Problemos – vienodos visur
Panevėžio rajono gyventojai patiria sunkumų kaskart vos išvažiavus iš namų.
„Genda transporto priemonės, sunku susisiekti tiek greitajai pagalbai, tiek policijai, tiek gaisrinei pravažiuoti, kai būna pavasaris ar, ypatingai, ruduo. Kai prasideda laukų darbai ir sunkioji technika pradeda važiuoti į laukus – duobės būna nežmoniškos“, – pasakojo gyventoja Živilė Januškevičienė.
„Ypatingai laužomos važiuoklės. Nekalbu jau apie mašinos švarą“, – teigė kitas gyventojas.
Rajono gyventojai sako, kad naujų automobilių jau neperka seniai, nes tiesiog neapsimoka. Kelias – tragiškas, o metų metus niekas ir nesikeičia, esą, paprašius valdžios situaciją taisyti, atsakymas visada būna toks pat – „nėra pinigų“. Tiesa, priekaištai dėl kelių kokybės kaupiasi visų savivaldybių merų kabinetuose.
„Į mokyklą eina vaikai. Regioninis kelias, kur kas minutę važiuoja po fūrą – ten nėra pėsčiųjų tako. Vaikai eina regioniniu keliu, pagrindine gatve. Apie ką mes kalbame?“, – nuogąstavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Kritikos dėl susidariusios situacijos negailėjo ir Joniškio meras.
„Būklė yra apgailėtina. Mes kritikuojame kaimynines valstybes, tačiau latviai yra aplenkę mus šviesmečiais“, – teigė Vitalijus Gailius.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mums tai yra labai svarbu, tai yra kritiniai dalykai. Jau nekalbant apie tai, kaip yra priimama valstybė, pagal tuos kelius. Įvažiuojant iš Lenkijos į Lietuvą, kartais pasijausdavai taip nejaukiai“, – teigė jis.
Reikšmingų pokyčių nenumatyta
Kitų metų biudžete keliams numatyta daugiau nei pusė milijardo eurų. Regionų vadovai aiškina, kad kasmet už tokią sumą padaryti įmanoma vis mažiau.
„Finansavimas nekinta, infliacija egzistuoja, darbų kainos kyla – mes turime tuos pačius pinigus, kurie nekinta ir nedidėja, tai yra 543 milijonai“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Mes, kaip savivaldybė, lėšų keliams gauname 1 milijoną 300 tūkstančių eurų. Šiemet Kernavėje padarėme vieną gatvę 870 metrų. Mums ji kainavo 870 tūkstančių beveik“, – teigė Ž. Pinskuvienė.
Rasti daugiau pinigų ragina net prezidentas.
„Lankydamasis įvairiose savivaldybėse, turėjau ne vieną progą įsitikinti ir, tiesą sakant, ne tik įsitikinti teoriškai, žiūrėdamas per langą, bet ir įsitikinti savo sėdyne, kokia yra prasta mūsų kelių būklė“, – teigė Gitanas Nausėda.
Kitų metų biudžetą Seimas planuoja priimti gruodį. Parlamentarai prie numatyto pusės milijardo siūlo keliams skirti papildomus 217 milijonų, tačiau premjerės siūlymas – kur kas kuklesnis.
„Tai yra maždaug 30 milijonų eurų suma. Apie tokias korekcijas biudžete mes galime kalbėti“, – teigė Ingrida Šimonytė.
Kaip teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Paulius Baltokas, jau pirmosios reakcijos į tokią sumą rodo, kad toks siūlymas – netenkina.
„Tai, iš esmės, nepakeis nieko“, – teigė jis.
Jam antrino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
„Jeigu ant torto uždedi raziną – ar pasikeičia kažkas? Mes turėtumėme kalbėti apie 100-150 milijonų ir didesnes sumas, nes 30 milijonų – tai pabarstukai“, – teigė M. Sinkevičius.
Pagerinti dalį kelių būtų galima ir iš europinių pinigų regionams gaivinti, bet tam skirtais 1,5 milijardo eurų regionai kol kas negali dėl biurokratijos.
„Regioninės plėtros apimtimi, lėšas naudoti susisiekimo infrastruktūrai – misija neįmanoma, nes, iš tikrųjų, kriterijai, kurie yra numatyti – reta savivaldybė atitinka tuos kriterijus“, – teigė Joniškio meras V. Gailius.
Asociacija „Lietuvos keliai“ skaičiuoja, kad kasmet kelių infrastruktūrai reikėtų ne mažiau kaip 860 milijonų eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
