Iki gegužės 2 dalis gyventojų privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Kam galioja ši prievolė? Kas gali susigrąžinti pinigus? Kokios klaidos pasitaikė šiemet pildant deklaracijas?
Piniginiai reikalai
189 straipsnių
Atšilęs oras jau kviečia savaitgalius praleisti gamtoje bei tuo pačiu pradėti planuoti vasaros atostogas.
Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujina šalies ekonomines prognozes. Šiemet BVP, nors iš mažiau nei planuota, bet turėtų augti, tačiau verslą prognozės neįtikiną – kalbamai apie restoranų bankrotus, investicijų sumažėjimą, tam tikrų apsukų mažinimą.
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai kalba apie šiame segmente iš Lietuvos pasitraukiančius užsienio investuotojus. Iš Lietuvos verslo ne kartą jau girdėjome apie tai, kad plėtros planai atidedami, stebima neapibrėžta situacija.
Piniginiai reikalai. Laukiant Vokietijos brigados – diskusijos dėl būsto: kaip paveiks NT rinką? (1)
Po susitikimo su nekilnojamojo turto vystytojais, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad vienas iš variantų atliepti gyvenamųjų būstų poreikį atvyksiančioms vokiečių šeimoms, galėtų būti ilgalaikė būstų nuoma.
Svarstant apie gynybos finansavimo didinimą aiškėja keli keliai, kaip to būtų galima pasiekti – vieni politikai mano, kad reikėtų skolintis iš gyventojų, tačiau tuo pačiu aptariama ir kai kurių mokesčių padidinimas.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia, kad šis sausio mėnuo – itin sunkus verslui, ypač paslaugų ir maitinimo sektoriui tenka koreguoti darbo laiką, nes klientų trūksta, darbas nepelningas.
Kol Europos centrinio banko (ECB) valdytojai užsimena, kad be birželio palūkanų mažinimo neturėtų būti, komercinių bankų atstovai turi kitokią nuomonę.
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino, kad Lietuvos kelių priežiūrai šiems metams skirta 583,2 mln. eurų, o taip pat į Lietuvą įžengė naujos oro linijos – graikų „Aegean“ sujungsiančios Vilnių su Atėnais.
Metų pradžia gyventojams dažniausiai pasižymi pratuštėjusiomis kišenėmis, po šventinių išlaidų imama planuotis metų finansus, taupyti.
Piniginiai reikalai. Pirmą kartą į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų (2)
Ekspertai skaičiuoja, kad 2024-ieji yra pirmi metai, kai Lietuvoje pensinio amžiaus (65 m.) sulauks daugiau žmonių, nei bus tų, kuriems yra 25 metai ir, kurie pradeda darbuotis.
Šių metų lapkritį Lietuvoje fiksuota defliacija. Palyginus su spaliu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc.
Lietuvos gamybos sektoriaus situacija ir vėl išsiskiria atsparumu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamosios gamybos pagaminta produkcija, atmetus naftos produktų perdirbimo įtaką, per metus 0,8 proc. paaugo.
Sukčių bandymai išvilioti pinigus iš gyventojų nesiliauja – skambučiai, žinutės, netikros svetainės. Ypač atvejų gali padaugėti didžiųjų išpardavimų metu elektroninėje erdvėje.
Naujaisiais Užimtumo tarnybos duomenimis, spalį darbo rinka tapo pasyvesnė – mažėjo darbuotojų poreikis ir įdarbinimas.
Vasarą buvo skelbta, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sandorių buvo tiek mažai, kiek buvo tik prieš 11 metų. Dabar skelbiama, kad spalį sandorių skaičius atsigavo.
Europa šį žiemos sezoną pasitinka, atrodo, ganėtinai saugiai. Dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 procentų, tačiau nerimo dėl kylančių incidentų ir tiekimo netrūksta.
Kedito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė parodė, kad šiuo metu beveik penktadalis (18 proc.) statybų įmonių – prie bankroto ribos, trečdalis (31 proc.) – rizikuoja vėluoti atsiskaityti.
Piniginiai reikalai. Vidutinis atlyginimas pasiekė 2 tūkst. eurų „ant popieriaus“ – ar gyvename geriau? (1)
Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 2000,1 Eur ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis atlyginimas sudarė 2088,4 Eur ir b...
Naujausi euro zonos rodikliai rodo, kad paslaugos nustojo būti ryškiu ekonomikos pozityvu ir pradėjo ristis pramonės sektoriui įkandin.
