aA
Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.


Julita Varanauskienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Populiariausios profesijos – kurių trūksta

Populiariausios Lietuvos darbdavių įdarbintų užsieniečių profesijos rugsėjo duomenimis – vilkikų ir lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojai (7,6 tūkst. darbuotojų), įvairių statybinių profesijų darbuotojai: suvirintojai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, plytų mūrininkai, tinkuotojai ir pan. (daugiau negu 900 darbuotojų).

Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje skelbiama, kad ir šiandien daugiausia darbuotojų trūksta transporto ir statybos sektoriuose – kiekviename iš jų maždaug po tūkstantį darbo vietų skelbimų. Vadinasi, darbdaviai dažniausiai priima tų profesijų, kurių nebegali rasti vietoje, atstovus.

Daugiausia užsieniečių įdarbina didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – registruoti darbdaviai.

Kiek skiriasi atlyginimai?

Dar viena, dažnai minima, su užsieniečių darbu susijusi grėsmė – darbo užmokesčio „dempingas“ – tai, kad iš ekonomiškai silpnesnių šalių atvykę užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu vietiniai, todėl vietiniams sunkiau išsiderėti didesnę algą.

Tų pačių profesijų užsieniečių ir vietinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenys rodo, kad dažniausiai populiariausių profesijų užsieniečių vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 100 eurų mažesnis.

Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvos gyventojo, dirbančio vilkiko vairuotoju, darbo užmokestis (pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos) sausio–rugsėjo mėn. buvo 538 eurai per mėnesį, o Lietuvoje įdarbinto užsieniečio – 424 eurai; suvirintojo – atitinkamai 601 ir 510 eurų; betonuotojo – 522 ir 457 eurai; plytų mūrininko – 489 ir 395 eurai.

Vis dėlto išvada apie „dempingo“ žalą būtų skubota, nes šių profesijų darbuotojų užsieniečių skaičius vis dar yra gerokai mažesnis negu lietuvių.

Be to, skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkius, neatsižvelgta į tai, ar vienoda vienos ir kitos darbuotojų grupės darbo laiko trukmė. Taip pat tikėtina ir tai, kad užsieniečiai, palyginti su lietuviais, yra dar labiau suinteresuoti slėpti pajamas nuo mokesčių.

Nerimas neturi pagrindo

Pastaruoju metu daug diskutuojama – gerai ar blogai kviesti į šalį dirbti užsieniečius. Juos įdarbinantys darbdaviai sako, kad tai yra būtinybė norint vystyti verslą ir didinti sukuriamą pridėtinę vertę. Tačiau tokias kalbas palydi skeptikų pastabos apie atlyginimų „dempingą“.

Tie, kas propaguoja aukštųjų technologijų proveržį, tikriausiai ne vilkikų vairuotojų ar statybininkų antplūdžio iš užsienio laukia. Kita vertus, nekvalifikuotų profesijų atstovų tarp su darbo vizomis įdarbintų užsieniečių labai mažai.

Be jau minėto atlyginimų „dempingo“ dar teigiama, kad pas Lietuvos darbdavius uždirbtus pinigus tokie užsieniečiai išsiveža arba išsiunčia leisti į savo gimtąsias šalis, vadinasi, Lietuvos vidaus vartojimo jie neaugina.

Kita vertus, nuo šių pajamų vis tiek sumokami mokesčiai. Pavyzdžiui, preliminariais duomenimis, pernai pagal darbo vizas įdarbinti užsieniečiai sumokėjo maždaug 13 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Kaip ten bebūtų, nerimas, kad užsieniečiai atima darbą iš Lietuvos gyventojų, vis dar neturi pagrindo.

  • Pernai metų pabaigoje Lietuvos darbdaviai pagal darbo vizas buvo įdarbinę maždaug 12 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių;
  • Daugiausia tai buvo tų profesijų, kurių atstovų Lietuvoje trūksta, darbuotojai – vairuotojai, statybininkai;
  • Vidutinis užsieniečių darbo užmokestis dažniausiai mažesnis negu tos pačios profesijos Lietuvos gyventojų;
  • Šių užsieniečių indėlis į Lietuvos socialinio draudimo sistemą pernai – maždaug 13 mln. eurų.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (1)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (218)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (110)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (3)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (12)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (367)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (210)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (96)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Lietuviai nuo alkoholio priklausomybės gydėsi ir prieš 200 metų: vaistų atsigabendavo net iš Nikaragvos (34)

Priklausomybės ligos ir jų gydymas Lietuvoje – apipintas diskusijomis, mitais ir baime, o...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (258)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Suvalkiečiai kasa bulves – pirmosios vagos džiugina, bet yra ir baimių

Vilkaviškio rajone prasidėjo bulviakasis. Pirmasis derlius džiugina, tačiau baiminamasi, kad...