Šio „Via Baltica“ magistralės dalimi tapsiančio greitkelio statybos darbus nesenai apžiūrėjo ir šalies kelininkai. Įspūdį palieka ne tik spartūs šios „Via Baltica“ magistralės atkarpos statybos tempai, bet ir darbų organizavimas bei čia taikomos pažangios statybos technologijos.
Šiuo metu Lenkijoje statoma 24 kilometrų „Via Baltica“ atkarpa – Suvalkai-Budziskas, rengiamas Seinų aplinkkelis. Keturių eismo juostų magistralė drieksis iki pat Lietuvos sienos. Reljefas šioje Lenkijos dalyje, beje, kaip ir Lietuvos pusėje iki Lenkijos sienos, yra labai raižytas, gruntai kelio statyboms čia sudėtingi, reikalaujantys inovatyvių techninių sprendimų.
Gerą įspūdį paliko ir Lenkijoje taikoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams praktika. Ten vadovaujamasi principu, kad žemė pirmiau paimama visuomenės poreikiams, o po to teismai gali spręsti klausimus dėl atlyginimo dydžio.
Žemė iš jos savininkų visuomenės poreikiams paimama dar iki darbų pradžios. Tarkime, minėtam automagistralės „Via Baltica“ ruožui reikiamą žemę Lenkijos automobilių kelių direkcijos Baltstogės padalinys pirmiau paėmė savo nuosavybėn, o tada jau užsakinėjo techninį darbo projektą ir kitus reikiamus darbus.
Pas mus žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimai sprendžiami kur kas sudėtingiau, o tai atsiliepia kelių statybos tempams, didina statybos kaštus.
Šalies kelininkus žavi tai, jog Seinų aplinkkelis statomas naudojant ne asfaltbetonį, o cementbetonį. Cementbetonio danga, Lenkijos kolegų požiūriu, yra ne tik ekologiškesnė kelio danga, bet ir ilgaamžiškesnė, naudingesnė įvertinant ilgalaikės priežiūros kaštus.
Cementbetonio dangos paklojimas kainuoja brangiau nei asfalto, bet daug mažiau kaštų reikia jos priežiūrai. Jau septintais cementbetonio dangos eksploatavimo metais kainos išsilygina, o vėliau ima mažėti. Kadangi tokie kelių projektai yra ilgalaikiai, tai neabejotina nauda visuomenei. Be to, nereikėtų pamiršti ir ekologijos, nes cementas yra mineralinė medžiaga ir jo sudėtyje gerokai mažiau gamtai kenksmingų medžiagų.
Cementbetonio reputaciją Lietuvoje sugadino jo pagrindu nutiestas kelias iš Vilniaus į Uteną. Tačiau šis kelias buvo statomas 1984-1985 metais ir jo tiesimui buvo naudojama jau tuo metu pasenti spėjusi technologija. Šiuolaikinės cementbetonio dangos technologijos yra ženkliai patobulėjusios. Jos plačiai taikomos statant kelius JAV ir Vakarų Europoje. Cementbetonio dangos kelių statyba jau vyrauja JAV, Vokietijoje, Belgijoje, o Lenkijoje ji sudaro pusę visų statomų kelių.
Mes kol kas neplanuojame statyti cementbetonio kelių, tačiau jau turime pradėti apie tai galvoti. Čia reikia ilgalaikių sprendimų, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė. Ji galėtų skatinti cemento gamybos pramonės orientavimą į cementbetonio gamybą.
Kadangi šiuo metu Lietuvos kelių tiesimo įmonės yra įsigijusios naujas asfaltbetonio technologijas atitinkančius įrengimus, turėtų būti numatytas ir perėjimo laikotarpis. Tokioms įmonėms tektų persiprofiliuoti. Tai nėra taip paprasta.
Tačiau turime žvelgti ir į ateitį bei perimti pažangias technologijas. Šioje srityje Lenkijos kolegų įgyta patirtis mums yra neįkainojama.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvą iš Lenkijos pusės pasieks ne tik moderni „Via Baltica“, bet ir kelių statybos pažanga.
Keturių juostų automagistralė nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Varšuvos bus baigta statyti 2022 metais. Darbų spartą lemia ir tai, kad šią magistralę stato viena didžiausių Lenkijos įmonių „Budimex“, kuri gali išsiversti ir nesamdydama subrangovų, o darbų kontraktavimas vyksta greitai ir lanksčiai.
Liūdna pripažinti, tačiau Lietuvos kelių statybos įmonės pastaruoju metu yra susmulkėjusios ir konkuruoti dėl tokių stambių tarptautinių projektų joms yra problemiška.
Lietuvoje „Via Baltica“ projektas kol kas įgyvendinamas ne taip spėriai kaip Lenkijoje. Keturių eismo juostų automagistralė jungia tik Kauną ir Marijampolę. Atliekami Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelių bei kelio ruožo iki Lenkijos sienos projektavimo darbai.
Geriausiu atveju „Via Baltica“ magistralės statybos darbus nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos mes baigsime 2025-2026 metais. Tokį vėlavimą lėmė ir anksčiau priimti strateginiai sprendimai. Praėjusį dešimtmetį prioritetai buvo skirti geležinkelio „Rail Baltica“ statybai – mes jau turime europinę vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
