Rusijos valiutos pigimas daro dar didesnį spaudimą ir taip sergančiai Rusijos ekonomikai; rinkose spekuliuojama, esą Maskvai teks imtis priemonių rubliui paremti.
Trečiadienį šalies centrinis bankas nusprendė apriboti savo intervenciją finansinėse rinkose.
Analitikų manymu, rinkose paniškai išparduodama valiuta, ir politikos strategams teks greičiausiai imtis priemonių paremti valiutą.
Ekonomistų nuomone, šalies centrinis bankas greičiausiai ryšis vienkartinei intervencijai, taip pat nuspręs padidinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu sudaro 9,5 procento.
Nuo 2014 metų pradžios rublis prarado daugiau nei ketvirtadalį savo vertės. Tam įtakos turėjo Vakarų sankcijos, paskelbtos šaliai dėl konflikto Ukrainoje, taip pat krintančios naftos kainos.
Šalies centrinis bankas naudoja savo rezervus, siekdamas pažaboti rublio kritimą, tačiau trečiadienį jis paskelbė ribojantis tokią intervenciją.
"Capital Economics" manymu, bazinė palūkanų norma turi būti padidinta iki 12 proc. tam, kad investuotojai būtų suinteresuoti išlaikyti valiutą.
Apie kursų politikos pokyčius Centrinis bankas paskelbė trečiadienį ryte. Jie numato didelius apribojimus: spalio mėnesį kurso palaikymui Centrinis bankas išleido net 29,3 mlrd. dolerių. Mainais į tai Centrinis bankas siūlo atpirkimo sandorius (REPO). „Keičiame valiutų politiką, bet neatsisakome vaidmens valiutų rinkoje. 50 mlrd. atpirkimo sandorių – tai rimtas skaičius, ir jis gali būti padidintas, jeigu bus paklausa“, - pareiškė pirmoji Centrinio banko pirmininko pavaduotoja Ksenija Judajeva.
Užuot pardavinėjęs valiutą, Centrinis bankas iš esmės siūlo ją skolintis, teigia „Vedomosti“. Rublis kelyje į laisvą kurso formavimą perėjo į „pasienio zoną“, sakė K. Judajeva. Pasak jos, tai dar ne laisvas plaukiojimas, nes valiutų kurso „koridorius“ išlieka. Ribos buvo paliktos, kad rinkos neištiktų rimtas šokas, aiškino ji.
Centrinio banko politika pakerta tikėjimą jo galimybėmis greitai ir ryžtingai reaguoti į besikeičiančią padėtį, teigiama publikacijoje. Ši reguliavimo institucija pakeitė taisykles, tikėdamasi tolesnio rublio silpnėjimo, kurį gali sukelti krentančios naftos kainos, gruodžio mėnesį artėjantis užsienio skolų apmokėjimo pikas, taip pat spekuliacinės nuotaikos, pakurstytos gandų (dėl valiutų kontrolės įvedimo, „koridoriaus“ atšaukimo, suverenaus reitingo sumažinimo ir pan.).
Centrinis bankas galėjo pereiti prie naujos kursų politikos tinkamesniu metu, o ne tuomet, kai tvyro didelė valiutų paklausa ir krenta rublio vertė. Dėl nutrauktos intervencijos dabar gali didėti devalvaciniai lūkesčiai, kurie gali kainuoti kursui tris ar keturis rublius, leidiniui teigė Sergejus Romančiukas iš banko „Metallinvestbank“.
