Daugėja bandymų gelbėti verslą
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė požiūrį į nemokumą. Panaikinta iki tol galiojusi nuostata, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Dabar verslas turi kitą išeitį – restruktūrizavimą. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta 16 restruktūrizavimo procesų, tai yra 45,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ką tai rodo? Auga noras išgelbėti verslą, o ne jį numarinti.
Kalbant apie įmonės veiklą, noriu pabrėžti, kad bet kurio verslo vadovas apskritai privalo nuolat stebėti įmonės finansinę padėtį. Atsiradus pirmiesiems signalams, kad per artimiausius tris mėnesius įmonei gresia tapti nemokia, apie tai privaloma informuoti juridinio asmens dalyvius: akcininkus, narius ir pan. Vadovas taip pat turi teikti siūlymus, kaip spręsti finansinių sunkumų klausimus, užtikrinti būdus, apsaugančius kreditorių interesus, bei vengti bet kokių veiksmų, kurie gali pakenkti įmonei ar jos dalininkams.
Deja, bet realybė yra tokia, kad net ir identifikavus gresiančius finansinius iššūkius, juos ne visada pavyksta įveikti. Jei juridinis asmuo galiausiai vis tiek tampa nemokiu, nebegali vykdyti prievolių arba įsipareigojimai viršija turto vertę, įmonės vadovas yra įpareigotas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Noriu dar kartą priminti anksčiau tekste išsakytą mintį – negalėjimas vykdyti įsipareigojimų dar nereiškia, kad įmonė bankrutuoja.
Sprendimas dėl restruktūrizavimo – teismo rankose
Su sunkumais susidūręs verslas gali restruktūrizuotis. Teisę inicijuoti šį procesą turi įmonės vadovas arba kreditorius, kurio reikalavimas (pradelstas) viršija 10 minimalių mėnesinių algų. Visgi svarbu suprasti, kad norint, jog šis procesas būtų sėkmingas, įmonė turi ir toliau tęsti savo veiklą bei būti gyvybinga ir užtikrinti, kad bendrovės rezultatai leis atsiskaityti su kreditoriais. Verdiktas, ar nemoki įmonė yra gyvybinga, yra teismo rankose. Jis, įvertinęs įmonės vykdomą veiklą ir jos perspektyvas, priežastis, kurios lėmė bendrovės nemokumą bei numatomą gauti pelną, priima sprendimą. Svarbu vaidmenį gali suvaidinti ir bendrovės darbuotojų skaičius, taip pat atsižvelgiama, ar su jais įmonė atsiskaito. Susidūrus su finansiniais iššūkiais, įmonės restruktūrizavimas atrodo kaip „win-win“ situacija: verslas išvengia bankroto, toliau tęsia savo veiklą, išsaugomos darbo vietos bei išgelbėjama įmonės ir vadovo reputacija.
Finansinių iššūkių pamokas reikia išmokti
Visgi nerti stačia galvą į restruktūrizavimą taip pat nerekomenduočiau. Kiekvienos apie tai galvojančios įmonės vadovui pirmiausiai siūlau įvertinti, ar bendrovė iš tiesų yra pajėgi veikti: kokie yra įmonės infrastruktūros, žaliavų ir piniginiai ištekliai? Kokie bus kaštai, jei įmonė ir toliau tęs veiklą? Iš ko šie kaštai bus padengiami? Jei atsakymai į šiuos klausimus rodo, kad reikiamų pajėgumų nėra, nėra abejonių, kad net ir tinkamai suplanuotas procesas nebus įgyvendintas. Prisiminkite, kad ruošiantis restruktūrizavimui, planuoti einamuosius mokėjimus reikia iš anksto. Net jei restruktūrizavimo byla ir bus iškelta, bendrovė vis tiek privalės mokėti mokesčius bei kitus komercinei veiklai užtikrinti reikalingus mokėjimus.
Bet kuriai duobėje atsidūrusiai įmonei siūlau iš anksto pradėti mokytis iš praeities klaidų: labai svarbu numatyti veiksmus, kurie leistų išvengti pasikartojančių finansinių problemų ateityje. Pavyzdžiui, jei esate įmonės vadovas, galbūt vertėtų pagalvoti apie dalies nuostolingos veiklos atsisakymą ir žmogiškųjų išteklių sumažinimą? Žinoma, yra ir kitų būdų, tokių kaip naujų verslo partnerių paieška ar derybos dėl palankesnių verslo sąlygų. Šių dalykų visuma gali padėti stabilizuoti įmonės finansinę situaciją, o išanalizavus savo klaidas ir iš jų pasimokius, žodžiai „bankrotas“ ar „restruktūrizavimas“ tampa nebe tokie baisūs.
