nutarė išpumpuoti naftą iš neveikiančios Polocko–Ventspilio naftotiekio atkarpos. Savo sprendimą įmonė paaiškino noru sumažinti ekologinę riziką. „Polocktransneft Družba“ yra įsitikinusi, kad naftotiekyje buvusi nafta priklausė jai, todėl kreipėsi į teismą ir pateikė „LatRosTrans“ ieškinį. Patirtus nuostolius baltarusiai įvertino daugiau nei 80 mln. eurų suma.

„Polocktransneft Družba“ pabrėžė, kad ginčo objektu reikia laikyti tik žalią naftą. „Baltarusijos pusė niekada nėra reiškusi pretenzijų dėl nuosavybės teisių į naftotiekius – kalbama tik apie 150 tūkst. tonų naftos, kurią „LatRosTrans“ neteisėtai panaudojo, t. y. išpumpavo ir pardavė“, – aiškino įmonės atstovai.

Baltarusijoje laikomasi nuostatos, kad Latvijos teritorijoje esančiuose naftotiekio vamzdynuose buvusi nafta nuo pat Sovietų Sąjungos griūties priklausė Baltarusijos įmonei. Latvijos Aukščiausiojo teismo institucija taip pat nustatė, kad nepriklausomybę susigrąžinusių valstybių – Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos – atstovai gimtųjų šalių vyriausybių vardu pasirašė susitarimą, kurį pavadino Aktu dėl šalių teritorijose esančio turto pasidalijimo tarp valstybių. Vadovaujantis šiuo dokumentu „Družba“ transportuojama nafta turėtų priklausyti Novopolocko įmonei, vėliau pervadintai „Polocktransneft Družba“.

Tačiau Baltijos šalys Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpį prilygina okupacijai ir atkreipia dėmesį į visas sovietmečio paveldui taikytinas pasekmes.

Eilinis teismo posėdis, per kurį bus nagrinėjama ši byla, turėtų įvykti gegužės 7 ir 8 d.

Tikimybė, kad pavyks prisiteisti pinigus iš Ukrainos, atrodo kur kas realesnė. Pernai rudenį Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų priėmė sprendimą išieškoti iš „UkrTraNsnaftos“ 7,8 mln. JAV dolerių (6,5 mln. eurų) Baltarusijos naftos bendrovės BNK naudai. Pastaroji Kijevo apeliaciniam teismui jau pateikė pareiškimą dėl leidimo vykdyti minėtą teismo sprendimą Ukrainos teritorijoje suteikimo. Įmonės „UkrTraNsnafta“ vadovybė tikisi, kad teismo procesai nesitęs ilgiau kaip iki 2018 metų pabaigos. Metinėje Ukrainos įmonės ataskaitoje nurodoma, kad bendrovė yra rezervavusi 220,51 mln. grivinų (7 mln. eurų).

Įvykiai ėmė rutuliotis dar 2011 metais, kai BNK per porą metų į Ukrainos „Južnyj“ jūrų uostą turėjo pristatyti ne mažiau kaip 8 mln. tonų prekės ženklo „Azeri Light“ naftos (po 4 mln. tonų per metus). Iš čia pristatyta nafta maršrutu „Južnyj“–Brodai–Mozyrius turėjo pasiekti Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklą. Naftos transportavimas buvo grindžiamas principu „pristatyk arba mokėk“. Vietoj numatytų 4 mln. tonų 2011 metais buvo pristatyta tik maždaug 900 tūkst. tonų. Baltarusijos pusė mano, kad įsipareigojimai, tenkantys laikantis principo „pristatyk arba mokėk“, galiojo tik 2011 metais.

Su „UkrTraNsnafta“ buvo pasirašytas susitarimas dėl prastesnės kokybės kompensavimo, mat į „Južnyj“ BNK pristatydavo „Azeri Light“ naftą, tačiau Mozyriuje iš naftotiekio ištekėdavo pigesnė „Urals“ nafta.

Išnagrinėjus visus reikalavimus buvo priimtas sprendimas išieškoti iš bendrovės „UkrTraNsnafta“ 7,8 mln. JAV dolerių (6,5 mln. eurų) Baltarusijos naftos bendrovės naudai.

Naftos pristatymas buvo vykdomas laikantis susitarimų tarp BNK, valstybinės Azerbaidžano naftos įmonės ir Venesuelos. 2010 metais dėl iškilusių politinių nesutarimų derantis su Rusija naftą baltarusiai pradėjo pirkti Venesueloje. Siekiant sumažinti transportavimo išlaidas, buvo sudarytas apsikeitimo sandoris su Azerbaidžanu.