aA
Neapibrėžtumas dėl COVID-19 kelia ypatingus reikalavimus priimamiems sprendimams – jie turi būti išdiskutuoti taip kruopščiai, kaip to galbūt niekada nebuvo daryta. Kodėl? Nes tiesiog nėra prabangos suklysti. Jei „ramiais“ laikas klaidų ar papildomos biurokratijos kaštus bent iš dalies padengia ekonomikos augimas, dabar tiesiog taip nėra. Tuo šis metas ir yra ypatingas – mažos klaidos gali lemti didelius praradimus.
Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šįkart, kalbėdama apie sprendimus, susitelksiu į prekybos sektoriaus aktualijas. Sektoriaus, kuris yra lyderis pagal sukuriamas darbo vietas, kuris užima svarbią antrą poziciją pagal sukuriamą ekonominę vertę. Todėl šiam sektoriui aktualių klausimų sprendimai neišvengiamai bus jaučiami visoje ekonomikoje. Ir kalbu ne apie privilegijas.

Neatrišti rankų ilgapirščiams

Sutikime – vogti yra blogis. Vagystes paversti verslu – dvigubai blogai. Pandemijos metu vagystės išaugo, o tuo metu Seime registruotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma lengvinti atsakomybę už turtinius ir finansinius nusikaltimus. Paprastai tariant, leisti vagims vogti daugiau, išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

Pagal siūlomas pataisas baudžiamoji atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą grėstų tik padarius ne mažesnę nei 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur), o laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų tik padarius ne mažesnę nei 500 Eur žalą (šiuo metu – 250 Eur).

Net ir esant dabartinei teisinei bazei sudėtinga nubausti tęstines vagystes vykdančius ilgapirščius. Žinodami sumą už kiek prekių gali išsinešti, vagys jaučiasi nebaudžiami ir tampa vis įžūlesni – ne kartą yra pakėlę ranką prieš parduotuvių apsaugos darbuotojus. Toks įžūlumas ir nebaudžiamumas nekuria saugumo visuomenei.

Suprantamas noras dekriminalizuoti dalį nusikaltimų, tačiau, įvertinant faktus, vagysčių apimtis – ankstyvas ir skubotas. Tam turi būti pasirengusi ir visuomenė, ir teisėsaugos institucijos. Deja, šiuo metu sprendimas padidinti baudžiamosios atsakomybės ribą būtų naudingas tik nusikaltėliams.

Padėti patiriantiems sunkumų dėl COVID-19

Pandemijos laikotarpiu prekybos įmonės patyrė žymų pirkėjų srauto mažėjimą, kai kurios prekybos vietos negalėjo dirbti dėl karantino. Griežčiausių apribojimų sąlygomis verslui buvo ištiesta pagalbos ranka, atidedant PVM, GPM ir „Sodros“ mokesčių mokėjimus, taikant dalinį nuomos mokesčio kompensavimą labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Tai leido verslams išlikti, išsaugoti darbo vietas ir greičiau atsitiesti po karantino. Vasarą trumpai pasidžiaugėme – ekonomikos nuosmukis buvo vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

Nors antras karantinas nėra toks griežtas, tačiau pirkėjų srautai mažėja, kartu su jais smunka kai kurių pardavėjų pajamos. Tačiau kaštai išlieka, kurių dalis – fiksuoti, nepriklausantys nuo apyvartos.

Būtent todėl reikalingi sprendimai, kurie leistų verslui atlaikyti šią COVID-19 bangą. Nuomos mokesčio, sudarančio reikšmingą prekybos įmonių kaštų dalį, dalinio kompensavimo pratęsimas ir mokesčių mokėjimo atidėjimas visą ekstremalios padėties laikotarpį leistų verslui lengviau kvėpuoti, išsaugoti darbo vietas ir palaikyti ekonomikos gyvybingumą.

Pereinamuoju laikotarpiu, besikeičiant Vyriausybėms, aiškumo dėl paramos verslui vis dar mažai, nors paramą taiko visos be išimties ES šalys. O gal vis tik verslas jau turėjo prisitaikyti prie pandemijos? Tikrai taip, ir jau visą pusmetį tą daro. Prekybos sektorius per šį laikotarpį investavo milijonus, kad prisitaikytų prie situacijos ir užtikrintų tiek darbuotojų, tiek pirkėjų saugumą, kad išlaikytų darbo vietas, sustiprintų darbuotojų socialines garantijas. Tačiau jei siekiame, kad pandemija neturėtų komplikacijų (uždarymo, darbuotojų atleidimo), parama turi pasiekti įmones ir „antrosios bangos“ metu.

Neperspausti su reguliavimais ir baudomis

Intensyvūs metai Lietuvos laukia ir dėl prievolės kitais metais į nacionalinę teisę perkelti keletą ES direktyvų. Dvi jų liečia ir prekybos sektorių. Dar pamename, kad narystės ES pradžioje pasitaikė nemažai atvejų, kai direktyvos buvo perkeliamos „su kaupu“, t.y. sukuriant ribojimų, kurių direktyvos tiesiog nenumato. Tai piktino tiek verslą, tiek vartotojus. Tokių atvejų pastaruoju metu buvo mažiau, tačiau stebime, kad vėl atgimsta noras, pasinaudojant direktyvų perkėlimo proga, pridėti ir baudų, ir reguliavimų. Devynis kartus pamatuoti reikia ir čia – ar tikrai Direktyvų perkėlimai turi tapti tik dar viena proga sukurti papildomą vėzdą verslui.

Negriauti to, kas puikiai veikia

Seime registruoti pasiūlymai išplėsti taros užstato sistemą, įtraukiant į ją daugiau stiklo. Nors taromatų sistema sulaukia visuomenės palaikymo, deja, plėtra tik įneštų chaosą į pavyzdingai veikiančią užstatinės taros surinkimo sistemą ir jokiu būdu nesaugotų aplinkos. Kuriant užstato sistemą, buvo pasirinktas optimaliausias sprendimas, būtent todėl sistema veikia puikiai – konsultuotis ir mokytis į Lietuvą atvyksta ne tik Europos šalių, bet ir tolimųjų kraštų, tokių kaip Japonija, Indija, Australija, Kinija, Pietų Korėja, atstovai. Apie Lietuvą kalbama kaip apie ypač daug aplinkosaugos srityje pasiekusią valstybę, per trumpą laiką sukūrusią gerą projektą ir pasiekusią itin aukštų rezultatų.

Svarbu suprasti, kad bet koks užstato sistemos išplėtimas naujomis pakuotėmis neatsiejamas nuo milžiniškų pokyčių visoje sistemoje. Kai pasiūlymai buvo svarstomi Seime, prieš sistemos išplėtimą argumentuotai pasisakė bene visi šios srities žinovai. Jie sutarė, kad reikėtų kryptingai gerinti stiklo tarą surenkančią konteinerinę sistemą.

Tai – tik dalis svarbių klausimų, kurie guls į naujosios valdžios darbotvarkę. Raginame juos išdiskutuoti itin atidžiai, nes padėtis, kurioje esame, reikalauja ypatingo susitelkimo, bendradarbiavimo ir vieningų tikslų siekimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Pavel Ladziato. Būsto keitimas: ką būtina žinoti, kad išvengtume finansinių rūpesčių

Istoriškai geras būsto įperkamumas vis daugiau gyventojų skatina galvoti apie būsto keitimą....

Gediminas Vaitkevičius. Kėdainiai turės tik tris „Rail Baltica“ geležinkelio stotis (7)

Tuo metu, kai „ Rail Baltica “ projekto konsultantai skambina pavojaus varpais ir suka galvas,...

Juras Žymančius. Ar reikalinga lošimų licencija vaizdo žaidimams?

Vaizdo žaidimai yra svarbi ir nuolat dideliu tempu auganti rinka, kurios pasaulinės metinės...

Saulius Jokubaitis. Tvarus investavimas: kai „būtų gerai“ tampa „privalu“

Dar visai neseniai tvarumas buvo daugiau deklaratyvios nuostatos, gražūs tikslai valstybių...

Egidijus Kieras. Būsto nuoma pasibaigė, o užstato neatgaunate? (2)

Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant...

Top naujienos

Seimas apsisprendė: darbuotojai turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus (277)

Seimas galutinai apsisprendė – nuo gruodžio 1 dienos darbuotojai patys turės susimokėti už...

Ministerijos atstovas atsakė, ar po revakcinacijos keisis galimybių paso išdavimo tvarka nurodė, kaip dažnai gali tekti skiepytis nuo COVID-19 ateityje

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad nuo šios dienos 18 metų ir vyresni...

Narkevičius agituoja iš sakyklos bažnyčioje: yra tam tikra liberalizmo grėsmė (77)

Trakų mero posto siekiantis Jaroslavas Narkevičius politine agitacija užsiima ir bažnyčiose.

Seimas vis dar prieš „skiepadienius“: pasiūlymas dėl laisvos dienos neįtikino

Seimui sprendžiant, ar nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus turėtų mokėti patys,...

Po žinios apie pokyčius Konstitucijos prospekte, eismo žinovai bado į kitas Vilniaus problemas: ne nuo to pradedama (32)

Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus, kad Konstitucijos prospekto viduryje, vietoje dabar...

Nausėda: ES ir Lenkijos ginčas gali turėti tragiškas pasekmes (1)

Lenkijos ir Europos Sąjungos ( ES ) ginčas dėl Bendrijos teisės viršenybės gali turėti...

8 kruopų rūšys, kurių turėtų būti kiekvieno virtuvėje: gali apsaugoti net nuo vėžio (1)

Subalansuoto meniu užtikrinimui svarbu valgyti kuo skirtingesnį maistą , todėl ruošiant...

Prie Izraelio krantų – įspūdingas radinys: archeologai šią vietą praminė lobių pakrante (1)

Vienas akvalangininkas Viduržemio jūroje prie Izraelio krantų atrado senovinį kalaviją, anot...

The Economist | D+

Mums prieš akis bręsta pirmoji didelė energijos krizė: turime vos 30 metų atsisakyti anglies dvideginio emisijų

Jau kitą mėnesį pasaulio galingieji rinksis į COP26 viršūnių susitikimą, kur pasižadės iki...

Pokyčiai epidemiologiniame Lietuvos žemėlapyje – viena savivaldybė ištrūko iš juodos COVID–19 zonos (126)

Epidemiologinis šalies žemėlapis antradienį pateiktais Statistikos departamento duomenimis,...