Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, iki nustatytos dienos į valstybės biudžetą surinkta per 56 mln. eurų šio įnašo, kuris bus skirtas karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Viso avansinę įmoką sumokėjo 18 kredito įstaigų.
Kaip Delfi informavo bankų atstovai, už antrąjį šių metų ketvirtį avansinę solidarumo įnašo sumą pervedė aštuoni bankai: daugiausiai – 25 mln. eurų – „Swedbank“, SEB – 16 mln. eurų, „Luminor“ – 8,3 mln. Eur, „Šiaulių bankas“ pervedė 2,2 mln. eurų, „Citadele“ – 1 mln. eurų, „OP Corporate Bank“ – 0,64 mln. Eur, „Revolut“ – 0,57 mln. eurų, o Medicinos bankas – 0,37 mln. Eur.
„Swedbank“ trečiadienio antroje dienos pusėje atliko avansinį solidarumo įnašo mokėjimą – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pervedė 25 mln. eurų.
Tokio dydžio avansinį solidarumo įnašo mokėjimą „Swedbank“ apskaičiavo nuo pelno, uždirbto nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (gegužės 16 d.) iki antrojo metų ketvirčio pabaigos (birželio 30 d.).
SEB per antrąjį ketvirtį uždirbo 81,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
„Tam įtakos turėjo išaugusios skolinimo apimtys (per pirmą pusmetį bankas naujų verslo paskolų išdavė 23 proc. daugiau negu 2022 m. pirmąjį pusmetį) ir išaugusios grynųjų palūkanų pajamos, kurių didėjimui didžiausios įtakos turėjo iš neigiamų į teigiamas pasikeitusios palūkanų normos.
SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis 2023 m. antrą ketvirtį į Lietuvos biudžetą sumokėjo 34,4 mln. eurų įvairių mokesčių, įskaitant pelno mokestį. Papildomai SEB bankas pervedė beveik 16 mln. eurų pirmąjį avansinį solidarumo įnašo mokėjimą už 2023 m. antrą ketvirtį“, – Delfi komentuoja SEB banko finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis.
„Luminor“ bankas už antrąjį ketvirtį sumokėjo 8,3 mln. eurų solidarumo mokesčio. Pagal ankstesnį VMI mokėjimo tvarkos išaiškinimą, „Luminor“ skaičiavo turėsiantis mokėti 7 mln. eurų.
Anksčiau bankas skelbė, kad balandį-liepą uždirbo 53,2 mln. eurų grynojo pelno arba 81 proc. daugiau, palyginus su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.
per antrąjį ketvirtį „Luminor“ uždirbo 53,2 mln. eurų, grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, padidėjo 81 proc.
„Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse siekė 113,4 mln. eurų, tai yra 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jo augimą lėmė smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos, kurių didėjimas tiesiogiai koreliuoja su ECB pinigų politika ir didinamomis bazinėmis palūkanų normomis. Šį efektą gerokai sustiprino tai, kad bazinės palūkanos daug metų buvo palaikomos labai žemo lygio“, – anksčiau Delfi komentavo banko atstovai.
Šiaulių bankas už antrąjį metų ketvirtį pervedė 2,2 mln. eurų įnašo įmoką, per „Nasdaq“ biržą trečiadienį pranešė bankas. Pagal iki tol turėtus VMI išaiškinimus skaičiuota, jog bankui įnašo už 2023 metus mokėti nereikės.
„Gavus 2023 m. rugpjūčio 24 d. naujus VMI solidarumo įnašo apskaičiavimo metodinius nurodymus, naikinančius ir iš esmės keičiančius ankstesnius šios įstaigos pateiktus įstatymo taikymo išaiškinimus, bankas iš naujo įvertino įnašo prievolės dydį už 2023 m. pirmąjį pusmetį, kuris sudarė 2,2 mln. eurų“, – rašoma banko pranešime biržai.
Atnaujinta bendra neigiama įtaka Šiaulių bankui ir Šiaulių banko grupės veiklos rezultatams pirmąjį pusmetį sudarė 1,8 mln. eurų.
Finansinių paslaugų grupei „OP Financial Group“ priklausantis verslo bankas „OP Corporate Bank“ Lietuvoje į valstybės biudžetą sumokėjo 0,64 mln. Eur pirmąjį solidarumo mokestį.
„Revolut“ bankas į biudžetą pervedė beveik 0,57 mln. eurų.
„Pirminiais skaičiavimais, už 2023 m. antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc. nuo visos mūsų globalios klientų bazės“, – paaiškina banko atstovė Akvilė Adomaitytė.
Medicinos bankas mokėjo 0,37 mln. Eur avansinį solidarumo įnašą.
Pirmąjį šių metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, uždirbo 4,7 mln. Eur grynojo pelno – 2,6 karto daugiau, palyginti su tuo pačiu metu pernai (1,8 mln. Eur).
Pirmąją įnašo įmoką kredito įstaigos turėjo sumokėti iki rugpjūčio 31 d. Mokėtina suma apskaičiuojama ne nuo viso pelno, bet nuo tos grynųjų pajamų dalies, kuri yra bent 50 proc. didesnė nei keturių finansinių metų vidurkis. Šiai sumai taikomas 60 proc. įnašo tarifas.
Solidarumo įnašo rengėjai gautas pajamas numatė skirti krašto apsaugos infrastruktūrai tobulinti, ruoštis Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.
„Šiomis sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis Seimo priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas svariai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo. Šio įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, projektams finansuoti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad bendra pirmosios įnašo įmokos suma sudarys apie 50 mln. eurų. Per 2023 m. tikimasi surinkti apie 250 mln. eurų, o per visą laikinojo mokesčio taikymo laikotarpį (iki 2025 m.) – iki 440 mln. eurų.
