aA
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad Klaipėdos uostas šiandien susiduria su tam tikrais iššūkiais, kurie yra susiję ir su geopolitiniu kontekstu. Pasak jo, reikia pripažinti, kad neapibrėžta geopolitinė situacija, tarptautinės sankcijos, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo uosto kompanijų veiklą.
Klaipėdos uostas išgyvena sudėtingą laikotarpį: kenkia nežinia dėl „Belaruskalij“ ir Kinijos
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Belaruskalij“ nutraukimas būtų smūgis

V. Šileika redakcijai pasakojo, jog šiemet per pirmus dešimt mėnesių uosto kompanijos perkrovė 37,5 mln. tonų krovinių, kas yra 4,4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, o jei vertinsime tik spalio mėn. rezultatą, uosto krova buvo 16 proc. mažesnė nei 2020 m. spalį.

„Šiemet spalio mėn. perkrauta 3,9 mln. t krovinių, kai praėjusių metų spalį – 4,7 mln. t“, – lygino jis ir sakė, jog sumenkusi krovinių apyvarta rodo, kad Klaipėdos uostas šiandien išgyvena pakankamai sudėtingą laikotarpį.

„Tai – dėl nesibaigiančios pandemijos, geopolitinių iššūkių, brangstančių išteklių ir logistikos.

Net ir tokiu nelengvu metu uostą vis dar gelbsti diversifikuoti krovinių srautai. Itin sumenkus skystųjų krovinių krovai bei mažėjant birių krovinių apyvartai, atsvarą suteikia išaugusi generalinių krovinių krova“, – sakė jis bei pridūrė, jog neapibrėžta geopolitinė situacija, tarptautinės sankcijos, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo uosto kompanijų veiklą.

„Klaipėdos uoste jau dabar nebekraunami Baltarusijos naftos produktai bei azoto trąšos, apie 3 mln. t per metus.

Jei gruodį nutrūktų ir „Belaruskalij“ kalio trąšų krova, uostas netektų dar apie 10 mln. tonų krovinių per metus. Toks praradimas neabejotinai suduotų stiprų smūgį visam Klaipėdos uostui bei jame veikiančioms įmonėms“, – teigė jis.

Kaip aiškino, netekus tokio ženklaus krovinių kiekio uosto krovos kompanijoms reikėtų ne vienerių metų perorientuoti veiklą, nes prarastiems kroviniams alternatyvių krovinių šiuo metu nėra.

Vaidotas Šileika
Vaidotas Šileika
© Įmonės archyvas

Dėl krovinių nuo gruodžio – neaišku

Kokia situacija dėl JAV įvestų sankcijų ir „Belaruskalij“, „Delfi“ teiravosi Susisiekimo ministerijos atstovų.

Buvo patikinta, kad kol kas kroviniai iš Baltarusijos gabenami įprastomis apimtimis pagal turimą sutartį.

„Tolimesnis sutartinių įsipareigojimų vykdymas priklausys nuo bendrovės „Belaruskalij“ galimybės atsiskaityti už paslaugas ir galimų sankcijų režimo pokyčių.

JAV paskelbtos sankcijos ne JAV bendrovėms nėra taikomos automatiškai. Jų veikimas nuo gruodžio 8 d. priklausys nuo finansų įstaigų sprendimų, ar aptarnauti „Belaruskalij“ atsiskaitymus su Lietuvos ar kitų šalių subjektais“, – teigė ministerija.

Kaip buvo aiškinama, šiuo metu jų žiniomis krovinių gabenimu ir krova užsiimančios Lietuvos įmonės, nuolat bendrauja su finansų įstaigomis dėl jų pozicijos ir stebi situaciją.

„Jeigu finansų įstaigos neaptarnaus atsiskaitymų, arba sankcijos Baltarusijai ar jų taikymas keisis, Lietuvos transporto sektoriaus įmonės nedelsiant įgyvendins reikalavimus dėl sankcijų Baltarusijai“, – sakė atstovai.

Susisiekimo ministerijos žiniomis, oficialaus atsisakymo vežti trąšas Lietuva Baltarusijai nėra pateikusi, kadangi tai koordinuojama visos Europos Sąjungos mastu.

„Ministerija kartu su Vyriausybe nuolat vertina išorinius veiksnius, susijusius su tarptautinėmis sankcijomis Baltarusijai, jų galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir visam transporto sektoriui, ieško galimų priemonių ir alternatyvų, kaip rizikas sumažinti“, – buvo aiškinama gautuose atsakymuose.

Klaipėdos uoste baltarusiškų trąšų srautas 2020 m. sudarė 11,1 mln. t. Didžiausią kiekį šio srauto Klaipėdos uoste perkrauna UAB „Birių krovinių terminalas“. Redakcija bandė susisiekti su įmone, tačiau nusiuntus klausimus į juos atsakymo nesulaukė.

Viso Klaipėdos uoste 2020 m. baltarusiškų krovinių kiekis sudarė 15,6 mln. t, tai sudaro trečdalį uosto krovos.

Gali atsiliepti ir neoficialios Kinijos sankcijos

Visgi pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento V. Šileikos, „Belaruskalij“ klausimas šiuo metu nėra vienintelė ten dirbančių įmonių problema.

Kalbėdamas apie sutrikusį pasaulinį konteinerių gabenimą jis aiškino, kad pasaulio ekonomikai atsigaunant po pandemijos, 2021 m. I pusmetį konteinerių gabenimas lyginant su tuo pačiu metu pernai, augo daugiau nei 10 proc., o III ketv. augimas sulėtėjo iki 2,5 proc., bet tai reiškia, kad laivyba ir šiandien dar nėra pilnai atsigavusi.

„Paklausa viršija pasiūlą, todėl laivybos kompanijos fiksuoja rekordinius pelnus. Didieji uostai dirba virš savo pajėgumų ribos, tačiau vis tiek nespėja.

Įvairių šaltinių duomenimis, konteinerio gabenimas iš Kinijos į Europą pabrango 5-7 kartus“, – sakė jis.

Tiesa, kaip teigė, globalūs konteinerių gabenimo sutrikimai Klaipėdos uosto krovos kompanijų reikšmingai nepaveikė, nors nukrypimų nuo tvarkaraščių pasitaiko.

„Konteinerių srautai išlieka stabilūs, panašūs kaip ir 2020 metais, tačiau nepasiekia rekordinių 2019 metų rezultatų. Išlieka neapibrėžtumai dėl sankcijų Baltarusijai poveikio ir Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu“, – teigė V. Šileika.

Anot jo, jei Kinija ir toliau taikytų neoficialias sankcijas Lietuvai, tai Klaipėdos uostui skaudžiai atsilieptų.

„Tada konteinerių krova Klaipėdos uoste sumažėtų apie 30–50 proc., nukentėtų ne tik uostas, bet visa logistikos grandinė – įmonės rinktųsi Lenkijos ir Latvijos uostus, tai didintų transportavimo kaštus, pabrangtų prekės“, – įspėjo jis.

Klaipėdos uostas išgyvena sudėtingą laikotarpį: kenkia nežinia dėl „Belaruskalij“ ir Kinijos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Gelbėja kroviniai konteineriuose

Uosto direkcijos Infrastruktros direktorius Vidmantas Paukštė „Delfi“ pasakojo, jog bendrai pastaruoju metu didžiausias augimas žiūrint į Klaipėdos uosto statistiką, buvo fiksuotas generalinių krovinių segmente.

Kaip aiškino, tai yra kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai. Jų buvo krauta 8,6 procento arba beveik 947 tūkstančiais tonų daugiau nei praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais.

„Iš visų šiam segmentui priskiriamų krovinių, krovinių konteineriuose ir ro-ro krovinių krauta daugiausiai. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais krovinių konteineriuose krauta 5 procentais daugiau, o ro-ro krovinių net 16 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Viena iš priežasčių, kodėl krovinių konteineriuose krovos rezultatai kyla, yra ta, kad pasaulinė laivybos milžinė „Mediterranean Shipping Company“ liepos viduryje atnaujino konteinerių paskirstymo veiklą Klaipėdos uoste“, – sakė V. Paukštė.

Skystųjų krovinių segmente, kuris apima naftos produktus, augalinius riebalus ir aliejus, suskystintas gamtines dujas ir kitus krovinius, per devynis šių metų mėnesius buvo krauta 22 procentais mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Tai būtų galima sieti su baltarusiškais naftos produktais, kurių netekome šių metų pradžioje“, – sakė direktorius.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(58 žmonės įvertino)
2.7414

„LTG Cargo Polska“ vadovas: laikui bėgant, padėtis vykdant krovinių pervežimus geležinkeliu tarp Ukrainos ir Lenkijos gerėja

„LTG Cargo“ dukterinės bendrovės „LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak tvirtina, kad...

Logistikos įmonė „cargoGO Logistics“ į transporto parką investuos 40 mln. eurų

Viena didžiausių logistikos kompanijų Lietuvoje UAB „cargoGO Logistics “ didina savo veiklos...

Pristatyta, kaip keisis eismas prie suplanuoto komplekso „Akropolis Vingis“

Vilniaus miesto savivaldybės patalpose sausio 23 ir 24 dienomis vykusių Projektinių pasiūlymų...

Berlyno Brandenburgo oro uoste atšaukti visi keleiviniai skrydžiai

Berlyno Brandenburgo oro uoste trečiadienį dėl darbuotojų streiko atšaukti visi keleiviniai...

Duobė ant duobės, o šalia dar viena duobė: kauniečiai vos pasiekia namus (8)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasipylė kauniečių skundai dėl tragiškos kelių būklės...

Top naujienos

Karbauskio draugijos išsižadėjusi Širinskienė turi naują favoritą: jis į politiką atneštų kokybės (6)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ginklaneše vadinta,...

Jurijus Latyšas

Ukrainoje – naujametės aistros dėl Banderos (1)

Šiuolaikiniame kare vis daugiau reikšmės įgauna informacinė dedamoji. Sėkmė informacinėje...

Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgyba: Rusijos pajėgos ruošiasi pradėti didelį puolimą ankstyvą pavasarį

339-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Rusijos invazijai Ukrainoje tęsiantis jau 11 mėnesių,...

Nauji žvejybos ribojimai sukėlė verslininkų pasipiktinimą: mums gresia bankrotas specialistai naują įsakymą gina (3)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sausio 17 d. pasirašė įsakymą, kuriame numatyta, kad Kuršių...

Po mėnesio gedulo – jautri Saugirdo Vaitulionio žinutė ir nuotrauka: mėnuo spengiančios tuštumos ir klyksmo galvoje (4)

Sausio 28-ąją sueina lygiai mėnuo, kai anapilin iškeliavo Agnė Jagelavičiūtė. Šeštadienį...

Kuodis apie pensijų kaupimą: 20 metų buvo pakankamas laikas praregėti

Antros pakopos pensijų fondams pernai išgyvenus nuosmukį, o dešimtims tūkstančių gyventojų...

Raudonuoju kilimu pirmąkart kaip sutuoktiniai žengę Mindaugas ir Milda Stasiuliai: per vestuves matėmės daugiau, nei prieš šitą renginį

Penktadienio vakarą į Kauno „Žalgirio“ areną, „M.A.M.A.“ muzikinius apdovanojimus, rinkosi...

Gydytojas atskleidė visą tiesą apie pieną: gerti ar negerti (1)

Vaikų gydytojas Vaidotas Urbonas LNK žinioms įvertino pieno ir jo gaminių žalą. Jis...

Kas pernai iš tiesų vyko su Rusijos ekonomika: augo nebent degtinės pardavimai (6)

Rytų Europos studijų centro ( RESC ) partneriai Ukrainoje teigia, jog aiškinimai, kad Rusijos...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Kiek emigrantų pinigų pasiekia Lietuvą ir kiek iškeliauja iš jos: smarkiai išaugo pervedimų dalis į dvi šalis (1)

Per praėjusių metų tris ketvirčius užsienyje gyvenantys lietuviai į Lietuvą pervedė panašiai...