„Projektas tikrai nenustato mokesčio mokėjimo visiems, kadangi mediana yra pakankamai aukšta ir tas slenkstis, nuo kurio prasideda turto prievolė, irgi pakankamai aukštas.
Juoba, kad žmonėms, kurie turi mažesnes pajamas, tarkime, pensininkams ir kitiems, numatyta mokesčio atidėjimo galimybė iki turto paveldėjimo arba iki turto pardavimo ir pan. Tai nereikėtų čia sutirštinti tų spalvų, nereikėtų šitaip piešti“, – televizijos laidoje Delfi interviu kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, mokesčio visuotinumą reikia suprasti kaip platesnę jo bazę.
„Labiau visuotinis negu dabartinis, kuris yra toks „buržujų mokestis“, visą laiką ginčijantis, kur yra buržujus. Ir pagal to mokesčio logiką situacija susiklostė paradoksali: turtui brangstant slenkstis, nuo kurio mokestis mokamas, mažėja.
Tai taip neturėtų būti, todėl, kad paprastai būna atvirkščiai ir tos vertės indeksuojamos pagal turto vertės kilimą“, – kalba ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė kritikavo 2011 metais priimtą ir nuo 2012 metų įsigaliojusį vadinamąjį „prabangos mokestį“, kai apmokestintas brangesnis nei 1 mln. litų (apie 290 tūkst. eurų) turtas.
„Buvo priimtas, mano nuomone, nevykęs įstatymas, kurį dabar reikia keisti dėl to, kad jis yra nevykęs – tas vadinamasis „prabangos mokestis“ 2011 metais, per krizę, kada buvo suplakta į vieną krūvą n turto vienetų, jie apmokestinti ir pajamos įskaitytos į valstybės biudžetą, nes tiesiog kitaip negalima to padaryti ir taip buvo paneigta pati nekilnojamojo turto mokesčio esmė“, – sako I. Šimonytė.
Pasak jos, Vyriausybės pasiūlytas variantas korektiškiau įgyvendina NT mokesčio idėją, užuot likęs „prabangos mokesčiu“ didmiestyje ar kurorte.
„Tas projektas, kuris dabar pateiktas, yra neblogas projektas ta prasme, kad jis nėra Vilniaus mokesčio projektas, ar Kauno, Neringos mokesčio projektas.
Tai yra klasikinis municipalinis mokestis, kuris atspindi tą logiką, kad savivaldybė finansuoja infrastruktūrą, reikalingą turtui, taip keldama turto vertę ir turto savininkas prie to prisideda, kas žemės atveju vyksta turbūt 30 nepriklausomos Lietuvos metų“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Ji pabrėžė, kad tai svarbus pakeitimas savivaldai, o tai atitinkamai turėtų pakreipti ir diskusijas dėl mokesčio schemos keitimo.
„Matyčiau čia ir didesnį savivaldos interesą, kuri daug kalba apie savo finansinį savarankiškumą, savo galimybes turėti savarankiškus pajamų šaltinius. Ir kadangi daug partijų turi daugiau merų negu Tėvynės Sąjunga, tai matyčiau turbūt truputėlį kitos kokybės diskusiją nekilnojamojo turto mokesčio klausimu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kaip jau skelbta, nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo klausimu siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą: neapmokestinama būtų vertė, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, NT verčių medianos.
Viršijant 1,5–2 medianas būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas, o viršijant 2 medianas, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
Finansų ministerija skelbė, kad vidutiniškai gyventojai mokėtų 16 eurų mokesčio per metus. Tokio mokesčio išvis nemokėtų du trečdaliai pirmojo būsto savininkų (taip pat nemokėtų tie, kam bus priskaičiuota mažiau nei 5 eurai mokesčio).
Ne visos politinės jėgos linkusios sutikti su siūlymu. Pavyzdžiui, valdančiosios „Laisvės partijos“ atstovas Vytautas Mitalas, birželio pabaigoje parlamentui imantis svarstyti mokesčių reformą, apgailestavo, kad už siūlymų paketus nėra balsuojama atskirai: jis nepritarė NT mokesčio bazės plėtimui.
„Tarptautinės organizacijos mini tą mokestį, bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje to mokesčio bazės plėtimo nėra įrašyta“, – sako V. Mitalas.
„Tai – nekoalicinis projektas dėl nekilnojamo turto mokesčio“, – pridūrė jis, pažadėjęs „daug siūlymų šiam įstatymo projektui“.
Kaip žinoma, tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau seniai ragina Lietuvą orientuotis labiau į kapitalo, o ne darbo santykių apmokestinimą, tai yra, plėsti NT mokesčio bazę, taikyti automobilių (taršos) mokesčius.
Jeigu būtų patvirtinta mokesčių reforma, pirmasis NT mokesčio mokėjimas planuojamas 2026 metais. Pajamos iš NT mokesčio keliautų į savivaldybės biudžetus, kad jos galėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pernai gruodį pristatydama mokesčio schemos pakeitimą, teigė, kad keičiasi pati mokesčio logika.
„Būstas būtų apmokestinamas pagal turto vertę, ne pagal sumuotą turto vertę, kaip būdavo iki šiol, keičiasi pati mokesčio koncepcija‟, – sakė G. Skaistė.
Tiesa, iki 2022 metų gruodžio buvo svarstoma, kad mokestį mokės visi – net ir neviršijus 1 medianos buvo numatytas 0,03 proc. tarifas. Vėliau atsisakyta tiek šio siūlymo, tiek ir pati riba pakelta nuo 1 iki 1,5 medianos.
Jau minėtas „prabangos mokestis“ dabartinį pavidalą irgi įgijo etapais. Praėjus keleriems metams po jo įvedimo, neapmokestinamoji riba sumažinta iki 220 tūkst. eurų, o 1 proc. tarifas keitėsi į 0,5 proc., vėliau atsirado progresyvumas 0,5–2 proc. Nuo 2020 metų riba sumažina iki 150 tūkst. eurų.
Taigi, dabar fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas toks progresinis apmokestinimas: iki 150 tūkst. eurų NT neapmokestinamas. 150–300 tūkst. eurų bendrai NT mokestinės vertės daliai taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o viršijus 500 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas, skelbia VMI.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką neapmokestinamoji vertė yra 200 tūkst. eurų. Peržengus ją, bet neviršijant 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. tarifas, 390–650 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o po 650 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.
