Nors bankai giriasi padidėjusiu kreditavimu, specialistai pastebi, kad įspūdingi suteiktų paskolų šuoliai susiję ne tiek su realiu NT pardavimų šuoliu, kiek su skaičiavimų specifika.
Tyčiojasi iš klientų
DELFI savo istoriją papasakojusi jauna vilnietė buto paieškas ir derybas su banku dėl paskolos prisimena kaip košmarą.
„Kurį laiką buto pardavėjai į mane iš viso žiūrėjo ne kaip į klientę, o kaip į prašalaitę. Nei telefonu atsiliepdavo, nei į el. laiškus atsakydavo. Tik iš kelinto karto pavyko įtikinti, kad realiai noriu nusipirkti butą. O normaliau pradėjo bendrauti, kai atnešiau banko dokumentus, dėl paskolos suteikimo.
Pats bankas paskolos sąlygas keitė irgi visiškai nesuprantamai – nors galutinai pasirinkau pigesnį butą nei planavau pradžioje, galutinės sąlygos buvo prastesnės nei pirminiame pasiūlyme, nors nei pasikeitė mano atlyginimas, nei namas, kuriame pirkau butą. Tiesiog kažkodėl nusprendė, kad sąlygas padarys prastesnes“, – stebėjosi moteris.
Kitas Vilniaus gyventojas norėjo padėti nusipirkti butą pažįstamai. Tačiau taip pat su nuotykiais.
„Kai išsirinkome pirmą variantą, brokeris pasakė, kad yra dar keli besidomintys, dėl to padidino pardavimo sumą ir pasiūlė iš karto sumokėti pradinį įnašą. Pamaniau, kad gal čia tokie žaidimai ir nutariau palaukti. Tačiau kai ir antrą kartą pasikartojo istorija, kai likome be pasirinkto buto, trečią kartą nerizikavome ir klojome pinigus iš karto. Vyksta kažkokie nesuprantami dalykai“, – gūžčiojo pašnekovas.
Norėjęs nežinomu likti NT specialistas pripažino, kad tarpininkai dažnai naudoja „aukcionus“ tarp pirkėjų. Ypač antrinėje rinkoje, kai jų pagalbos paprašo koks mažiau besigaunantis, nebejaunas žmogus.
„Juk jie teikia ir būsto vertinimo paslaugas. Jeigu pamato, kad žmogus nori įsivertinti savo butą, iš karto sulekia kaip varnos ir suokia, kad štai parduosime gera kaina, o sau pasiliksime nedidelį procentą. Žmonės susigundo galimybe greitai gauti nemažą sumą pinigų, tad dažnai pasimauna ant tarpininkų vilionių. Na, o nusprendusieji tokius butus pirkti konkuruoja tarpusavyje“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, NT plėtotojai rinkai pasiūlę naujus butus greitai pajunta, kokia šių paklausa ir tarpininkų paslaugomis dažniausiai nesinaudoja. Tačiau „likučiams“ parduoti taip pat kartais pasitelkia tarpininkus, kuriems atitenka keli procentai nuo parduoto buto vertės.
Prašo neadekvačių kainų
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis atsargiai vertino bankų pranešimus apie dešimtimis procentų išaugusį būstų kreditavimą.
„Įvedus eurą kelis pirmuosius mėnesius pardavimai buvo smarkiai nukritę. Automatiškai šiais metais sandorių skaičius didesnis. Tai rodo, kad rinka aktyvesnė negu praėjusių metų pradžioje, bet mažiau aktyvi nei keturioliktųjų pradžioje. Kažko stebuklingo mes neturime. Negalime sakyti, kad kažkoks bumas, beprotiškas pirkimas, nes tai tada 2014 m. buvo dar beprotiškesni“, – svarstė S. Vagonis.
Jis pastebėjo, kad rinkos pokyčiai teigiami tiek dėl kainų, tiek dėl sandorių skaičiaus didėjimo, tačiau augimas yra nuoseklus ir baigiantis metams turėtų dar sulėtėti, nes palyginamojo bazė 2015 m. pabaigoje jau buvo didesnė nei pradžioje.
Tačiau jau 2016 m. balandžio mėnesio rezultatai yra geresni nei 2014 m. ir pagal sandorių skaičių vejasi geriausius laikus.
„Pardavėjai jaučia, kad krizė pasibaigė, tai yra faktas. Tas persisukimas rinkoje įvyko. Bet nėra taip, kad pardavėjas jaustųsi visiškai saugus ir užtikrintas, jog kainos kyla kaip ant mielių. Nepamirškime, kad 2007–2008 m. metinis NT kainų prieaugis buvo 20–30 proc. t. y. kas mėnesį jos ūgtelėdavo po 2–3 proc. Dabar toks didėjimas fiksuojamas per metus“, – argumentavo ekspertas.
Tiesa, jis pripažino, kad kai kurie pardavėjai, prekiaujantys NT klasifikuotų skelbimų portaluose, galvoja, kad reikia pardavinėti kuo brangiau ir „švelniai tariant, prašo neadekvačių kainų“.
Tačiau naujos statybos butų pardavėjai esą tarpusavyje konkuruoja įvairiomis akcijomis, jaučia konkurenciją, dėl to kainų neužkelia ir su klientais arogantiškai nesielgia.
Ko tikėtis gaunant vidutines pajamas
„Sodros“ duomenimis, 2015 m. vidutinės vieno gyventojo pajamos („ant popieriaus“) Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 807,6 Eur. DELFI paklausė bankų atstovų, kokio dydžio būsto kreditą galėtų gauti jauna dviejų asmenų šeima, kuri uždirba būtent tokį atlyginimą.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika paaiškino, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Jis pabrėžė, kad kiekvienu atveju, klientui kreipiantis dėl paskolos, bankas analizuoja kiekvieną atvejį individualiai, vertina kliento riziką, kredito istoriją, turimą nuosavų lėšų dalį ir nuo visų šių veiksnių priklauso klientui suteikiama kredito suma ir kredito sąlygos. Įprastai klientai atsakymą iš banko dėl būsto paskolos esą gauna per keletą dienų.
J. Doveikos teigimu, SEB banko paskolų gavėjų statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju trisdešimties nesulaukę žmonės būstui vidutiniškai skolinasi 37 tūkst. Eur ir paskolą ima 24 metams.
„Kalbant apie būsto paskolų tendencijas, SEB banke iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 m. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 m., išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. Eur. Kita vertus, nors ir išaugusi, naujų būsto paskolų vertė dar nesiekia prieškrizinio masto.
Pavyzdžiui, visoje rinkoje naujų būsto paskolų vertė yra 2,5–3 kartus mažesnė negu 2007 m., taigi net ir išaugusi būsto paskolų paklausa susirūpinimo nekelia.
„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas komentavo, kad jeigu jaunos poros bendros pajamos siekia 1616 Eur per mėnesį, paskola imama 30 m. laikotarpiui, abu asmenys yra mokūs, neturi kitų kredito įstaigose paimtų ir dar negrąžintų paskolų, maksimali paskolos suma galėtų siekti iki 120 tūkst.Eur, o tokio kredito mėnesinė įmoka apie 440 Eur. Paprastai bankas priima sprendimą dėl paskolos suteikimo per 48 val.
Pagal „Swedbank“ skaičiuojamą būsto įperkamumo indeksą, šiuo metu Vilniuje namų ūkių pajamos yra 29,2 proc. didesnės nei pakankamos su paskola įsigyti 55 kv. m butą, darant prielaidą, kad finansuojama 85 proc. būsto vertės ir mėnesinei įmokai skiriama 30 proc. pajamų.
„Prognozuojame, kad artimiausiu metu būsto įperkamumas Vilniuje išliks aukštas. Pagrindinės to priežastys ‒ palūkanų normos greičiausiai išliks žemame lygyje, o atlyginimų augimas šiemet Lietuvoje jau nebeatsiliks nuo kitų Baltijos šalių, ir gal net bus sparčiausias“, ‒ prognozavo T. Pulikas.
„Būsto paskolų rinkoje stebimas augimas. Gyventojai optimistiškiau vertina galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus, o jų lūkesčius palaiko objektyvūs faktoriai – stabiliai augantis šalies ūkis ir didėjantis darbo užmokestis.
Prie būsto skolinimosi apimčių augimo taip pat prisideda šalyje didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos. Vis dėl to skirtingai negu 2007 metais, šiuo metų didžiausia būsto sandorių dalis įvyksta iš nuosavų lėšų. Remiantis Registrų centro ir banko duomenimis, 2015 m. tik kiek daugiau negu trečdalis – 36,1 proc. būsto paskolų sandorių buvo įvykdyta su banko paskola“, – komentavo banko atstovas.
