aA
Nepaprastai intriguojantis „Brexit“ serialas skaičiuoja trečiuosius savo gyvavimo metus. Nors Borisas Johnsonas šiemet ir praleido progą gauti „Emmy“ apdovanojimą geriausio tragikomedijos aktoriaus kategorijoje, serialas, panašu, bus pratęstas dar bent keliems sezonams. Daug kalbama apie tai, kaip „Brexit“ paveiks ekonomiką, kai jis įvyks, tačiau tiesa yra tai, kad „Brexit“ jau dabar daro žalą ir šiandienos ekonomikos augimui, ir rytojaus perspektyvoms.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visų pirma, „Brexit“ yra toks įtraukiantis ir tiek dėmesio reikalaujantis procesas, kad dienotvarkėse abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse nelieka laiko daug svarbesniems reikalams. Britų parlamentas jau daugiau nei metus keliauja nuo vienos konstitucinės krizės iki kitos ir šviesos tunelio gale dar nematyti. Daugelis iš pastaruoju metu vykusių ES vadovų tarybos susitikimų irgi buvo okupuoti „Brexit“ dramos, todėl laiko migracijos, mokesčių, finansinės integracijos, ES biudžeto ir kitiems labai svarbiems klausimams tiesiog neliko.

Didžiulis neapibrėžtumas jau savaime yra ekonominės žalos šaltinis. Negalėdami žinoti, ko tikėtis rytoj ar po pusės metų, žmonės nebeperka didelių pirkinių, stengiasi papildomai taupyti, įmonės atideda ar atšaukia planuotas investicijas ir plėtros planus. Visa tai veikia ir šiandienos ekonomikos augimą, ir pakreipia žemyn ateities augimo trajektoriją, nes investicijos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą yra stabdomos.

Iki „Brexit“ referendumo Jungtinė karalystė (JK) buvo sparčiausiai auganti G7 klubo narė, o po referendumo jos ekonomikos augimas nusirito į pačią pabaigą. Pastaruosius trejus metus JK pastebima visiška produktyvumo ir perkamosios galios augimo stagnacija.

Dalis finansų analitikų net pastebi, jog JK dėl didžiulės politinės rizikos ir plačių svaro vertės svyravimų tampa vis labiau panaši į besivystančią, o ne išsivysčiusią ekonomiką. Jungtinė Karalystė savo rizikų profiliu tam tikrais aspektais tampa panašesnė į Azijos ar pietų Amerikos ekonomikas, nei į pažangią vakarų Europos valstybę.

Maža to, Jungtinė karalystė nėra vienintelė, kuri moka „Brexit“ kainą. Vokietijos ekonomika ir taip išgyvena gana prastus laikus šalies automobilių ir chemijos pramonei bandant dorotis tiek su vienkartiniais, tiek su struktūriniais iššūkiais ir prisitaikant prie naujų aplinkosauginių standartų. O „Brexit“ ir sumažėjusi paklausa iš britų, panašu, kad gali būti paskutiniu stumtelėjimu į recesiją.

Nors pavasarį visos Europos eksportas į JK buvo šoktelėjęs, kai JK bandė užpildyti visus savo sandėlius išsigandusi išstojimo be susitarimo galimybės, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais Vokietijos eksportas į JK traukiasi dviženkliu tempu. Skaičiuojama, kad šią vasarą Vokietijos ekonomikai „Brexit“ turėjo daug didesnės įtakos nei Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas ar JAV prezidento Trumpo prekybos karai.

Būdama labai atvira ekonomika, Lietuva, panašu, neliks nuošalyje. Iki šiol mūsų šalis rodė ypatingą atsparumą pasaulio ekonomikos sulėtėjimui, tačiau yra signalų, rodančių, jog ir mūsų ūkis yra paveiktas išorinių sukrėtimų. Pastarųjų trijų mėnesių Lietuvos apdirbamosios pramonės augimas nukrito į žemiausią lygį nuo 2013 metų. Nors bendras užsakymų lygis pramonėje ir išlieka aukštumose, bet naujų užsakymų apimtys nustojo augti.

Jei vis tik nutiktų blogiausias scenarijus, Lietuva neabejotinai patirtų neigiamą poveikį. Į Jungtinę karalystę keliauja apie 4 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Kol kas šiemet Lietuvos eksporto dinamika buvo panaši į likusios Europos – didžiulis šuolis pavasarį bei stagnacija vasarą. Tikėtina, kad reikšmingo eksporto augimo į JK šiemet nebebus, nes po pavasario užsipirkimo šiai šaliai trūksta sandėliavimo galimybių.

Jei JK ir Europos sąjungai nepavyks pasiekti susitarimo, „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vien dėl naujų muitų ir procedūrų žala Lietuvos ekonomikai pirmaisiais metais galėtų siekti 0,4 procentinio punkto. Be to, prisidėtų šalutiniai efektai, sulėtėtų kiti svarbūs prekybos partneriai, būtų paveiktos gamybos tiekimo grandinės. Visas poveikis Lietuvos ekonomikai, tikėtina, atsiskleistų per keletą metų.

Nei vienas iš eksporto sektorių nėra ypatingai priklausomas nuo Jungtinės karalystės, nes Lietuvos prekių eksportas yra gana diversifikuotas. Paslaugų sektorius daugiau eksportuoja į JK, ir nors paslaugoms nėra taikomi muitai, dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos ir trikdžių poveikis gali būti ypatingai pastebimas transporto ir finansinių paslaugų srityse.

Aišku, „Brexit“ yra ne vien grėsmės, bet ir galimybės. Tikėtina, jog neapibrėžtumas JK prisideda prie „fintech“ sektoriaus įmonių pritraukimo į mūsų šalį, taip pat paskatina dvejojančius lietuvius apsispręsti grįžti į Lietuvą.

Nors JK parlamentui ir pavyko apriboti premjero B. Johnsono siekius išvesti šalį iš Europos sąjungos be susitarimo, tačiau politinis patas Britanijoje lemia, kad blogiausio scenarijaus tikimybė išlieka aukšta.

Tiesa, vyrauja bendra nuomonė, kad ES suteiks dar vieną „Brexit“ datos atidėjimą, ir britams pavyks rasti konsensusą, kaip judėti pirmyn. Kita vertus, Europoje jaučiasi vis didesnis nuovargis, be to, tikėtina, kad Europos pasiūlytos pratęsimo sąlygos britams gali pasirodyti nepriimtinos.

Išstojimas be susitarimo JK, o kartu ir keletą ES valstybių panardintų į recesiją dėl didelių prekybos sutrikdymų. Akivaizdu, kad niekas tokio scenarijaus nenorėtų, tačiau jis įvyktų automatiškai – tai būtų pritrūkusios valios ir noro susitarti rezultatas. JK išstojimas būtų tik šios istorijos pradžia, nes po to prasidėtų derybos dėl ilgalaikių Europos sąjungos ir Jungtinės karalystės santykių ateities.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Dalia Kolmatsui. Šaltas protas ar intuicija – kaip sprendimus priima vadovai?

Covid-19 pandemija išryškino silpnąsias įmonių puses ir krizei nepasirengusių kompanijų...

Lukas Stravinskas. Direktyva dėl MMA: kokių pokyčių galime tikėtis? (2)

Spalio pabaigoje pasirodė Europos Komisijos direktyvos pasiūlymas, kaip turėtų būti nustatomas...

Artūras Kojala. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai: neišvengiami pokyčiai ar žingsnis atgal? (5)

Neverta tuščiažodžiauti teigiant, kad darnus nekilnojamojo turto planavimas yra svarbus ir...

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (8)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Top naujienos

VESK: siūloma parengti etapinį ribojimų atlaisvinimų planą (30)

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų...

Pilies gatvės prekybininkai prakalbo apie bandymus sužlugdyti jų verslą: kaltinimus pažėrė savivaldybei (46)

Vilniuje Pilies gatvėje prekyba užsiimantys tautodailininkai ir amatininkai sako, kad šiandien...

Aiškina ažiotažo sulaukusią paramą Kirkorovo koncerto rengėjams: subsidijos neskirti negalėjo (15)

Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį surengė bendrą posėdį,...

Ažubalis: ragus Putinui užsiauginti padėjo didžiosios ES valstybės (266)

Įvykiai JAV paveiks Lietuvą tiek, kiek Europa sugebės atsispirti supaprastintam žvilgsniui į...

Židiniai atsivėrė bent keliose Vilniaus įmonėse, protrūkių fiksuojama ir vaikų darželiuose (35)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (817)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Skuodis atleido iš pareigų „Oro navigacija“ vadovą

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį, sausio 19 d., iš pareigų atšaukė VĮ „Oro...

Vokietijoje – nauji siūlymai: įprastos kaukės nebepakaktų virusologai perspėja: gali atnešti priešingą rezultatą (37)

Vokietija svarsto, ar pasekti Austrijos ir Bavarijos žemės pavyzdžiu, kur tapo privaloma viešajame...

Simona Nainė prisiminė skaudžias skyrybas su Jonu Nainiu: kai žmogus pasako, kad tavęs nemyli, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis (12)

Filmuose ar serialuose aktoriai įkūnija įvairius personažus: nusikaltėlius, herojus, humoristus....

Rožė už 500 eurų: įmantrios schemos apeiti ribojimus padeda ne visiems (88)

Griežtų karantino reikalavimų laikosi ne visi. Kai kurie sugalvoja įmantrių schemų ir griežtas...