Iš statybininkų išgriebė 7 mln. Lt

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Lietuvos statybų sektoriuje atliko 425 patikrinimus, po kurių mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo daugiau kaip 7 mln. Lt mokestinių prievolių, rašoma pranešime spaudai. Taip pat buvo užfiksuoti 56 administracinės teisės pažeidimai.

„Statybų sektorius turi savo ypatumų – konkursus laimėjusios kompanijos, samdomos kaip rangovai, tuomet jos ieško subrangovų, o šie į pagalbą pasitelkia dar kitus ūkio subjektus. Taip atsiranda rizika, kad tarp objekto „statytojų" gali būti įterpiamos ir fiktyvios įmonės, mokesčių išvengimo ar grobstymo tikslais. Ne tik Lietuvoje statybų sektorius laikomas rizikingu ir dėl galimo nelegalaus darbo bei atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Tai susiję ir su šios veiklos specifika – neretai, vykdant stambius projektus, operatyviai prireikia papildomos darbo jėgos, todėl bendrovės samdo darbuotojus, su kuriais nesudaro darbo sutarčių, nemoka jiems oficialaus atlyginimo arba moka minimalų, o likusią, neapmokestintą dalį, išmoka „vokelyje“, – sako VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
 
Kaip rašoma pranešime spaudai, VMI, naudojamasi duomenų bazėse sukaupta medžiaga, stebi nustatytų rizikingų mokesčių mokėtojų veiklos rodikliai, reaguoja į pačių gyventojų pateikiamą informaciją apie galimus nusižengimus. Taip pat šiais metais yra vykdomas projektas „Būstas be mokesčių", kurio apimtyje ne tik yra nustatomas gyventojų neįregistruotas nekilnojamas turtas bei vertinama, ar būstas yra įsigytas iš legalių ir apmokestintų pajamų, bet ir nagrinėjama, ar statybos bendrovės nevengia pelno mokesčio.  
 

„Per pirmąjį 2013 metų pusmetį VMI pasitikėjimo telefonu, elektronine pasitikėjimo anketa ir mobiliąja programėle „Pranešk“ gavome 81 pranešimą apie galimus teisės aktų pažeidimus statybų paslaugas teikiančiose įmonėse. Atlikę patikrinimus, nustatėme 5 mokėjimo „vokeliuose“ atvejus, kai mokesčių mokėtojas buvo pagautas vietoje mokantis darbo užmokestį tokiu būdu“, – teigia A. Klerauskas.
 
Pastarųjų metų tendencijos, fiksuojant mokėjimų „vokeliuose“ atvejus statybų sektoriuje, yra gana panašios – per praėjusius metus VMI gavo 165 pranešimus apie galimą neskaidrų atlyginimų mokėjimą. Įvykdžius kontrolės veiksmus, nustatyta 13 mokėjimo „vokeliuose“ atvejų.
 
Kaip rašoma pranešime spaudai, viena priežasčių, kuri galėjo lemti neskaidrių atsiskaitymų statybų sektoriuje mastą, tai – atsigaunanti šalies nekilnojamojo turto statybos rinka. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemos „Infostatyba“ duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį išduoti 1 846 statybas leidžiantys dokumentai, t. y. 25,7 procento, daugiau nei antrąjį 2012 m. ketvirtį.
 
Pasak skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ Tarybos pirmininkės ir „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, neskaidrumą statybų sektoriuje skatina ne tik nesąžiningų verslininkų siekis pasipelnyti, tačiau ir ydinga valstybinių viešųjų pirkimų sistema.

„Valstybiniai užsakymai, paremti mažiausios kainos pasiūlymais, skatina įmones mažinti projektų išlaidas, karpant darbuotojų atlyginimus, neskaidriai įdarbinant ir vengiant mokesčių atsakomybės. Šitaip sąnaudas mažinančios bendrovės dažnai laimi valstybinius viešųjų pirkimų konkursus, o skaidriai veiklą vykdančios įmonės tampa nekonkurencingomis. Statybų sektorius nėra vienintelė rinka, kenčianti nuo tokio pobūdžio problemų, patirtis byloja, jog itin pelningas maisto tiekimo paslaugų sektorius taip pat siekia padidinti pelningumą ir konkurencingumą neskaidriai apskaitydamas darbuotojų atlyginimus“, – sako R. Skyrienė.

VMI primena, kad visi gyventojai apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Taip pat pasidalyti turima informacija galima apsilankius apskrities mokesčių inspekcijoje ir teritoriniuose jos padaliniuose arba atsiuntus raštą paštu. VMI garantuoja pateiktų duomenų konfidencialumą ir pranešėjo anonimiškumą.