Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9600 nekilnojamojo turto sandorių. Registrų centro teigimu, tai kukliausias rezultatas ne tik šiemet, bet ir mažesnis nei buvo prieš daugiau nei dvejus metus – 2020 metų gegužę.
„Faktas tas, kad lėtėjantys sandorių skaičiai rodo, jog kažkas vyksta tarp pirkėjų ir pardavėjų: ar tai pardavėjai nori per didelių kainų, ar pirkėjai nori palaukti, ar galbūt turi problemų gauti paskolas, arba nesutinka su kainomis ir galbūt laukia geresnių laikų‟, – kalbėjo nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius.
Jis primena, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo daug neigiamos informacijos apie perspektyvas: sunkią žiemą, brangstančias paskolas, energijos išteklius.
„Tie dalykai labai baugina, matėsi, kad tas lėtėjimas prasidėjo rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, kada prasidėjo aktyvi komunikacija, koks sunkus mūsų laukia ruduo ir žiema‟, – apie NT rinkos tendencijas kalbėjo analitikas.
Anot jo, matyti tam tikrų pokyčių pirkėjų elgesyje.
„Dabar padaugėjo bandymų iš pirkėjų pusės pasiderėti ir ateiti su drąsesniu pasiūlymu, ko galbūt prieš pusę metų ar metus niekas neįsivaizdavo: pavyzdžiui, reikalauja nuleisti 20–30 tūkst. eurų nuo buto kainos, tada „perku‟, jeigu ne, tada „ne‟.
Pirkėjai negalėjo įsivaizduoti, kad galės taip pasakyti. Dabar tokių bandymų yra‟, – komentavo A. Antanavičius.
Kita vertus, jis kelia klausimą, ar pardavėjai sutiks su tokiomis nuolaidomis, turint omenyje jiems būdingą inerciją.
„Paprastai nekilnojamojo turto rinkoje mes matome, kad pardavėjai nėra linkę labai skubėti ir panikuoti. Galbūt pavieniai atvejai, taip, suskuba, išsigąsta ir išsiparduoda, bet paprastai reikia apie pusės metų, kad pardavėjai sureaguotų ir ta inercija trunka 4–6 mėnesius, kol realiai pradeda kainos mažėti‟, – sako nekilnojamojo turto analitikas.
Anot jo, jeigu per tuos kelis mėnesius nenutinka drastiškų pokyčių, jeigu bankai ir toliau dalija būsto paskolas, o pirkėjai tebėra linkę įsigyti būstą su paskolomis, – gali būti, kad situacija vėl grįš į ankstesnes vėžes.
„Gali būti, kad per keletą mėnesių dabartinė tokia chaotiška situacija normalizuosis, ateis pavasaris ir mes vėl kalbėsime apie naują bangą į viršų. Bet labai priklausys, kaip tęsis tolesni veiksmai‟, – komentavo A. Antanavičius.
Pasiteiravus, kaip elgtis tiems, kurie turi nekilnojamojo turto ir svarsto jį parduoti, A. Antanavičius siūlo neskubėti viltis, jog dabar pardavus brangiau jį bus galima atpirkti pigiau.
„Dabar nekilnojamojo turto kainų lygis kyla apie 10–11 proc., o infliacija yra apie 20 proc. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto kainų pakilimas nekompensuoja infliacijos, bet nominaliai mes vis dar turime kainų didėjimą.
Kad pradėtų kainos mažėti, turi labai stipriai suprastėti finansinė aplinka, bankų skolinimas ir taip toliau. Tad kol kas galvoti, kad dabar parduosiu ir vėliau atpirksiu pigiau, manau, kad taip gali neišeiti‟, – aiškino A. Antanavičius.
Pasak jo, jeigu dabar nebūtų tokios didelės infliacijos, būtų galima kalbėti apie lūžį ir apie tai, kad NT kainos turėtų kristi ir bus palankus metas pirkti būstą. Tačiau infliacija didelė ir reikia įvertinti, kaip elgsis pardavėjai.
„Metinė infliacija yra 20 proc., tai jeigu būstas, tarkime, atpinga 10 proc., grynieji pinigai nuvertėja 20 proc. Tai net ir šita matematika sako, kad kai kurie pardavėjai gali susigundyti laikyti būstą, galbūt dar gauti nuomos pajamas ir pasikompensuoti galimą kainų pamažėjimą‟, – aiškino A. Antanavičius.
Jis nesiėmė prognozuoti, kokia situacija laukia po Naujųjų metų, nes daug priklauso nuo veiksmų, kurių imsis Europos Centrinis Bankas. Gali būti, kad palūkanų kėlimas bus sustabdytas. Tačiau ir vėl bus svarbu, kaip reaguos žmonės.
„Bet pagrindinis momentas, ką aš pastebiu: jeigu komerciniai bankai nekeičia savo politikos iš esmės, jeigu nusiteikę dalinti paskolas, – o kol kas jie tai ir nusiteikę daryti, – tai aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad visos baimės, lūkesčiai, emocijos turi jėgos mėnesiui, dviem, po to paprastai išblėsta, rinka normalizuojasi, grįžta į tą infliacijos veikiamą kelią‟, – sako analitikas.
Jo vertinimu, dabartinė situacija yra labiau Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo kelti bazines palūkanų normas poveikis, o ne krizės pradžios ženklas.
„Matyti centrinių bankų komunikacijoje, kad jie ne tiek nori kelti palūkanų normas, kurios realiai po to mums apsunkintų gyvenimą, bet nori pristabdyti lūkesčius, galbūt kažkiek pagąsdinti – kaip ir sakote, tas ir pildosi‟, – kalbėjo A. Antanavičius.
Eksperto požiūriu, jeigu keletą mėnesių tęsis NT sandorių skaičiaus mažėjimas, infliacijos tempo lėtėjimas, tuomet ECB gali nustoti kelti palūkanų normas.
„Ir tada vėl viskas gali virsti į priešingą pusę: žmonės pamatys, kad paskolos nebebrangsta, kad galima šiek tiek brangiau negu anksčiau, – bet ne taip brangiai – skolintis, ir pirkimas į nekilnojamojo turto rinką gali vėl sugrįžti.
Jis ir dabar nėra niekur pradingęs, bet tie tempai, kaip Registrų centras skelbia, yra pakritę‟, – sako A. Antanavičius.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
