Tokią idėją susitikime su Rožyno bendruomene iškėlė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas, matydamas, kad klausimas dėl dar sovietmečiu planuose nubraižytos keturių eismo juostų gatvės per Rožyną patekęs į visišką aklavietę.
Ši valdžios atstovo mintis mikrorajono ramybę siekiantiems išsaugoti gyventojams nepatinka. Užuot atsiklausę viso miesto, ar jam tikrai reikalinga dar viena arterinė gatvė, rožyniečiai ieško jų interesus galinčių padėti apginti transporto specialistų.
Apklausos nenori
Savivaldybės vyriausiojo architekto stalčiuje jau guli 50 tūkst. Lt kainavęs Panevėžio susisiekimo sistemos specialusis planas. Jame numatyta Aukštaitijos sostinę apjuosti gatvių žiedu, sujungsiančiu Ramygalos, J. Tilvyčio, Savitiškio, Pramonės, Smėlynės, Senamiesčio gatves. Rožynas kyla į kovą, kad mikrorajoną kirsianti, Pramonės ir Smėlynės gatves sujungsianti suprojektuota Šiaurinė gatvė būtų eliminuota iš būsimojo aplinkkelio.
„O ateities kartos atleis, kad nebuvo padarytas ratas aplink miestą?“ – susitikime su kvartalą perskrosiančios gatvės nenorinčiais gyventojais teiravosi R. Vyžintas.
Valdžios atstovas guodė, jog Šiaurinė g. kol kas – tik popieriuje. Kada ji turi būti nutiesta, anot pavaduotojo, nėra jokių realių terminų, o juo labiau tokioms statyboms numatomo finansavimo. Dar 2008-aisiais Savivaldybės specialistai suskaičiavo, kad tokios gatvės nutiesimas atsieitų apie 19 mln. Lt, o projektas turi būti įgyvendintas iki 2017-ųjų. Dabar R. Vyžintas gyventojams suteikė viltį, esą jiems dar ne viskas prarasta.
„Bendruomenė turi nuspręsti, ko jai reikia. Ne vienas miesto architektas ir ne Vilniaus mokslininkai – transporto specialistai. Gal surengti tuo klausimu Panevėžyje apklausą?“ – kompromiso ieško R. Vyžintas.
Ar gyvenantieji kitame miesto gale supras įsikūrusiųjų Rožyne bėdą? Tuo abejoja ir Savivaldybės atstovo pasiūlytajai apklausai nepritaria protestuojantieji prieš būsimąją gatvę.
Kvartalo senbuvis Egidijus Pribušauskas įsitikinęs, kad apklausai išleisti pinigai būtų tiesiog išmesti į balą.
„Molainių ar Kniaudiškių mikrorajonų gyventojai negali nuspręsti dėl gatvės per Rožyną, nes nesupranta situacijos. Tai būtų nuomonių įvairovė, kuri nieko gero neduotų“, – tvirtina E. Pribušauskas.
Sovietmečio planas
Arterinė keturių eismo juostų gatvė, analogiška Nemuno g., per dabartinę Rožyno žaliąją zoną šalia Jurginų gatvelės suprojektuota dar 1980-aisiais. Tuomet veikiausiai niekas neplanavo tokios intensyvios miesto šiaurinės dalies plėtros. Pagal ano meto planus gatvė turėjo driektis Panevėžio pakraščiu. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę Rožynas sparčiai išsiplėtė. Prasidėjus žemės grąžinimui, už žaliosios zonos, paliktos keturių eismo juostų B1 kategorijos gatvei, vienas paskui kitą kilo gyvenamieji namai.
„Labai keista, kad architektai, daliję sklypus gyvenamųjų namų statybai, neįvertino, kad čia suprojektuotas aplinkkelis. Net du namai, senos ir naujos statybos, stovi projektuose numatytos gatvės teritorijoje. Kaip galėjo leisti statyti namą vidury būsimo kelio?“ – stebisi E. Pribušauskas.
Prieš 35-erius metus miesto susisiekimo žemėlapį braižiusių specialistų ateities įžvalgas realizuoti imtasi 2008-aisiais. Tais metais Savivaldybės taryba prieš Rožyno gyventojų valią patvirtino miesto bendrąjį planą. Jame buvo numatyta, kad keturių eismo juostų kelias kirstų miegamąjį rajoną tiesiog po gyvenamųjų namų langais. Šis planas, sukėlęs milžinišką gyventojų, kovojančių dėl savo teisės gyventi ramiai ir sveikai, pasipiktinimą, Savivaldybei atsiėjo kelis šimtus tūkstančių litų ES paramos.
Pasak E. Pribušausko, išsiplėtus kvartalui, 1980-ųjų idėjos realizavimas šiais laikais yra visiškai neįmanomas dėl didelio triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitų suprojektuotos gatvės įkaitais tapsiančių gyventojų sveikatai kenkiančių veiksnių. Gyvenamuosius namus nuo arterinės gatvės skirtų apie 25–30 metrų.
Siūlo kelią už miesto
Rožyno gyventojai jau bene dešimtmetį bando įsiūlyti Savivaldybei alternatyvą – miestą apjuosiantį žiedą šiaurinėje dalyje užbaigti ne per Rožyną, o už jo – tarp Panevėžio ir Piniavos, kur naujoji gatvė susijungtų su keliu Panevėžys–Ryga. Rajono Savivaldybė dar vienam tokiam aplinkkeliui už miesto taip pat neprieštarauja.
„Sutinkame, kad miestui reikalinga apylanka. Mes tik nenorime, kad sunkiasvoris transportas važinėtų po mūsų langais. Toks architektų sprendimas šiais laikais visiškai nesuvokiamas“, – piktinasi E. Pribušauskas.
Anot jo, bendruomenė sutiktų, jei Savivaldybė vietoj naujo keturių eismo juostų kelio, kuriuo dundėtų ir sunkvežimiai, praplatintų iki dviejų juostų tik lengvajam transportui skirtą Jurginų g.
„Neprieštaraujame, kad mikrorajoną kirstų miesto gatvė, bet kad tik neskrostų aplinkkelis. Lengvajam transportui užtektų ir dviejų eismo juostų“, – mano E. Pribušauskas.
Tokia alternatyva mikrorajonui išsaugotų Šiaurinei gatvei numatytą kol kas neužstatytą žaliąją zoną. Joje šiuo metu gyventojai įrengę vaikų žaidimo, sporto aikšteles. Bendruomenė argumentuoja, kad šioje vietoje jai reikalinga ir šunų vedžiojimo aikštelė.
Argumentų negirdi
Rožyno seniūnaitės Romos Šerplienės teigimu, B1 kategorijos keliui per mikrorajoną prieštarauja 14 tūkst. jo gyventojų. Jie savo galybę valdininkams jau parodė prieš keletą metų, kai protestuodami prieš aplinkkelį gyvu žiedu apjuosė ramų, jaukų ir tvarkingą kvartalą.
Nepaisant bendruomenės parodytos vienybės, jų interesus kol kas nusveria Savivaldybės architekto ir miesto susisiekimo sistemos planus braižančių specialistų argumentai, kad naujoji gatvė per Rožyną neišvengiamai būtina visam miestui.
Šis argumentas esminiu buvo įvardytas ir 2013-aisiais, kai Savivaldybės taryba koregavo svarbiausią miesto dokumentą, politikų šventąja karve vadinamą bendrąjį planą. Nors tuomet Tarybos nariai turėjo galimybę pakeisti planus dėl taip prieštaringai vertinamos gatvės, tuo nepasinaudojo.
„Kažkieno interesai ginami. Nežinau kieno, bet matau interesus to, kas stipresnis už 14 tūkstančių gyventojų, nes kol politikai ne valdžioje, jie mus palaiko, bet kai tik ateina į valdžią, pozicija iš karto pasikeičia. Per dešimt metų visos iki vienos partijos jau buvo miesto valdžioje. Ir visos kažkam nusileido“, – paslėptus susitarimus įžvelgia seniūnaitė.
Sunkvežimių neįsileis
Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis tvirtina matantis vienintelį interesą – viso miesto gyventojų, o ne vieno kvartalo. Tiesa, architektą stebina atkaklus Rožyno pasipriešinimas, nes, anot S. Matulio, būsimoji gatvė ir jiems gerokai palengvintų susisiekimą su sparčiai besiplečiančia vakarine miesto dalimi.
„Akivaizdu, kad miestas kemšasi. Aš galiu tik savo nuomonę pateikti, o ji aiški – gatvė būtinai reikalinga. Po darbo arba iš ryto pabandykite išvažiuoti iš Rožyno“, – kalbėjo S. Matulis.
Architekto teigimu, gyventojų nuogąstavimai dėl po langais dundėsiančio sunkiasvorio transporto nėra pagrįsti. Nors plane numatytas B1 kategorijos kelias, tai yra skirtas riedėti ir sunkvežimiams, S. Matulis ramina, kad Savivaldybės valioje pastatyti jiems eismą draudžiančius ženklus. Anot architekto, planuojamas žiedas, sujungsiantis miesto pietinę ir šiaurinę dalis, sunkiasvoriam transportui nėra aktualus – sunkvežimiai ir dabar nekerta miesto, o jį apvažiuoja aplinkkeliu nuo Šilagalio kaimo iki Ūtos. Dėl to, pasak S. Matulio, kelias tarp miesto ir Piniavos, kaip siūlo gyventojai, visiškai beprasmis.
„Gatvės reikia miestui, o ne sunkiasvoriam transportui. Alternatyva tarp Piniavos ir Panevėžio būtų skirta tik sunkiajam transportui, bet ji nereikalinga, nes aplinkkelį Panevėžys jau turi. Dabar reikia gatvės šiaurinėje miesto dalyje, geriausia – analogiškos Nemuno g. Panevėžys jau dūsta nuo kamščių, o sunkiasvorio transporto iš viso nereikia leisti į miestą“, – tvirtina S. Matulis.
Telkia pajėgas
Nors Susisiekimo sistemos specialiajame plane numatyta ir pietinėje dalyje nauja gatvė, sujungsianti J. Tilvyčio ir Ramygalos gatves, architekto nuomone, šiuo metu svarbiau nutiesti Šiaurinę g. per Rožyną. Ją miesto susisiekimo planuose nubraižę Vilniaus projektuotojai ir transporto specialistai mėnesio pabaigoje Savivaldybės kviečiami į Panevėžį padiskutuoti su gyventojais.
„Įrodyti, kad jiems patiems tos gatvės reikia, juk ne kaime gyvena“, – sako S. Matulis.
Savo ruožtu pajėgas telkia ir Rožynas. Bendruomenė taip pat ieško transporto specialistų, pajėgių įrodyti Savivaldybei, kad miesto poreikius patenkintų ir dviejų eismo juostų, vietoj suplanuotų keturių, gatvelė per jų kol kas dar alsuojantį ramybe kvartalą.
