69 straipsnių
„Pirmiausia reikia suprasti, kad tęsiasi ne tik karas, bet ir gyvenimas“, – interviu „Delfi“ teigė buvusi Ukrainos švietimo ministrė, nevyriausybinės organizacijos „SaveEd“ įkūrėja Ana Novosad. Ji savo šalyje dirba su vaikais, kurie nukentėjo nuo karo, kurių mokyklos buvo sugriautos arba jiems teko ...
Ištikus krizei, vienu svarbiausių aspektų kiekvienam žmogui tampa jo asmeninis ir artimųjų saugumas. Stebėdamas dabartinę geopolitinę situaciją dažnas pagalvoja apie savo veiksmus iškilus karinei grėsmei, svarsto savo vietą šalies gynyboje. Nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie karo grėsmę, ar radi...
Beveik kiekvienas lietuvis gali pasakyti, kokią stiprią reikšmę jam turi sąvokos „laisvė“ ir „nepriklausomybė“. Kaip interviu „Delfi“ apie Kovo 11-ąją pabrėžia istorikas Artūras Svarauskas, 1990 m. Lietuvą atkūrė ne žmonės iš kosmoso, o dažnu atveju jau Sovietų Sąjungoje gimę ir subrendę tautiečiai....
Prieš 75 metus, 1949-aisiais, komunistinė Kinijos Liaudies Respublika pradėjo Tibeto okupaciją ir per trumpą laiką pavergė visą kraštą, kuris garsėjo taikingumu ir unikaliu religiniu paveldu. Nuo pat pirmos okupacijos dienos įsibrovėliai pradėjo niokoti Tibetą, stengėsi įvesti ateistinį režimą, perė...
Sovietmečio paliktus randus vis dar valomės. O kas, jei jų nė nebūtų buvę? Kaip atrodytų Lietuva? Kelionę į 1968-ųjų Lietuvą siūlo istorikas Norbertas Černiauskas, pateikdamas trumpą, išgalvotą, neįvykusią Lietuvos istoriją naujausioje savo knygoje „Fado“. Su juo laidoje kalbamės, kaip atrodytų Liet...
Vasario 16 d. minėjimas Ukrainos karo kontekste nebėra tik rutininis veiksmas – bent jau taip mano Vilniaus universiteto istorikas Andrius Grodis. Jo teigimu, kai ir dabar kyla grėsmė Lietuvos egzistencijai, verta apmąstyti, kaip lietuviams XX a. pr., išlaviravus tarp didžiųjų valstybių interesų, pa...
V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė...
Birželio 14–oji Lietuvos istorijoje žymi ypatingai skaudžią atmintį – sovietų režimo 1941 m. pradėtus masinius trėmimus. Ši tragiška Lietuvos okupacijos istorijos dalis paliko ryškius pėdsakus tiek to meto, tiek vėlesnių menininkų kūryboje, iki Nepriklausomybės oficialioje aplinkoje neturėjusioje jo...
Laikinai okupuotame Melitopolyje įsibrovėliai iš Rusijos ėmėsi dar vienos pasų kontrolės bangos – paskelbta, kad nuo birželio 1 d. vaistus nemokamai gaus tik tie, kurie turi Rusijos pasus, per nacionalinį telemaratoną sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, pranešė „Ukrinform“.
1992 metais vykusiame referendume 90 proc. atėjusių balsuoti Lietuvos piliečių pasisakė už tai, kad būtų reikalaujama SSRS okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo. 2000 m. birželio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo.
Ištisus dešimtmečius Kretingoje sklandė odą šiurpinančios legendos apie greta pranciškonų vienuolyno esančiuose Šv. Antano rūmuose, jų rūsiuose, sovietų ir nacių budelių karo metais vykdytas šimtų žmonių egzekucijas.
Sovietai, nuo pat pirmųjų okupacijos dienų užkūrę represijų mašiną, Lietuvos gyventojus trėmė šeimomis – negailėdami nei senolių, nei vaikų. Tūkstančiams Lietuvos vaikų sovietai atėmė ir namus, ir vaikystę. Daugeliui ištremtų mažųjų taip ir nebuvo lemta grįžti. O grįžusiųjų atmintyje iki šiol išlikę...
Vakarų paskelbtos sankcijos nuskandins Rusijos ekonomiką, mobilizacija suduos smūgį Kremliaus politiniam režimui, o Chersono išlaisvinimas privers Rusiją nuleisti savo reikalavimų kartelę – kodėl šios prognozės neišsipildė?
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“, kurio likvidavimo klausimas – vis dar teisme, pirmininkė Erika Švenčionienė ir jo narys Edikas Jagelavičius paskelbė, kad vyksta stebėti „referendumų“ Donbase. Konservatorius Paulius Saudargas sako, kad tai yra Lietuvos išdavystė, todėl teisėsaugos institucij...
Lygiai taip pat, kaip šiandien į Vakarus nuo okupantų iš Rusijos bėga ukrainiečiai, nuo jų 1944 metais bėgo estai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, remdamasis Ukrainos kariuomenės ir kitų šaltinių informacija, antradienį feisbuke apžvelgė karo Ukrainoje padėtį. Jo teigimu, jau matosi pirmieji požymiai, kad Rusija mėgins pakartoti Krymo scenarijų, aneksuojant d...
„Žmones rusai išveža nežinoma kryptimi“, - pasakoja iš užimto Chersono sugebėjęs pabėgti jaunuolis, paklaustas, kas nutinka, jei ukrainiečiai išdrįsta pasipiktinti okupantais. Kiek mažiau nei 300 tūkst. gyventojų turintis miestas krito pirmosiomis karo dienomis, o Rusija jam turi ypatingų planų.
„Noriu nuraminti – neturime okupacijos planų, bet mes sakome: nelįskite prie mūsų, nebudinkite rusiškos meškos. Nes kai išlįs – bus blogai.“ Taip Kremliaus propagandistai jau švaistosi Rusijos valstybiniuose kanaluose. Šie įspėjimai skamba ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims. Atviri grasinimai, ...
Vilnius ir jo gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno tokius sukrėtimus, kokių mūsų sostinė tikriausiai tepatyrė, kai 1655 metų vasarą ją nusiaubė Moskovijos kariuomenė, teigia istorikė Vitalija Stravinskienė, šia tema baigianti rengti knygą.
1931–1934 m. vidaus reikalų ministru dirbęs pulkininkas Steponas Rusteika, sykį priėmęs lietuvių, latvių ir estų burmistrus, anot generolo Vinco Grigaliūno-Glovackio, žemaitišku tiesumu išdrožė „broliams“ tiesiai į akis: Latvių tauta? Kokia kilmė? Kokia tauta? Kalavijuočių ordino vokiečiai riteriai ...
