Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, nors ir lėtesnė nei ankstesnį ketvirtį. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,4 proc. Labiausiai prie ūkio plėtros prisideda gerėjanti tarptautinė aplinka. Tai labiausiai siejama su itin stipriai pastaruoju metu augančia tarptautine prekyba, dėl įtampos darbo rinkoje sustiprėjusiu vidaus vartojimo augimu išsivysčiusiose valstybėse ir palankiomis finansavimo sąlygomis euro zonoje. Šie veiksniai lemia užsienio paklausos lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augimą.
Pasinaudodami užsienio paklausos augimu, Lietuvos apdirbamoji gamyba ir transportas sparčiai didina realųjį prekių ir paslaugų eksportą. Prie jo apimties augimo taip pat reikšmingai prisideda didinami gamybos pajėgumai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, apdirbamosios gamybos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet ir netrumpą laiką mėgina efektyvinti veiklą, kartu – našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu jų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas. Lietuvos transporto įmonės taip pat sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose. Padidinusios vilkikų parką, šios įmonės sugebėjo pasinaudoti dėl aktyvios tarptautinės prekybos išaugusia transporto paslaugų paklausa. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisideda ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose.
Teigiamą įtaką ūkio augimui daro ir atsigaunantis statybų sektorius. Tokią jo raidą lemia palengva atsigaunančios investicijos į pastatus ir statinius. Jos labiausiai siejamos su privačiojo sektoriaus investicijomis, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Kad sektorius palengva atsigauna, rodo ir auganti statybos įmonių pradėtų, tačiau nebaigtų statyti statinių apimtis. Svarbu tai, kad buvusio lygio vis dar neatgauna ES paramos lėšų srautai. Itin didelę jų reikšmę rodo faktas, kad 2007–2013 m. finansinės perspektyvos panaudojimo laikotarpiu ES lėšomis buvo finansuojama daugiau nei dešimtadalis visų statybos darbų.
Lėtesnei ūkio plėtrai įtakos turi pradėjusios sparčiau kilti kainos ir nedidėjantis užimtųjų skaičius. Šie veiksniai riboja namų ūkių vartojimo augimą. Augančios kainos gyventojų vartojimą riboja mažindamos namų ūkių perkamąją galią. Kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 2017 m. pradėjusi didėti ir rugsėjį sudariusi 4,6 proc., infliacija vis stipriau varžo namų ūkių perkamosios galios, o kartu ir vartojimo augimą. Taip pat gyventojų vartojimą riboja dėl nedidėjančio užimtųjų skaičiaus lėčiau augančios pajamos. Pavyzdžiui, 2015–2016 m. didėjęs užimtumas lėmė beveik 3 proc. punktus viso darbo užmokesčio fondo augimo, o šiais metais jis tą augimą jau mažino. Tiesa, dėl sparčiai augančių atlyginimų ir didėjančių namų ūkių pajamų ne iš darbo santykių gyventojų vartojimas tebėra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių.
Lietuvos ūkio augimą 2017 m. trečiąjį ketvirtį taip pat slopino dėl itin lietingų orų sumažėjęs žemės ūkio derlius. Šių metų rugsėjis buvo ypač lietingas, dėl liūčių ir potvynių šalies Vyriausybė netgi paskelbė ekstremalią padėtį. Tai turėjo įtakos ir žemės ūkio derliui. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdinių augalų derlius šiais metais turėtų būti beveik 5 proc. mažesnis nei pernykštis. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, žemdirbių dėl liūčių patirti nuostoliai gali siekti apie 40 mln. eurų.
Lietuvos banko vertinimu, artimiausiu prognozuojamu laikotarpiu Lietuvos ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau išliks pakankamai sparti. Ūkio augimą skatins palanki pagrindinių prekybos partnerių raida. Tai kartu su augančiomis investicijomis gerins eksportuojančiojo sektoriaus plėtros galimybes. Į vidaus paklausą orientuotas ekonomines veiklas palankiai veiks didėjančios gyventojų pajamos ir, kaip numatoma, atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai. Tiesa, ūkio plėtrą vis labiau ribos darbuotojų stygius ir mažėjanti darbo jėga, o įmonių konkurencingumui grėsmę gali kelti reikšmingai augančios darbo sąnaudos.
