aA
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrą valstybinėje žemėje. NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas sako, kad brangstant žemės sklypams, brangs ir butų kainos, tad už naują mokestį turės susimokėti galutinis būsto pirkėjas.
Vystytojas įspėja: įsigaliojus naujam įstatymui, būsto pirkėjai gali stipriai pralošti
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Įstatymo logika tokia, kad reikia apmokestinti žemės sklypus. Dabar yra labai daug žemės sklypų, kurie priklauso valstybei ir juose pastatyti pastatai, tarkim, sandėlio, gamybiniai pastatai, kuriuos žmonės eksploatuoja. Kadangi miestai plečiasi, reikia daugiau vietų, kur statyti būstus, kitus pastatus. Miestas skatina konversiją – kad vietoje gamyklų atsirastų ar butai, ar biurai ir t.t.

Dažniausiai tie sandėliai yra nuomojamoje žemėje, visa tema vyksta apie tai – jeigu norėsi statyti vietoje sandėlio naują pastatą, turėsi susimokėti naują mokestį, nes žemė bus naudojama kitai veiklai. Seniau buvo vienokia veikla, dabar bus kitokia veikla.

Kadangi Lietuvoje ilgą laiką tai nebuvo sutvarkyta, žemė nuomojama už labai nedideles sumas kaip priklausinys prie pastato. Prieš keletą metų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo keisti praktiką. Ji dabar labai neaiški – mes, kaip vystytojas, pirkdamas nuomojamą žemės sklypą, tiksliau – įsigydami jame esančius statinius ir perimdami nuomos sutartį, nežinome, ar mums tikrai pavyks ten pastatyti.

Neaišku – galbūt nutrauks nuomos sutartį, nugriausi nusipirkęs pastatą, ir sakys: nebėra pastato, nuomos sutartį nutrauksim, ir tu prarandi“, – „Žinių radijuje“ dėsto Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

Mindaugas Vanagas
Mindaugas Vanagas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip pažymi, daugiabučio projektas, priklausomai nuo dydžio, gali kainuoja nuo milijono iki keliasdešimt milijonų eurų. Investuodamas tokius pinigus vystytojas esą negali toleruoti neapibrėžtumo. Anot M. Vanago, vystytojai, norėdami išvengti rizikos, stengiasi suktis iš padėties ir renkasi rekonstrukciją: „Nugriauna pusę pastato, pusę palieka. Nugriautoje dalyje pastato, tada kitą dalį nugriauna. Yra visokių keistų apėjimų.“

„Prieš keletą metų atsirado diskusijos, kaip reglamentuoti, kad tas vystymas vyktų, kad nusipirkęs seną sandėlį, norėdamas jį išvystyti į daugiabučių ar biurų kvartalą neturėtum tų rizikų, suprastum kaip viską dėliotis. Tuomet atsirado pasiūlymai, kad reikėtų apmokestinti vystymo galimybę. Tam tikros logikos yra – nesakau, kad reikėtų visiškai perimti ir statyti, bet kad daugiau nei dvidešimt metų galiojusi logika ir taisyklės pasikeitė, nors įstatymas nepasikeitė, pasikeitė tik jo traktavimas, ir atsirado rizika, kad nuomos sutartys yra nutraukiamos“, – komentuoja „Citus“ įkūrėjas.

Jis pažymi, kad prieš keletą mėnesių buvo pasiūlytas „mokesčių sumuštinis“, kuris susideda iš trijų dalių.

„Pirma dalis – jeigu tu nori statyti nuomojame žemės sklype ir padidinti užstatymo plotą. Pavyzdžiui, jei buvo sandėlis, kuris užėmė 1 kv. m plotą, o tu nori statyti 2 tūkst. kv. m., tada turi susimokėti 50 proc. žemės sklypo rinkos vertės. Jei sklypas kainavo 1 mln. Eur, tai tu sumoki 500 tūkst. Eur.
Antras sumuštinio sluoksnis – jeigu pakeli intensyvumą, t. y. kiek kvadratų užstatysi. Jeigu intensyvumą padidini daugiau nei 40 proc., turi susimokėti 50 proc. rinkos vertės. Tai yra dar 500 tūkst. Eur.

Vyšnaitė ant torto – kadangi dauguma tokių konversinių teritorijų yra gamybinės, sandėliavimo paskirties, tu keiti žemės paskirtį. Tai už žemės paskirties pakeitimą tu sumoki dar plius 5 proc.
Tai labai dažnas atvejis, nes užstatymo intensyvumas ir užstatymo plotas dažnai tokiose teritorijose nėra didelis, ir kai vystai daugiabučius, dažniausiai abu rodiklius gerokai padidini. Išeina, kad dažnu atveju susimoki 105 proc. turto (sklypo) vertės kainos mokestį“, – pasakoja M. Vanagas.

Vystytojas įspėja: įsigaliojus naujam įstatymui, būsto pirkėjai gali stipriai pralošti
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis atkreipia dėmesį, kad didelė dalis naujos statybos butų ir komercinio NT vystymoma nuomojamuose žemės plotuose. Skaičiuojama, kad Vilniuje tai sudaro maždaug apie 80 proc. naujų projektų.

Anot M. Vanago, jeigu įsigaliotų dabartinis įstatymo projektas, jis visiškai išbalansuotų rinką ir itin neigiamai paveiktų visą būsto įperkamumą, nes galiausiai už tai susimokėtų pats pirkėjas.

„Būdamas privataus žemės sklypo savininkas pakeltum kainą, tada padidėja rinkos vertė, vertinimuose, mokesčiuose vėl padidėja. Taip užsisuka kainų karuselė. (...) Gal kažkiek vystytojas susimažins maržas, galbūt nuomos teisių turėtojai parduodami sklypą šiek tiek sumažins kainą“, – sako jis.

Iš esmės už visa tai sumokėtų galutinis vartotojas, t. y. buto pirkėjas, kuriam, tikėtina, butas išbrangtų tiek, kiek pabrangtų vystytojui perkamas sklypas. „Citus“ vadovas pateikė buto Naujamiestyje pavyzdį.

„Naujamiestyje sklypą perkame ne arais, o oriniais kvadratais, t. y. kiek kvadratų gali pastatyti ant žemės sklypo ir parduoti. Viename iš populiariausių Vilniaus rajonų, Naujamiestyje, orinio kvadrato kaina gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų. Tai yra viena iš esminių buto savikainos sudedamųjų dalių. Jei ta sudedamoji dalis pabrangsta dvigubai, tarkim, nuo 200 iki 400-1000 eurų, lygiai tiek pat pabrangsta ir butas.

Perkant 50 kv. m butą, jei prabrango, tarkim, 350 eurų, išeina 17 tūkst. 500 eurų. Tiek pirkėjui būstas pabrangsta. Tai yra žymūs pakilimas, tai nėra keli tūkstančiai eurų“, – pabrėžia M. Vanagas.

Jei Lietuvoje įsigaliotų Žemės įstatymas, būsto įperkamumas esą gerokai sumažėtų. Jis svarsto, kad valstybė iš to išloš, tačiau būsto pirkėjas ir pati Lietuva gali stipriai pralošti.

„Jei kris būsto įperkamumas, automatiškai pamažės statybų, bus surinkta mažiau mokesčių. Kitas dalykas, kur Lietuva gali pralošti, sumažėjus būsto įperkamumui, Vilnius ne taip stipriai pritrauks savo grįžtančius emigrantus ir naujus imigrantus, pavyzdžiui, iš Baltarusijos.

Neseniai turėjome susitikimą su Baltarusijos atstovais, kurie nori perkelti verslą į Lietuvą, bet vienas iš jų kriterijų – būstas. Jie klausė, ar galėtume jiems parduoti arba išnuomoti tūkstantį būstų čia ir dabar. Šiandienos rinkos situacijoje tai neįmanoma, nes visa pasiūla – „popieriniai“ butai, jie fiziškai neegzistuoja ir bus pastatyti per kelis mėnesius ar kelerius metus. Jei Lietuvoje išaugs būsto kaina, baltarusių atžvilgiu prarastume patrauklumą“, – sako M. Vanagas.

Žinių radijas
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
2.5116

Tarsi užkeikimas: Vilniaus stadiono statyboms koją kiša infliacija (7)

Brangstančios žaliavos , įskaitant ir augančias kuro kainas, smarkiai koreguoja ambicingų...

Gyventojai kovoja su namo administratoriumi: sako, kad gauna kelis kartus didesnes sąskaitas

Delfi redakcija sulaukė ne vieno Perkūnkiemio gyventojo skundo dėl pastatų administratoriaus...

Vietoj Kauno „Merkurijaus“ iškils 50 mln. eurų vertės kompleksas (1)

„Litvaldos“ grupės nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltic Red“ pranešė...

Vairuotojus įspėja dėl kelių būklės: trūksta asfalto remontui, darbai atidedami (2)

Įprastai pavasarį įsibėgėjantys kelių remonto darbai Lietuvoje šiemet vyksta vangiau. Dėl...

Ministrė: Vyriausybė siūlys naujuose visuomeniniuose pastatuose įrengti priedangas

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad Vyriausybė teiks...

Top naujienos

Intelektualai Rusijoje puikiai supranta realybę: turi dvi alternatyvas

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko sako, kad,...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Nedidelis Lietuvos miestelis siūlo unikalią pramogą: taip paruoštas ir patiektas silkes išvydę turistai negali patikėti savo akimis

Kelionių po Lietuvą mėgėjų akiratyje pasirodė legendomis bei padavimais išraizgyta Šunskų...

Karas Ukrainoje. Rusija grasina perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę: ji dirbs mums Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Šaro „Barcos“ Eurolygos finale nebus – „El Clasico“ trileryje triumfavo „Real“

Antrus metus iš eilės patekti į Eurolygos finalą „Barcelona“ ekipai nepavyko. Tai paaiškėjo...

Orai jau bus lyg vasarą: po 26 laipsnių šilumos – ir vėl nemalonios permainos (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą slinks ciklonas. Vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, per...

„Eurovizijos“ rengėjai įvardijo, kurių šalių komisijų balsai buvo anuliuoti: toks pažeidimas – beprecedentis

Šeštadienį, gegužės 14 d., Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad „ Eurovizijos...

„Žalgiris“ ant prarajos krašto: trilerį Kaune laimėjęs „Lietkabelis“ – per žingsnį nuo LKL finalo (6)

Lietuvos čempionų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ nebeturi kur trauktis. Kazio Maksvyčio...

Po skandalingų Rusijos karininko kalbų apie karą Ukrainoje – staiga pakeista plokštelė: ko išsigando Kremlius (3)

Ukrainą nemaloniai nustebins mūsų karinės vadovybės sumanymas. Jei tai būtų eiliniai Kremliaus...

Delfi PliusMindaugas Milinis

Ištrūkę iš rusų karių rankų, ukrainiečiai pasakoja šiurpias istorijas: verčia kalinius žudyti vieni kitus, prievartauja vyrus (5)

Tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje skelbiama vis daugiau faktų apie Rusijos armijos įvykdytus karo...

Po mirtino šūvio – Micičius lediniu veidu: nejaučiau spaudimo, dabar viduje – tuštuma specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Neturiu bėdų su tokiomis situacijomis, negalvoju, ar pramesiu. Apskritai savęs neapkraunu tokiu...