Tradiciškai žmonių gausiai lankomos pagrindinės prekybinės gatvės (arba nelankomos, kaip COVID-19 pandemijos pirmosios bangos metu) pakankamai gerai parodo, kokiomis nuotaikomis gyvena tiek smulkieji prekybininkai, tiek ir vartotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jeigu tokiose gatvėse dažnai keičiasi patalpų nuomininkai ar auga neišnuomotų patalpų skaičius, tai rodo, kad žmonės linkę riboti brangesnių paslaugų ar prekių įsigijimą ir ieško pigesnių alternatyvų (pvz., perkasi prekybos centruose ar ieško prekių ir paslaugų ne tokiose brangiose miestų gatvėse). Bet žvelgiant į dabartinę situaciją pagrindinėse Vilniaus prekybinėse gatvėse, tai atrodo, kad šiuo metu tai nėra toks atvejis“, – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
2020, 2021 ir 2023 metais „Ober-Haus“ atliktas pagrindinių prekybinių Vilniaus miesto gatvių (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) tyrimas rodo, kad šiose gatvėse gyvybės tikrai netrūksta ir pastaruoju metu galima matyti ir tam tikrus teigiamus pokyčius.
Jeigu 2020 metų viduryje laisvų patalpų lygis šiose gatvėse sudarė 11 proc., o 2021 metų viduryje jis ūgtelėjo iki 11,9 proc., tai šiuo metu laisvų patalpų lygis sumažėjo iki 10,3 proc. Paprastai tariant, šiuo metu šiose prekybinėse gatvėse iš šiek tiek daugiau nei 290 patalpų (pirmajame pastato aukšte, turinčios nors vieną langą į nagrinėjamą gatvę ir tinkamos komercinei veiklai vykdyti), tik kas dešimta patalpa yra neįveiklinta.
Nagrinėjant konkrečias gatves, matyti, kad per pastaruosius dvejus metus didžiausias teigiamas pokytis įvyko Pilies g., kurioje laisvų patalpų lygis (ir laisvų patalpų skaičius) reikšmingai sumažėjo. Jeigu 2021 metų viduryje Pilies g. laisvų patalpų lygis sudarė net 18,5 proc., tai šiuo metu jis siekia tik 5,8 proc. ir ši gatvė pasižymi aukščiausiu patalpų užimtumu tarp visų nagrinėjamų sostinės prekybinių gatvių.
Tuo tarpu Gedimino pr., Didžiojoje g. ir Vokiečių g. laisvų patalpų lygis per pastaruosius dvejus metus nežymiai ūgtelėjo: Gedimino pr. nuo 11 proc. iki 11,7 proc., Didžiojoje g. nuo 9,1 proc. iki 10 proc. ir Vokiečių g. nuo 10,2 proc. iki 11,8 proc. Tačiau iš esmės situacija šiose gatvėse pastaraisiais metais išlieka stabili ir didesnio laisvų patalpų skaičiaus augimo nefiksuojama.
„Šiose pagrindinėse prekybinėse gatvėse situacija pastoviai kinta, kadangi yra rekonstruojami seni istoriniai pastatai, patalpos gali būti apjungiamos arba padalinamos į smulkesnes. Taip pat įgyvendinami nauji projektai, kurie rinkai pasiūlo naujų turtinių vienetų. Net ir verslui sėkmingiausiu laikotarpiu vyksta natūrali nuomininkų kaita, dalis patalpų turi ilgiau palaukti savo nuomininkų ar pirkėjų ir pan.“, – komentavo R. Reginis.
Nepaisant pastarųjų metų įvykių bei pastebimai kintančių verslo sąlygų, 2022-2023 metai smulkiajam verslui buvo pakankamai sėkmingi. Po pandemijos į prekybines gatves sugrįžę pirkėjai iš dalies kompensavo papildomas verslo išlaidas atsiradusias dėl energetinių resursų kainų šuolio 2022 metų antroje pusėje.
Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2021 metu antrojo pusmečio fiksuojamas itin reikšmingas maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos šuolis Lietuvoje, o bendros apimtys pasiekė rekordines aukštumas. 2022 metais, palyginti su 2021 metais, šių įmonių apyvarta to meto kainomis išaugo 61 proc., o skaičiuojant palyginamosiomis kainomis augimas sudarė beveik 40 proc. Šių įmonių apyvartos augimas (tiek to meto kainomis, tiek palyginamosiomis kainomis) buvo fiksuojamas ir šių metų pirmąjį pusmetį. Tai ypatingai aktualu ir Vilniaus prekybinėms gatvėms, kuriose didžiojoje dalyje patalpų veiklą vykdo restoranai, kavinės, barai ir greito maisto užkandinės. Per pastaruosius dvejus metus jų dalis ūgtelėjo 0,4 procentinio punkto iki 38,3 proc.
Todėl nenuostabu, kad lankantis šiose gatvėse galime matyti gausų lankytojų skaičių šia veikla užsiimančiose taškuose. Ypač didelė tokia veikla užsiimančio verslo dalis susikoncentravusi Vilniaus g. ir Islandijos g., kurias galima vadinti svarbiausia sostinės laisvalaikio bei pramogų zona ir piko metu čia rasti laisvą vietą yra nelengva užduotis.
Nuomininkų struktūra pagal kitas veiklos sritis pagrindinėse sostinės gatvėse per pastaruosius dvejus metus taip pat iš esmės nepakito. Drabužiais ir avalyne prekiaujančių nuomininkų dalis šiose gatvėse sudaro 18,0 proc. (1,2 proc. punkto mažiau, palyginti su 2021 metų viduriu), papuošalai, aksesuarai, suvenyrai ir kosmetika – 14,2 proc. (0,7 proc. punkto mažiau), maisto prekių ir gėrimų prekybos taškų dalis sudaro 4,2 proc. (1,1 proc. punkto daugiau), o likusius 25,3 proc. užima grožio salonai, biurai, vaistinės, knygynai, galerijos ir pan.
Iš esmės matoma, kad nuomininkų struktūra šiose gatvėse jau yra susiformavusi ir esminių pokyčių vargu ar artimiausiu metu pamatysime.
Nepaisant išliekančio pagrindinių sostinės gatvių patrauklumo bei santykinai nedidelio laisvų patalpų skaičiaus, patalpų nuomos kainos pastaruosius kelis metus čia išlieka stabilios. Nuomos kainų intervalas taip pat yra platus, o pati kaina didžiąja dalimi priklauso nuo konkrečios patalpos vietos gatvėje.
Jeigu vidutinio dydžio (apie 100–300 m2) patalpos yra išsidėsčiusios mažiau žmonių lankomoje vietoje, tai dažniausiai jos nuomojamos už 15-25 Eur/m2, tuo tarpu geriausiose šių gatvių zonose esančios patalpos nuomojamos už 30-40 Eur/m2. Mažesnio ploto (iki 100 m2) ir verslui itin patrauklioje vietoje esančių patalpų nuomos kaina gali siekti 50 Eur/m2. Šiuo metu nuomos kainos vidutiniškai vis dar išlieka apie 10 proc. mažesnės nei 2019 metų pabaigoje, kuomet jos buvo pasiekusios savo rekordines aukštumas.
„Šiuo metu nuomininkai nenori mokėti ankstesnių buvusių kainų, kadangi išgyventa nemaloni patirtis pandemijos metu bei šiuo metu vyraujantis ekonomikos neapibrėžtumas, išaugę energijos kaštai, išpopuliarėjusi internetinė prekyba skatina smulkųjį verslą rimčiau vertinti veiklos pajamų sumažėjimo galimybę“, – komentavo ekspertas.
Pilnos pagrindinės miesto gatvės rodo, kad verslininkai prieš kelis metus nenutraukę veiklos ar tuo metu pradėję verslą brangiausiose ir patraukliausiose sostinės prekybinėse gatvėse, tikrai nepralošė.
„Po pandemijos atsigavo vidaus vartojimas, į patraukliausias miesto gatves vėl sugrįžo užsienio turistai, o Vilniuje pastaraisiais metais fiksuojamas įspūdingo dydžio gyventojų prieaugis. Galima sakyti, kad pandemijos metu vyravusios pesimistinės prognozės neišsipildė ir drąsiausias verslas šiuo metu raško saldžius vaisius“, – sako R. Reginis.
