Reikia gyventojų iniciatyvos
Plačiau apie priedangų įrengimą šalyje ir naujus reikalavimus statiniams Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, pagal naują statybos techninį reglamentą naujiems statiniams, kurie yra penkių aukštų ir aukštesni, priedangos nuo šiol yra privalomos.
„Visuomeniniams, administraciniams pastatams, kuriuose lankosi apie 100 žmonių per dieną – jiems irgi privalomos priedangos. Naujiems pastatams tai tampa prievole. Seniems pastatams – mes po žeme daugiabučio, taip sakant, neįsikasime. Reikia rūsį pritaikyti.
Renovacijos metu, per tą pačią valstybinę renovaciją yra remiama, duodama gyventojams lengvatinis kreditas 20-iai metų, 3 procentais, kad gyventojai įsirengtų tokias patalpas, bet tam reikia gyventojų sutarimo, kurią rūsio patalpą aukojame, ar kaip čia prisitaikome garažo patalpą“, – aiškino ministras.
Priedangų įkūrimą neseniai kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, esą jis vyksta kone vėžlio greičiu. Anot jo, savivaldybėms trūksta pagalbos iš Vyriausybės. S. Gentvilas į tai atsako, kad viskas nėra padaroma vos per metus.
„Pasižiūrėkime, mes jau turime daugiau negu trečdaliui Lietuvos gyventojų pažymėtas, viešai prieinamas priedangas. Trečdaliui gyventojų, per du metus nuo karo.
Dabar kalba eina apie privačių namų savininkų apsisprendimą, kaip jie galėtų savo patalpas įrengti. Aš tikiu, kad daugelis Lietuvos namų turi rūsius, tiesiog jie yra nenužymėti kaip priedangos. Rūsys privačiame name – tai, praktiškai, jau yra priedanga.
Daugiabutyje – tai yra priedanga, bet reikia gyventojų susitarimo tarpusavyje, įtraukimo į bendrijos darbotvarkę šito klausimo. Reikia pačių gyventojų iniciatyvos. Nėra taip, kad valdžia viską padarys“, – teigė jis.
Ministras pridūrė, kad prezidento kritika, jo manymu, yra labiau tam tikra priešrinkiminė strategija.
„Čia yra ilgas procesas ir gyventojai daugiabutyje turi patys apspręsti klausimą. Turi susirinkti bendrijoje, pasakyti, kurią patalpą aukojame, kaip ją pritaikome. Dabar ėjimas iš Vyriausybės yra toks, kad mes finansuojame šitos patalpos pritaikymą. Nemažai savivaldybių irgi pradeda kalbėti, kad pradės duoti paramą, bet tai yra savo turto pritaikymas. Naujai statybai jau yra reikalavimai ir visi nauji pastatai bus pastatyti su neprivatizuotinomis patalpomis“, – teigė S. Gentvilas.
Priedangos būtų skirtos tik pasislėpimui nuo laikino pavojaus
Kad priedangos būtų įrengtos daugiabučių rūsiuose, Akmenės rajono meras pasiūlė įvesti priedangos mokestį gyventojams. Jis teigė, kad surinkti pinigai būtų skirti įvesti vandenį, įrengti tualetą. S. Gentvilas tokio mokesčio nepalaiko ir pabrėžia, kad priedangos paskirtis yra kita.
„Mūsų naujos statybos reikalavimuose nėra prievolės turėti šildymą, vandenį ilgam užsilaikymui, nes priedanga yra skirta 3-4 valandoms, tai yra tiesiog pasislėpti nuo nelaimės, pasislėpti nuo taršos atvejo, nuo karinių veiksmų.
Priedangos neturi būti gyvenimui skirtos, todėl atskirų mokesčių aš nemanau, kad reikėtų. Jos yra lengvai įrengiamos. Gyventojui turi būti 1,5 kvadratinio metro, reikalavimas yra 60-čiai procentų to pastato lankytojų ar gyventojų, tai, vėlgi, jeigu yra požeminis garažas – gyventojams ten poros parkavimo vietų išskyrimas reikalingas, kai garaže gali būti keliasdešimt vietų“, – kalbėjo jis.
Taigi, pasak aplinkos ministro, kai kalbame apie priedangų įrengimą, nekalbame apie labai didelius reikalavimus ar išteklius.
„Be langų, su elektros įvadu, su dviem įėjimais – tiek užtenka“, – teigė S. Gentvilas.
Be to, jis dar kartą pabrėžė, kad pasislėpimas tokiose priedangose būtų tik laikinas.
„Tai yra pasislėpimui nuo laikino pavojaus, tam, kad jus, kaip gyventojus, pasiektų savivaldybės ir valstybės organizuojama evakuacija ar išgabenimas į saugesnę erdvę. Priedangos yra skirtos 3-4 valandoms“, – tvirtino S. Gentvilas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę komentavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 3800 priedangų, jose gali pasislėpti apie 36 proc., tai yra apie 1 mln. gyventojų. Pagal dabartinį planą, anot ministrės, miestuose galimybę pasislėpti turėtų 60 proc., o regionuose – 40 proc. gyventojų.
Vilniaus mieste priedangose galėtų pasislėpti 49 proc., Šiauliuose – 54, Kaune – 34, Klaipėdoje – 18, o Panevėžyje, kaip rodo VRM duomenys, galėtų pasislėpti 6 proc. gyventojų.
