aA
Nusprendę nusipirkti ar parduoti butą gyventojai stebisi pardavėjų ir kreditorių arogancija – jiems susidaro įspūdis, kad NT rinkoje vis daugiau manipuliacijų ir gaunant vidutines pajamas šeimai įsigyti butą sudėtinga.
Pušų terasos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors bankai giriasi padidėjusiu kreditavimu, specialistai pastebi, kad įspūdingi suteiktų paskolų šuoliai susiję ne tiek su realiu NT pardavimų šuoliu, kiek su skaičiavimų specifika.

Tyčiojasi iš klientų

DELFI savo istoriją papasakojusi jauna vilnietė buto paieškas ir derybas su banku dėl paskolos prisimena kaip košmarą.

„Kurį laiką buto pardavėjai į mane iš viso žiūrėjo ne kaip į klientę, o kaip į prašalaitę. Nei telefonu atsiliepdavo, nei į el. laiškus atsakydavo. Tik iš kelinto karto pavyko įtikinti, kad realiai noriu nusipirkti butą. O normaliau pradėjo bendrauti, kai atnešiau banko dokumentus, dėl paskolos suteikimo.

Pats bankas paskolos sąlygas keitė irgi visiškai nesuprantamai – nors galutinai pasirinkau pigesnį butą nei planavau pradžioje, galutinės sąlygos buvo prastesnės nei pirminiame pasiūlyme, nors nei pasikeitė mano atlyginimas, nei namas, kuriame pirkau butą. Tiesiog kažkodėl nusprendė, kad sąlygas padarys prastesnes“, – stebėjosi moteris.

Kitas Vilniaus gyventojas norėjo padėti nusipirkti butą pažįstamai. Tačiau taip pat su nuotykiais.

„Kai išsirinkome pirmą variantą, brokeris pasakė, kad yra dar keli besidomintys, dėl to padidino pardavimo sumą ir pasiūlė iš karto sumokėti pradinį įnašą. Pamaniau, kad gal čia tokie žaidimai ir nutariau palaukti. Tačiau kai ir antrą kartą pasikartojo istorija, kai likome be pasirinkto buto, trečią kartą nerizikavome ir klojome pinigus iš karto. Vyksta kažkokie nesuprantami dalykai“, – gūžčiojo pašnekovas.

Norėjęs nežinomu likti NT specialistas pripažino, kad tarpininkai dažnai naudoja „aukcionus“ tarp pirkėjų. Ypač antrinėje rinkoje, kai jų pagalbos paprašo koks mažiau besigaunantis, nebejaunas žmogus.

„Juk jie teikia ir būsto vertinimo paslaugas. Jeigu pamato, kad žmogus nori įsivertinti savo butą, iš karto sulekia kaip varnos ir suokia, kad štai parduosime gera kaina, o sau pasiliksime nedidelį procentą. Žmonės susigundo galimybe greitai gauti nemažą sumą pinigų, tad dažnai pasimauna ant tarpininkų vilionių. Na, o nusprendusieji tokius butus pirkti konkuruoja tarpusavyje“, – pasakojo specialistas.

Anot jo, NT plėtotojai rinkai pasiūlę naujus butus greitai pajunta, kokia šių paklausa ir tarpininkų paslaugomis dažniausiai nesinaudoja. Tačiau „likučiams“ parduoti taip pat kartais pasitelkia tarpininkus, kuriems atitenka keli procentai nuo parduoto buto vertės.

Prašo neadekvačių kainų

Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis atsargiai vertino bankų pranešimus apie dešimtimis procentų išaugusį būstų kreditavimą.

Jo teigimu, 2016 m. pirmąjį ketvirtį NT kainos ir sandorių skaičius yra didesnis nei prieš metus, tačiau dar nepasiekė 2014 m. pirmojo ketvirčio lygio. Esą šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didesnis rinkos šuolis gali būti siejamas su mažesne palyginamąja baze, nes po euro įvedimo prieš metus buvo jaučiamas rinkos sąstingis.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© Ober-haus.lt nuotr.

„Įvedus eurą kelis pirmuosius mėnesius pardavimai buvo smarkiai nukritę. Automatiškai šiais metais sandorių skaičius didesnis. Tai rodo, kad rinka aktyvesnė negu praėjusių metų pradžioje, bet mažiau aktyvi nei keturioliktųjų pradžioje. Kažko stebuklingo mes neturime. Negalime sakyti, kad kažkoks bumas, beprotiškas pirkimas, nes tai tada 2014 m. buvo dar beprotiškesni“, – svarstė S. Vagonis.

Jis pastebėjo, kad rinkos pokyčiai teigiami tiek dėl kainų, tiek dėl sandorių skaičiaus didėjimo, tačiau augimas yra nuoseklus ir baigiantis metams turėtų dar sulėtėti, nes palyginamojo bazė 2015 m. pabaigoje jau buvo didesnė nei pradžioje.

Tačiau jau 2016 m. balandžio mėnesio rezultatai yra geresni nei 2014 m. ir pagal sandorių skaičių vejasi geriausius laikus.

„Pardavėjai jaučia, kad krizė pasibaigė, tai yra faktas. Tas persisukimas rinkoje įvyko. Bet nėra taip, kad pardavėjas jaustųsi visiškai saugus ir užtikrintas, jog kainos kyla kaip ant mielių. Nepamirškime, kad 2007–2008 m. metinis NT kainų prieaugis buvo 20–30 proc. t. y. kas mėnesį jos ūgtelėdavo po 2–3 proc. Dabar toks didėjimas fiksuojamas per metus“, – argumentavo ekspertas.

Tiesa, jis pripažino, kad kai kurie pardavėjai, prekiaujantys NT klasifikuotų skelbimų portaluose, galvoja, kad reikia pardavinėti kuo brangiau ir „švelniai tariant, prašo neadekvačių kainų“.

Tačiau naujos statybos butų pardavėjai esą tarpusavyje konkuruoja įvairiomis akcijomis, jaučia konkurenciją, dėl to kainų neužkelia ir su klientais arogantiškai nesielgia.

Ko tikėtis gaunant vidutines pajamas

„Sodros“ duomenimis, 2015 m. vidutinės vieno gyventojo pajamos („ant popieriaus“) Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 807,6 Eur. DELFI paklausė bankų atstovų, kokio dydžio būsto kreditą galėtų gauti jauna dviejų asmenų šeima, kuri uždirba būtent tokį atlyginimą.

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika paaiškino, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

„Apytikriai, dviejų suaugusiųjų asmenų šeima Vilniuje, kurių kiekvienas uždirba vidutines pajamas (t.y. apie 600 Eur į rankas), turi sutaupiusi pradinį 15 proc. įnašą ir skolinasi ilgiausiam galimam laikotarpiui (30 metų), neturinti jokių kitų finansinių įsipareigojimų, daugiausia galėtų gauti apie 90 tūkst. eurų kreditą būstui įsigyti“, – komentavo banko atstovas ir pridūrė, kad tokio kredito mėnesio įmoka siektų apie 350 Eur.

Virginijus Doveika
Virginijus Doveika
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis pabrėžė, kad kiekvienu atveju, klientui kreipiantis dėl paskolos, bankas analizuoja kiekvieną atvejį individualiai, vertina kliento riziką, kredito istoriją, turimą nuosavų lėšų dalį ir nuo visų šių veiksnių priklauso klientui suteikiama kredito suma ir kredito sąlygos. Įprastai klientai atsakymą iš banko dėl būsto paskolos esą gauna per keletą dienų.

J. Doveikos teigimu, SEB banko paskolų gavėjų statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju trisdešimties nesulaukę žmonės būstui vidutiniškai skolinasi 37 tūkst. Eur ir paskolą ima 24 metams.

„Kalbant apie būsto paskolų tendencijas, SEB banke iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 m. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 m., išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. Eur. Kita vertus, nors ir išaugusi, naujų būsto paskolų vertė dar nesiekia prieškrizinio masto.

Pavyzdžiui, visoje rinkoje naujų būsto paskolų vertė yra 2,5–3 kartus mažesnė negu 2007 m., taigi net ir išaugusi būsto paskolų paklausa susirūpinimo nekelia.

Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas komentavo, kad jeigu jaunos poros bendros pajamos siekia 1616 Eur per mėnesį, paskola imama 30 m. laikotarpiui, abu asmenys yra mokūs, neturi kitų kredito įstaigose paimtų ir dar negrąžintų paskolų, maksimali paskolos suma galėtų siekti iki 120 tūkst.Eur, o tokio kredito mėnesinė įmoka apie 440 Eur. Paprastai bankas priima sprendimą dėl paskolos suteikimo per 48 val.

„Tačiau bet kokiu atveju, galutinis suteikiamos būsto paskolos dydis taip pat priklauso nuo kliento įsipareigojimų vykdymo istorijos, perkamo būsto likvidumo ir panašių faktorių, todėl visais atvejais yra vertinamas ir su klientu aptariamas individualiai“, ‒ aiškino jis.

Būsto pirkėjas stebisi: vyksta kažkas nesuprantamo
© Bendrovės archyvas

Pagal „Swedbank“ skaičiuojamą būsto įperkamumo indeksą, šiuo metu Vilniuje namų ūkių pajamos yra 29,2 proc. didesnės nei pakankamos su paskola įsigyti 55 kv. m butą, darant prielaidą, kad finansuojama 85 proc. būsto vertės ir mėnesinei įmokai skiriama 30 proc. pajamų.

„Prognozuojame, kad artimiausiu metu būsto įperkamumas Vilniuje išliks aukštas. Pagrindinės to priežastys ‒ palūkanų normos greičiausiai išliks žemame lygyje, o atlyginimų augimas šiemet Lietuvoje jau nebeatsiliks nuo kitų Baltijos šalių, ir gal net bus sparčiausias“, ‒ prognozavo T. Pulikas.

„Būsto paskolų rinkoje stebimas augimas. Gyventojai optimistiškiau vertina galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus, o jų lūkesčius palaiko objektyvūs faktoriai – stabiliai augantis šalies ūkis ir didėjantis darbo užmokestis.

Prie būsto skolinimosi apimčių augimo taip pat prisideda šalyje didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos. Vis dėl to skirtingai negu 2007 metais, šiuo metų didžiausia būsto sandorių dalis įvyksta iš nuosavų lėšų. Remiantis Registrų centro ir banko duomenimis, 2015 m. tik kiek daugiau negu trečdalis – 36,1 proc. būsto paskolų sandorių buvo įvykdyta su banko paskola“, – komentavo banko atstovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SBA grupė Kaune numato investuoti daugiau nei 50 mln. eurų (5)

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) inovacijų bendrovė „ Urban Inventors “ įsigijo sklypą...

Kauno paveldosaugininkai nerimauja dėl planų statyti namus ant kapinyno (7)

Kauno paveldosaugosaugos specialistai nerimauja dėl grąžinamų žemės sklypų ir planuojamų...

Panevėžio policijos komisariatą statys buvusi „MG Valda“ (3)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės...

„Lietuvos energija“ ieško naujo biuro, pasirašytų 10 metų nuomos sutartį (10)

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ skelbia viešąjį pirkimą biuro nuomai. Kaip...

Statybos darbų trečią ketvirtį atlikta už beveik 1 mlrd. eurų (1)

Šiemet trečią ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. eurų to meto kainomis.

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (6)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (3)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (175)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (18)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (50)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (8)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (186)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (354)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...

Raudonuoju kilimu žengusios žvaigždės pažėrė idėjų, kaip rengtis šventiniam vakarui

Nors šįmet jubiliejinė, dešimtoji, „Governors Awards“ ceremonija buvo trumpesnė, šventinius...