Tuo tarpu Briuselyje vykstančiame susitikime G-7 šalys įspėjo Rusiją neremti separatistų, keliančių sumaištį Rytų Ukrainoje, tai pat paragino imtis diplomatinių pastangų siekiant sumažinti įtampą regione. Kremliui nesiimat šių veiksmų, G7 šalys grasina naujomis sankcijomis, pavyzdžiui, nutaikytomis į konkrečius ekonomikos sektorius.
Lietuva paskutinė iš 3 Baltijos šalių prisijungs prie euro zonos. Europos Komisija leido Lietuvai nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsivesti eurą. Lietuva taps 19-ąją euro zonos nare. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje Europos Sąjungos Taryba priims antroje liepos pusėje.
Šiandien sprendimą dėl palūkanų normų skelbs ECB. Prognozuojama, kad bazinės palūkanų normos bus sumažintos nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc., taip pat gali būti įvestos neigiamos palūkanų normos (0,10 proc.) už komercinių bankų laikomas lėšas Europos centriniame banke. Nenustebintų ir M. Draghio užuomina apie kiekybinį skatinimą. Manome, kad vis dar nemaža tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais iš ECB sulauksime būtent kiekybinio skatinimo, kuris veikiausiai būtų efektyviausias vaistas kovai su brangiu euru ir mažėjančios infliacijos lūkesčiais. Taip pat šiandien ECB skelbs patikslintas 2014-2016 metų pagrindinių makroekonomikos rodiklių prognozes. Tikimės kiek mažesnių infliacijos lūkesčių jai nežymiai didėjant 2016 metais, tuo tarpu BVP augimo skaičiai toliau rodys nuosaikų euro zonos atsigavimą.
Lūkesčiai dėl ECB veiksmų yra pakankamai aukšti, o šią prielaidą tik patvirtina paskutinėmis savaitėmis ženkliai atpigęs euras (šįryt ~1,360 JAV dolerio už eurą). Esminis klausimas yra, ar M. Draghis sugebės nustebinti rinkas ir ar galimi ECB veiksmai jau įskaičiuoti į EUR/USD kursą? Iš esmės palūkanų normų mažinimo faktas reikštų, kad euro zonos ūkis susiduria su akivaizdžiomis problemomis, o tai tik dar labiau padidintų prarają tarp FED ir ECB vykdomų pinigų politikos krypčių.
Baltijos biržų indeksų judėjimo kryptys išsiskyrė. Talino (OMXT -0,59 proc.) ir Rygos (OMXR -0,66 proc.) indeksų reikšmės mažėjo, o Vilniaus (OMXV +0,32 proc.) didėjo. Vilniuje prekybos apimtis padidino tiesioginiai sandoriai „Grigiškių“ (+0,78 proc., apyvarta 243 tūkst. eurų) ir „Aprangos“ (-0,76 proc., apyvarta 285 tūkst. eurų) akcijomis. Panašu, kad pastarosios bendrovės paskelbtas 3,8 proc. pajamų augimas gegužės mėnesį nepateisino investuotojų lūkesčių – akcijos kaina smuko jau trečią prekybos sesiją iš eilės.
TEO LT ir toliau stebina kainos brangimu. Vakar akcijos kaina kilo dar 2,07 proc., o per šią savaitę padidėjo jau 6,62 procento. Augimas galėtų būti sietinas su stabilia dividendų mokėjimo politika, bendrovės vadovybės komentarais, kad bus siekiama sinergijos kartu dirbant su Omnitel ir spėliojimais, kad pagrindinis bendrovės akcininkas „TeliaSonera“ ateityje galėtų paskelbti dar vieną oficialų siūlymą supirkti likusias akcijas.
Pranešta, kad „Šiaulių banko“ (0 proc.) valdybos pirmininkas A. Butkus gegužės 30 – birželio 3 dienomis biržoje pardavė 100 tūkst. banko akcijų. Tuo tarpu žiniasklaidoje pasigirdo svarstymų apie galimas „Šiaulių banko“ jungtuves su Latvijos valstybės valdomu „Citadele“ banku. 25 proc. pastarojo banko akcijų taip pat valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
Estijos keltų operatorius „Tallink Grupp“ per biržą paskelbė gegužės mėnesio krovos rezultatus. Pranešta, kad keleivių perkėlimo apimtys palyginus su balandžiu sumažėjo 4,6 proc., o krovinių ir transporto priemonių atitinkamai smuktelėjo 1,1 ir 4,3 procento. Bendrovės akcijos smarkaus pasiūlos padidėjimo kol kas nesulaukė, nes rezultatams įtakos turėjo dviejų laivų remontas.
