Suomijos laikraštyje „Lapin kansa“ pasirodė publikacija, kurioje savo pastebėjimais apie darbą viename Laplandijos viešbučių dalijosi buvęs darbuotojas. Jis teigė, kad buvo šokiruotas, kokiomis sąlygomis viešbutyje dirbo darbuotojai iš Lietuvos.
„Su darbuotojais tikrai buvo elgiamasi blogai. Jiems net nebuvo mokamas normalus atlyginimas“, – piktinosi straipsnio herojus, paminėdamas, kad lietuviams buvo mokamas 2,9 eur/val. atlyginimas, kai kitiems darbuotojams buvo mokamas bent 11,4 eur/val. nustatytas minimalus atlyginimas.
„Jie atvyko čia dirbti per laikino įdarbinimo agentūrą. Jiems buvo mokama 2,9 eur/val., buvo mokami ir komandiruotpinigiai, bet ir su jais darbo užmokestis buvo mažesnis nei minimumas“, – cituojamas pašnekovas straipsnyje.
Piktinasi mokėtu darbo užmokesčiu
Portalui DELFI pavyko susisiekti su viena buvusių viešbučio „Kakslauttanen“ Laplandijoje darbuotoja iš Lietuvos. Nenorėjusi prisistatyti moteris pasakojo, kad žiemomis šioje vietoje dirbdavo po 20 ir daugiau lietuvių.
„Lietuvius kada tik norėdavo viešbučio savininkas išsiųsdavo namo, o buvo žmonių, kurie Lietuvoje darbus paliko dėl šio darbo. Suomių niekada taip greit neatleisdavo, nes šie būdavo įdarbinti Suomijoje“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, dažniausiai lietuviai dirbdavo registratūroje, virėjais, padavėjais, tvarkydavo kambarius.
Moteris piktinosi, kad jai ir kitiems lietuviams buvo mokama 2,9 eurai per valandą ir „kažkokie dienpinigiai, kai kiti gauna po 11,5 euro per valandą. O nuo tų 2,9 eurų dar buvo nuskaičiuojami lietuviški mokesčiai“. Vis dėlto pašnekovė paminėjo, kad lietuviai buvo apgyvendinti darbuotojams skirtoje patalpoje ir jiems mokėti už nuomą nereikėjo. Taip pat viešbutyje darbuotojai galėdavo pavalgyti nemokamai.
Šiuo metu Lietuvos gyventojams, išvykstantiems į komandiruotę Suomijoje, priklauso 53 eurai dienpinigių dėl komandiruotės per dieną.
„Pasirašant pirmą sutartį būdavo įrašyta, kad komandiruotpinigiai bus mokami pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, o paskui, baigus darbą, būdavo prašoma persirašyti sutartį, kur jau būdavo nurodyta iš tikrųjų mokėtų dienpinigių suma“, – savo pastebėjimai dalijosi nenorėjusi paviešinti savo vardo ir pavardės pašnekovė.
Moteris teigė, kad pyktis ir prisiminimai apie darbą Laplandijoje jai sukilo po to, kai prieš kelias savaites ji sulaukė iš darbą Laplandijoje parūpinusios įmonės „Aurinka“ vadovės laiško, kuriame buvo nurodyta, kad buvę viešbučio darbuotojai turi susimokėti mokesčius už darbą Suomijoje tos šalies mokesčių inspekcijai, o Lietuvai mokėti mokesčiai nuo uždarbio jiems bus sugrąžinti iš Lietuvos mokesčių inspekcijos.
Įmonės vadovė teigia, kad galutinis užmokestis daug didesnis
Įmonės „Aurinka“ direktorė Gitana Dumbraitė situaciją mato visai kitaip negu buvusi viešbučio Laplandijoje darbuotoja.
Moteris teigė, kad visa istorija su įdarbinamais lietuviais Suomijoje baigėsi tuo, kad į šią šalį ji darbuotojų nebesiunčia.
G. Dumbraitė pripažino, kad iš tiesų darbuotojai dirbdavo už 2,9 eur/val., bet kartu pridėjo, kad už viršvalandžius buvo mokama 5,8 eur/val. Taip pat nereikėtų, pasak jos, prie darbo užmokesčio pridėti ir dienpinigius už komandiruotę.
„Dienpinigiai buvo 33, 39 eurai per dieną. Buvo skirtingai“, – apie už komandiruotę mokamus dienpinigius darbuotojams kalbėjo pašnekovė.
Jei darbuotojams būtų mokami 53 eurai į dieną ir jie dirbtų po 8 val. kasdien, jų valandinis darbo užmokestis sudarytų 9,5 eur/val. Jei buvo mokami, pavyzdžiui, 33 eurai valandinis darbo užmokestis, dirbant po 8 val. per dieną, sudarydavo 7,03 eur/val.
Vis dėlto toks skaičiavimas užkliuvo ir Suomijos mokesčių inspektoriams. G. Dumbraitė teigė, kad Suomijoje, patikrinus viešbutį Laplandijoje, kilo ginčas tarp jos ir Suomijos atstovų.
Tiek inspekcija, tiek vietos profesinės sąjungos, atstovaujančios darbuotojų interesus, nurodė, kad darbuotojams iš Lietuvos buvo mokamas per mažas užmokestis.
G. Dumbraitė bandė įrodyti, kad iš tiesų darbo užmokestis siekė daugiau nei 13 eur/val., nes prie jo galima pridėti ir įmonės „Aurinkos“ patiriamas išlaidas darbuotojų apgyvendinimui ir maistui.
„Pernai birželį Suomijos mokesčių inspekcija informavo, kad personalo nuomos būdu į Suomiją patekę darbuotojai ir dirba Suomijoje, turėtų mokesčius ne šaliai, iš kurios atvyksta, o Suomijai.
Iki tol gyventojų pajamų mokestį mokėjome Lietuvoje, šią vasarą pradėjome gauti laiškus iš Suomijos mokesčių inspekcijos, kad reikėtų, jog „Aurinkos“ darbuotojai susimokėtų Suomijai. Todėl dabar informuoti darbuotojai, kad susimokėtų mokestį Suomijai, o tai, ką mes mokėjome Lietuvai, kiekvienas žmogus turi paprašyti, kad Lietuvos VMI grąžintų“, – apie buvusius darbuotojus pasiekusius laiškus iš „Aurinkos“ vadovės pasakojo pati moteris.
Pašnekovė taip pat niekaip nesutinka, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo tik 2,9 eur/val.: jiems buvo mokami dienpinigiai, suteiktas nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, bilietai į ir iš Suomijos.
„Laplandijos darbuotojų sąjunga manęs prašė paskaičiuoti, kiek sudaro visos išlaidos – atlyginimas, viršvalandžiai, komandiruotpinigiai, kelionės išlaidos, maistas, gyvenimas plotas – žmogus tą gauną. Išraiška išvertus valandomis išeina daugiau nei 13 eurų ir tai čia jau atskaičius mokesčius“, – kalbėjo G. Dumbraitė.
Tačiau darbuotojų teises prižiūrinčių institucijų Suomijoje tai neįtikino, įmonės vadovė piktinosi, kad Suomijoje vis vien žiūrima į „pliką“ skaičių – 2,9 eur/val.
„Jie nežiūri, kad „Aurinka“ apmoka dar kitas darbuotojų išlaidas. Jie verčia mus sumokėti 11,4 eur/val., nemokėti viršvalandžių, gyvenimą plotą, maistą, kad viską susimokėtų pats žmogus, - kalbėjo pašnekovė. - Nutraukėme verslą Suomijoje ir viskas“.
G. Dumbraitė taip pat prisipažino, kad įmonė gavo baudą iš Suomijos mokesčių inspekcijos dėl neteisingai sumokėtų mokesčių.
Į darbo užmokestį įskaičiuojami ir dienpinigiai
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė teigė, kad per paskutinius metus institucija nėra gavusi skundų dėl bendrovės „Aurinka“, tačiau buvo nagrinėjamas vienas darbo ginčas dėl dienpinigių ir ne viso išmokėto darbo užmokesčio.
Kaip teigė pašnekovė, ieškovės prašymas buvo iš dalies patenkintas.
I. Janukevičienė aiškino, kad kai Lietuvos darbuotojas yra išsiunčiamas dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis jam mokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei minimalus darbo užmokestis toje šalyje, tačiau į šį užmokestį gali būti įskaičiuoti ir dienpinigiai.
„Žinoma, skaičiuojant be dienpinigių darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis“, – pridėjo ji. Nuo šių metų liepos minimalus valandinis darbo užmokestis Lietuvoje siekia 2,32 euro.
„Dienpinigių suma gali būti mažesnė nei nustatyta, jei šalys dėl to susitaria kolektyvinėje sutartyje, o jei tokios sutarties nėra, tai darbo sutartyje. Mažinti galima ne daugiau nei iki 50 proc.”, – teigė Darbo inspekcijos atstovė.
Mokesčiai galimi ir Lietuvai, ir Suomijai
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Auksė Tutkutė teigė, kad Lietuvoje gyvenančio darbuotojo gautas darbo užmokestis Lietuvos įmonėje yra apmokestinamas Lietuvoje. Įmonė, išmokėdama darbuotojui atlyginimą, nesvarbu, kurioje valstybėje buvo atliekamas darbas, privalo sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
„Jūsų minimu atveju, gyventojo už darbą Suomijoje iš Lietuvos įmonės gauto darbo užmokesčio apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir Lietuvos – Suomijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Jeigu Lietuvos įmonė su Suomijos įmone sudaro personalo nuomos sutartį ir pagal šią sutartį perleidžia savo darbuotoją Suomijos įmonei bei toks darbuotojas dirba Suomijoje, jo iš Lietuvos įmonės gaunamas darbo užmokestis gali būti apmokestinamas Suomijoje nuo pirmos darbo Suomijoje dienos“, – komentavo mokesčių inspekcijos atstovė.
Pasak jos, tokiu atveju Lietuvos įmonė gali, bet neprivalo, naikinti atsiradusį dvigubą darbuotojui išmokamų pajamų apmokestinimą: gali neišskaičiuoti ir nemokėti į Lietuvos biudžetą pajamų mokesčio.
„Lietuvos įmonė mokestiniu laikotarpiu, bet ne jam pasibaigus, pati turi teisę naikinti savo darbuotojo Suomijoje pajamų mokesčiu apmokestinto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą – kai nuo darbo užmokesčio sumokamas pajamų mokestis Suomijoje, tokį darbo užmokestį darbo įmonė gali priskirti neapmokestinamosioms pajamoms“, – aiškino pašnekovė.
A. Tutkutės teigimu, kai dvigubo pajamų apmokestinimo naikinimu nepasirūpina įmonė ir mokestinis laikotarpis yra pasibaigęs tuo pasirūpinti gali pats darbuotojas.
„Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už darbą Suomijoje iš Lietuvos įmonės gauto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą turi teisę naikinti tik pats jo gavėjas – gyventojas. Jis turi Lietuvos mokesčių administratoriui (VMI) pateikti savo metinę pajamų deklaraciją ir dokumentą apie pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą Suomijoje“, – kalbėjo mokesčių inspekcijos atstovė.
Suomijoje šiuo metu galioja progresiniai pajamų mokestis, kuris svyruoja nuo 6,5 proc. iki 31,75 proc.
