Daugiabučio renovacija – penkeriems metams
Prieš šešerius metus renovuotas Aukštaičių gatvės 76-uoju numeriu pažymėtas namas praėjusią savaitę vėl sulaukė statybininkų, mat nuo stogo bėgantis vanduo tiesiog pragraužė namo konstrukcijas. Kai kurie gyventojai piktinosi, kad remonto darbai patikėti ne įmonei, kuri renovavo jų namą, o namą administruojančiam Panevėžio butų ūkiui. Tad gyventojai priversti mokėti dukart.
„Ko verta renovacija, jeigu neseniai renovuotą namą reikia vėl renovuoti? Kai kurie gyventojai dar nespėjo išmokėti paskolos už namo renovaciją, o jau nauji darbai. Ar normalu, kad namui kaip kokiam šaldytuvui duodama tik kelerių metų garantija?“ – pasipiktinimo neslėpė kai kurie gyventojai.
55-ių butų penkiaaukštis 2008 m. buvo atnaujintas ir modernizuotas: tąkart buvo pakeisti langai, įstiklinti balkonai, apšiltintos sienos. Investicijos į namo renovaciją siekė per milijoną litų. Tačiau jau šį pavasarį gyventojai pastebėjo, kad nuo stogo srūvantis vanduo išplovė namo piliastrus.
Kas dėl to kaltas – netinkamai darbus atlikę statybininkai, namą administruojanti įmonė ar klimato sąlygos ir laikas – jau nesvarbu, mat nuo renovacijos praėjo šešeri metai. O renovacijos darbams suteikiama tik penkerių metų garantija.
Kaip teigė namo bendrijos pirmininkė Nijolė Bajorūnienė, namo konstrukcijos pridrėko ir jas buvo privalu remontuoti, antraip po kelerių metų reikėtų dar daugiau lėšų joms sutvarkyti.
„Kadangi praėjo penkerių metų garantinis laikotarpis, kreipėmės į namą administruojantį Butų ūkį, kad nuimtų pridrėkusį tinką ir sutvarkytų piliastrą. Negalime laukti, kol visai suges namas“, – „Sekundei“ sakė N. Bajorūnienė.
Džiaugėsi šešerius metus
To paties namo gyventoja Elena Smetonienė džiaugėsi, kad po renovacijos gyventi tapo gerokai šilčiau, mat iki tol miegamajame buvo galima girdėti, kaip kaukia vėjas. Sovietmečiu statytas namas buvo kiauras. Ir nors už renovaciją jai teko atseikėti apie 8 tūkst. litų, dar pusę sumos dengė Savivaldybė, moteris džiaugiasi, kad namas buvo renovuotas.
„Žinote, kaip seniau statydavo namus: dvi plytos ir kiaurymė, todėl apšiltinus namą butuose net ir šalčiausią žiemą tikrai nešalta. Sąskaitos už šildymą irgi sumažėjo“, – pasakojo moteris.
Tačiau šį pavasarį nuo stogo pradėjęs lašėti vanduo sugadino namo piliastrus, nuo drėgmės pradėjo luptis tinkas, net antrame aukšte gyvenančios E. Smetonienės balkonas, iškaltas medinėmis lentelėmis, pradėjo pūti.
„Nuo stogo pradėjęs bėgti vanduo išplovė visą mūsų namo renovaciją. Gal skardos buvo per mažai ar darbai nepadaryti iki galo. Bet nieko stebėtino, mat darbininkai kalbėjo, kad jiems nieko nemoka, tad jie taip ir dirba, ne kartą ir girti pasirodė, vienas maišydamas košę vos nenuvirto. Pati pirmininkė juos vaikė“, – prisiminė E. Smetonienė.
Jos nuomone, nors namo pirmininkė sekė kone kiekvieną statybininkų žingsnį, žmogui, nieko nenusimanančiam apie statybas, pastebėti galimą broką sunku.
„Gyventojams pikta, nes jie nežino, už ką moka pinigus. Iš esmės mes neturėtume dabar mokėti, nes akivaizdu, kad renovuojant namą buvo padaryta klaidų“, – mano E. Smetonienė.
Šildymo sezonas – geriausias indikatorius
Daugiabutį renovavusios įmonės „Legrama“ statybos darbų vadovas Leonas Sauchatas teigia, kad nei iš gyventojų, nei iš namo pirmininkės per visus šiuos metus jokių nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės negavo. Be to, darbai buvo atlikti prieš šešerius metus ir garantinis laikotarpis jau pasibaigęs. Net ir renovuotą namą privalu kasmet prižiūrėti ir esant poreikiui tvarkyti.
„Namo priežiūros darbai turi būti atliekami kasmet, natūralu, kad po šešerių metų ir vėl reikia patvarkyti daugiabutį. Vienas iš variantų, kodėl galėjo būti išplauti piliastrai, kad namas pastatytas iš raudonų Tauragės gamybos plytų, kurios dažnai būna blogai išdegtos, todėl aižėja“, – svarstė L. Sauchatas.
Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, dažniausiai statybininkų brokas išaiškėja po pirmojo šildymo sezono. Taip pat daug kas priklauso ir nuo namą prižiūrinčių administratorių.
„Statybos darbams suteikiama penkerių metų, o nematomiems darbams – dešimties metų garantija. Tačiau dažniausiai darbų kokybę išryškina pirmasis šaltasis sezonas. Gali būti ir kitų niuansų, pavyzdžiui, gamtos stichija nuplėšia stogo ar kitas konstrukcijas. Bėdų gali kilti ne tik dėl darbų kokybės, bet ir netinkamo administravimo. Kiekvienas atvejis skirtingas“, – „Sekundei“ teigė V. Serbenta.
Pagal Statybos įstatymą, kiekvienas renovuojamas namas privalo turėti techninį prižiūrėtoją, kuris kontroliuoja, kaip vykdomi renovacijos darbai, ar tam naudojamos tinkamos medžiagos. Techninis prižiūrėtojas privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, kad paaiškėjus, jog darbai buvo netinkamai atlikti dėl jo kaltės, namo gyventojai gautų draudimo išmoką.
Atliktus darbus taip pat vertina Pastatų modernizavimo valstybinė priežiūra. Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojai pasirinktinai tikrina renovuojamus namus.
„Rugpjūčio mėnesį mūsų agentūros specialistai patikrino 67 renovuojamus daugiabučius įvairiuose regionuose ir esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Aišku, tai dar nereiškia, kad jų negali pasitaikyti. Patys gyventojai turi stebėti renovacijos procesą ir pranešti namo administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ar mūsų agentūrai, jeigu jiems atrodo, kad darbai atliekami netinkamai. Manau, kad priežiūros užtenka“, – sako V. Serbenta.
Renovuos ištisus kvartalus
Kita problema, kad jaučiamas statybininkų, galinčių renovuoti daugiabučius, trūkumas, ypač atokesniuose regionuose. Specialistų trūkumas taip pat gali turėti įtakos darbų kokybei, tačiau ir ši niša po truputį užpildoma.
„Šiuo metu prisikviesti statybininkus gana sudėtinga, bet rinka ilgai tuščia nebūna. Atokesniuose rajonuose: Šalčininkuose, Zarasuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose daugiabučius jau renovuoja darbininkai iš Lenkijos. Taip pat galimybėmis renovuoti mūsų namus itin domisi statybininkai iš Ukrainos“, – pabrėžė V. Serbenta.
Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė tvirtina, kad renovuojamiems daugiabučiams skiriamas ypatingas dėmesys, tad tikimybė, jog po kelerių metų išlįs statybininkų brokas – itin menka.
„Kaip būna gerų ir blogų gydytojų, taip ir statybininkų. Prie kiekvieno statybininko po prižiūrėtoją nepastatysi, bet visas renovacijos procesas stebimas, į jį įtraukiami net ir gyventojai“, – sakė D. Matonienė.
Ir nors pasitaikė vienas kitas atvejis, kai buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, gyventojai renovacija itin susidomėjo. Vien šiemet pasirašyta 680 rangos sutarčių.
„Dar prieš metus žmones reikėjo įtikinti renovacijos nauda, o dabar iš gyventojų sulaukiame tik klausimų, kada bus renovuotas jų daugiabutis ar kodėl nepateko į renovuojamų namų sąrašą. Per dešimt metų buvo renovuota 500 daugiabučių, o šiandien turime daugiau kaip du tūkstančius naujų investicinių projektų. Tai didžiulis progresas“, – rezultatais džiaugėsi D. Matonienė.
Jos teigimu, renovacija netrukus turėtų įgauti kiek kitokią spalvą: Lietuvoje kartu su Vokietijos federaline gamtos apsaugos, statybų ir branduolinės saugos ministerija bus pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kai bus renovuojami ne pavieniai namai, o ištisi kvartalai: visuomeninės paskirties pastatai, daugiabučiai, gatvės, automobilių ir vaikų žaidimo aikštelės, kita infrastruktūra.
