P. Drižas pabrėžia, kad didžioji dalis verslų, kurie vis dar gabena prekes per Baltarusijos pasienį yra iš kitų Europos Sąjungos šalių, o ne Lietuvos.
„Supraskime, kad prekės, vežamos į Rusiją, Baltarusiją ar tranzitu į Vidurio Aziją ar kitur, dažnu atveju yra nelietuviškos, o Europos Sąjungos įmonių, kurios vis dar vykdo prekybą su tomis šalimis. Mes esame tie, kurie suteikia paslaugą. Tai nereiškia, kad Lietuvos verslai daro prekybą“, – Eltai sakė P. Drižas.
„Bus minimalus poveikis Lietuvos verslui“, – pabrėžė jis.
Visgi, TTLA generalinis sekretorius pamini, kad net jeigu problemą kelia kitų Europos šalių verslas, sunku atsakyti, ar punktų uždarymas yra tinkamas sprendimas.
„Jeigu NSK turi kažkokių duomenų, jie pagal tai priima sprendimus. Mums tie duomenys prieinami nėra. Mūsų atžvilgiu, Lietuvos vežėjų ten yra mažai, bet jeigu yra problema kitų Europos šalių vežėjai, gal reikia kažką daryti. Bet ar tai yra tinkama priemonė, sunku atsakyti“, – aiškino jis.
P. Drižas taip pat paminėjo, kad Lietuvos verslas, vykdantis prekybą su Vidurio Azija, šiuo metu tai daro per vidurinį koridorių – kuriuo gabenant prekes, Rusija ir Baltarusija yra aplenkiamos.
„Vežėjai iš Lietuvos yra nuo karo pradžios minimaliai sumažinę savo pervežimus tranzitu per Baltarusiją ir Rusiją, kiek įmanoma. Ir tie pervežimai, kurie vykdomi į Vidurio Aziją yra daromi per vidurinį koridorių, kuris yra ilgesnis ir sudėtingesnis“, – sakė P. Drižas.
Buivydas: per Baltarusiją vis dar vežančios įmonės nukentės, bet negali persiorientuoti
Tuo metu Z. Buivydas teigė, kad nuo tokio veiksmo nukentės lietuviškos pervežimo įmonės, kurios tiesiog negali perkelti veiklos į Europos Sąjungą. Anot jo, daugelis bendrovių gabenančių prekes tranzitu per Baltarusiją tokią veiklą tęs ir toliau, bet bus priverstos mažinti reisų kiekį ir ilgiau laukti pasienyje.
„Transportas uždirba, kai sukasi ratai. Kai yra stovima eilėse prailgsta krovinių pervežimas, jis mažiau atneša naudos įmonėms, jos mažiau sumoka valstybei. Tie žmonės, kurie 2014 m. pasiliko Rytų rinkoje – jų ir technika yra prastesnė ir jiems pervesti savo verslą į ES yra nebeįmanoma, kadangi automobiliai neatitinka taršumo reikalavimų ir jie per kelių mokesčius sumokėtų daugiau, negu uždirbtų“, – Eltai aiškino Z. Buivydas.
„Aš suprantu, kad pasakius, kad bus neigiamos pasekmės, labai lengva kelti klausimą, kokios mūsų patriotinės pažiūros. Ir aš suprantu, kad yra politiniai poreikiai, bet reikia prisiminti, jog verslo susitarimai nėra visi nutraukti“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad Šumsko ir Tverečiaus pasienio postai per parą praleidžia apie 7,5 tūkst. transporto priemonių per mėnesį ir apie 250 per parą.
„Linava“ generalinis sekretorius teigė, kad prieš priimdama tokius sprendimus Vyriausybė ir kitos institucijos galėtų apgalvoti ir priemones, kurios padėtų per Baltarusiją prekes vis dar vežančioms įmonėms atsinaujinti. Jis taip pat paminėjo, kad sprendžiant dėl dar dviejų punktų uždarymo, su vežėjais tariamasi nebuvo.
„Mano nuomone, būtų gerai, kad valstybė, prieš priimdama tokius sprendimus, pagalvotų, kaip galėtų paskatinti tokius žmones per priemones. Ar jiems suteikti galimybę, kad jie įsigytų geresnę ir naujesnę techniką, suteikti kreditus, nes dabar finansiniai instrumentai yra smulkiam ir vidutiniam verslui uždaryti“, – sakė Z. Buivydas.
„Bent jau mūsų nelabai kas atsiklausė dėl tokių sprendimų. Nors žinoma, mes suprantame tuos geopolitinius lūžius. (...) Mes esame pasiruošę konstruktyviai dirbti su Vyriausybe, bet matome, kad dažniausiai tariamasi rinkiminiais metais, po to labai pauzė būna“, – pridūrė jis.
Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK) siūlo uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija. Vyriausybei teikiamas siūlymas nuo šių metų kovo 1-osios stabdyti pėsčiųjų, dviratininkų, kito transporto ir prekių judėjimą Lavoriškių ir Raigardo PKP.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio laikinai uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.
Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vasaros pabaigoje yra užsiminusi apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo PKP uždarymo, tačiau jie, anot politikės, tuo metu nebuvo formalūs.
