„Achema“ dar praėjusią savaitę skelbė, kad po Minsko draudimo vežti trąšas per šalies teritoriją į Ukrainą trąšas pradėjo gabenti per Latviją ir Rusiją, tačiau dabar jos atstovė tikina, jog eksportas sustabdytas.
„Eksportas į Ukrainą nevyksta jau kurį laiką, jis sustabdytas ne dėl karo veiksmų, o dėl Baltarusijos sienos uždarymo. Tokia yra priežastis“, – BNS teigė „Achemos“ atstovė Jolita Macelytė.
„Achema“ anksčiau skaičiavo, kad nukreipus krovinius per Latviją ir Rusiją papildomi įmonės kaštai gali siekti 1–5 mln. eurų per metus. „Achema“ Ukrainą laikė strategiškai svarbia azotinių trąšų rinka, pastaruosius 5 metus bendrovė ten parduodavo 50–141 tūkst. tonų trąšų, o metinės pajamos sudarė nuo 8 mln. iki 29 mln. eurų.
Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius sako, kad produkcija į Ukrainą nevežama, kai Minskas uždraudė jos trąšų tranzitą per Baltarusiją, todėl įmonė ieško naujų rinkų.
„Niekas nepasikeitė, Ukrainos kryptis šiuo metu nevyksta dėl tų pačių priežasčių. Nevažiuoja ten mūsų trąšos ne dėl šios dienos ryto naujienų, jau truputį anksčiau. Dabar po truputį žiūrime į kitas kryptis“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Proscevičius.
Eksportas į Ukrainą nutrūko Minskui nuo vasario 7-osios neįleidžiant traukinių iš Lietuvos stočių, tranzitu per Baltarusiją vežančių chemines trąšas ir naftos produktus. Po to įmonė dar bandė ieškoti naujų kelių į šią šalį.
„Dar bandėme žiūrėti kitus variantus per vieną, per kitą pusę“, – kalbėjo R. Proscevičius.
Bendrovės vadovo teigimu, per metus į Ukrainą buvo eksportuojama apie 150 tūkst. tonų trąšų.
Po vasario 7-osios produkcijos eksportą į Ukrainą nutraukė ir naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, bendrovė ieško galimybių krovinius į šią šalį gabenti kitais maršrutais – per Lenkiją, panaudojant įmonės valdomą Mockavos terminalą. Ar karas Ukrainoje turės įtakos tokiems planams, bendrovė BNS pažadėjo atsakyti vėliau.