Privataus turto nacionalizacija daugeliui asocijuojasi su pramonės įmonių nacionalizacija, kurią sovietiniai okupantai Lietuvoje vykdė nuo 1940 metų. Tuomet per trumpą laiką nacionalizuota iš esmės visa pramonė, prekyba ir amatai.
Žemės įstatymas
20 straipsnių
Būstų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose mažėja, o plėtotojai nebėra pasiryžę siūlyti pirkėjams būstų „iš brėžinių“, teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Naujas mokestis NT rinkoje sukėlė sumaištį: negali gauti statybos leidimų, už pabrangusias statybas susimokės pirkėjai (1)
Vos prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą NT analitikai ir ekonomistai prognozavo būsto rinkos stabtelėjimą bei galimą kainų kilimą dėl pasiūlos trūkumo. Keturios verslą atstovaujančios organizacijos vos prieš kelias dienas išplatino pareiškimą, kad nepritaria kovo pirmąją įsigaliojusiam įstatymui,...
Pagrindiniai pokyčiai 2022 metais: didesnės algos – tik į sąskaitą, teks išsirinkti elektros tiekėją (40)
2022 metais didėja minimali mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis ir pensijos, brangsta cigaretės, alkoholis, elektra ir dujos. Metų eigoje nusimato ir daugiau svarbių pasikeitimų – pavyzdžiui, antram būstui reikės didesnio pradinio įnašo, statybininkams – skaidriai dirbančiojo ID kodo, o g...
Vyriausybėje rengiami nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai turėtų neužgauti norinčiųjų įsigyti būstą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Jis įspėja ir dėl Žemės įstatymo pakeitimų, kuriais gali būti nustatytas net iki 105 proc. siekiantis atlygi...
Skambina pavojaus varpais: pakeitus įstatymą, vidutinis butas Vilniuje gali pabrangti 25000 eurų (529)
Žemės įstatymo pakeitimo projektui skinantis kelią Seime, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius įspėja, kad dėl jame numatyto naujo mokesčio vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje galėtų pabrangti apie 25 tūkst. eurų.
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrą valstybinėje žemėje. NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas sako, kad brangstant žemės sklypams, brangs ir butų kainos, tad u...
Sklypai miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš savininkų galės būti paimami viešiems želdynams kurti.
„Citus“ įkūrėjas Vanagas: naujas įstatymas numatomą įsigyti būstą gali pabranginti 25 tūkst. eurų (64)
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas sako, kad naujas Žemės įstatymas numatomą įsigyti būstą gali pabranginti 25 tūkst. eurų. LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad jau šiandien privalome imtis v...
Eglė Valiulienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis keičia taisykles valstybinės žemės nuomos srityje? (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido nuomoti valstybinę žemę prie bendrų kiemų, aikštelių ir šaligatvių. Tokią išvadą galima daryti iš paskutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl teisės išsinuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis. Ši nutartis leidžia manyti, kad paskutinius 10 me...
Vydmantas Grigoravičius. Ar naujasis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas tikrai nustatys aiškesnį ir skaidresnį teisinį reguliavimą? (1)
Šiuo metu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Tačiau jau netrukus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl ūkinės laisvės ribojimų, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatys vienas teisės aktas − nuo 2020 m. sausi...
Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė galėtų paimti asmeniui priklausantį žemės sklypą, jei to reikia stambiam investuotojui. Seimo teisininkai pastebi, jog tai gali prieštarauti Konstitucijai.
Parlamentarai nesutiko keisti statybų išnuomotoje valstybinėje žemėje reguliavimo, griežtinant galimybę statyti naujus pastatus.
Mindaugas Statulevičius. Žemės įstatymas – Lietuva renkasi stabdyti investicijas ir prastinti verslo aplinką? (3)
Jau daugiau nei metus skubos tvarka svarstomas Žemės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama uždrausti statybas valstybinėje žemėje. Panašu, kad išėjus į įstatymo projekto priėmimo tiesiąją galime konstatuoti, kad vietoje gerų intencijų – sureguliuoti valstybinės žemės nuomos santykius, nustatyti skaid...
Seimas po pateikimo pritarė ir imasi svarstyti Seimo nario, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pateiktą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama ištaisyti straipsnyje įsivėlusią techninę klaidą, išplečiančią ratą asmenų, kuriems ribojama teisė pirkti tok...
Pamatą šiuolaikinei lietuvių tautai sukūrė iš vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto kilęs Žemės įstatymas, patvirtintas Seime 1922 m. vasario 15 d. Sprendimas išdalinti dvarų žemę buvo priimtas jau 1919 m. sausį, o reforma tęsėsi iki pat okupacijos 1940 m.
Vyriausybė pritarė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo sąlygų švelninimui, panaikinant kai kuriuos kvalifikacinius kriterijus ir maksimalią 500 hektarų galimo pirkti ploto ribą.
Vyriausybei nėra būtinybės skubėti dėl sprendimų, susijusių su žemės pardavimo užsieniečiams klausimais.
Skirtingai nuo kaimo vietovių, kur savininkams grąžinta beveik visa žemė, miestuose ši procesas tebesitęsia. Nacionalinės Žemės tarnybos duomenimis, už turėtą žemę miestuose nuosavybė dar neatkurta 8000 savininkų, iš jų pusė laukiančiųjų – Vilniaus mieste.
Nuo kitų metų sausio įsigalios naujasis žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuris sumažins galimybę turėti daugiau žemės tiek vienam asmeniui, tiek susijusiems asmenims. Teisės specialistai su nerimu laukia permainų, kurioms turi ir kritikos.
