„Dabar viskas atrodo taip, kaip ir turi atrodyti pagal ekonomikos vadovėlį: praėjusiais metais buvo didžiulis kainų šokas. Baltijos valstybėse maisto ir energetikos kainoms tikrai tenka labai didelė išlaidų dalis ir tas šokas dėl to buvo pakankamai didelis ir dėl to turime labai didelę infliaciją.
Dabar turime defliaciją ketvirtą mėnesį iš eilės ir maisto kainų mažėjimą taip pat – ne šiaip nedidėjimą, bet jau matome ir mažėjimą“, – televizijos laidai Delfi interviu kalbėjo I. Šimonytė.
Tad, pasak jos, periodiškai teikiami siūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos taikymo maistui (ar bent daliai produktų) yra rizikingi.
„Tai dabar ateiti ant viršaus ir pasisiūlyti sumažinti biudžeto pajamas ir, atitinkamai, galimybes finansuoti visas sritis nustatant pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, – aš girdėjau prezidento patarėją kalbant apie tai prieš mėnesį, bet, matyt, net prezidento patarėjas nusprendė, kad neverta šios iniciatyvos siūlyti, nes aš jos niekur nemačiau“, – sako Vyriausybės vadovė.
Lenkija nuo pernai vasario nusprendė laikinai pritaikyti nulinį PVM maisto produktams, nors jau iki tol dalis lietuvių nevengė apsipirkti kaimyninėje šalyje, teikdami pirmenybę jos, o ne Lietuvos prekybos tinklams. Paklausus, ar Lietuva yra „pasmerkta“ būti brangia šalimi, premjerė akcentavo rinkos dydį.
„Lietuva yra maža šalis ir čia turbūt yra esminis dalykas – esame didingi, bet vis dėlto: teritoriškai, gyventojų skaičiumi, perkamąja galia mes esame maži“, – kalbėjo politikė.
Pasak jos, lyginant Lietuvą ir Lenkiją atkreiptinas dėmesys ne tik į teritorijos dydžių skirtumus, bet ir skirtingą praeitį bei jos įtaką verslo praktikoms.
„Lyginimas su Lenkija yra šiek tiek komiškas, todėl, kad 40 mln. šalį lyginti su 3 mln. šalimi, turint mintyje, kad: toje šalyje laisva konkurencija sovietinio režimo atveju neegzistavo, bet nebuvo taip, kad nebūtų išvis jokio verslo – ko nebuvo čia, išskyrus Baudžiamuoju kodeksu draudžiamą spekuliaciją.
Tai akivaizdu, kad yra visai kitokia rinka: ir dėl savo dydžio, ir dėl savo tradicijų, ir dėl savo konkurencingumo“, – sako I. Šimonytė.
Premjerė leidžia suprasti, kad Lietuvos prekybos tinklai nepatiria tokio konkurencinio spaudimo, kuris verstų atpiginti produkciją, o pirkėjų kelionių į Lenkiją jie taip pat nesureikšminantys.
„Lietuvoje, jeigu prekybos tinklai nemato problemos dėl to, kad – kaip dažnai rašoma antraštėse, – „tiek ir tiek lietuvių važiuoja apsipirkti į Lenkiją“, tai, vadinasi, konkurencijos problemos nėra. Nes jeigu ji būtų, tai tada prekybos tinklai mažintų kainas čia. Bet jie pasiryžę perleisti šiuos klientus Lenkijos prekybininkams, nes nemato dėl to kažkokios didelės problemos“, – aiškina ministrė pirmininkė.
Ji pridūrė, kad kainų skirtumai su Lenkija taip pat nėra pastovūs, juos gali veikti ir valiutos kursai.
„Ten dar yra savo specifikos, yra zloto kursas, kuris kintamas euro atžvilgiu ir skirtingais momentais gali susidaryti skirtinga situacija“, – sakė I. Šimonytė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jau keli mėnesiai matomas kainų lygio kritimas:
Maisto produktų kainoms Lietuvoje pasiekus artimą Europos Sąjungos (ES) vidurkiui lygį, prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams, praneša ELTA.
Patarėjos teigimu, už tai atsakinga Vyriausybė, kuri esą jau galėjo rasti politinės valios pritaikyti tam tikras pagalbos priemones.
„Per tiek laiko, kol buvo kalbama, buvo tikrai galima kažką padaryti. Ir tai yra išskirtinai Vyriausybės darbas, nes tai yra tarpministerinis, tarpinstitucinis dialogo ir didelės politinės valios reikalaujantis klausimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
Ji pabrėžė, kad PVM lengvatas maistui prieš šios kadencijos parlamento rinkimus siūlė patys valdantieji, todėl ragino šias iniciatyvas prisiminti.
Kritikos Vyriausybei negaili ir opozicinės partijos. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) deleguota Seimo narė Rasa Budbergytė ragina Ministrų kabinetą svarstyti naujos ekspertinės institucijos, maisto tarybos, sukūrimą.
Parlamentarės teigimu, maisto tarybos įsteigimas prisidėtų ir prie sklandesnio PVM lengvatos įvedimo būtiniausioms maisto prekėms. R. Budbergytės nuomone, Vyriausybė gali kaltinti tik save, kad lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją.
Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbė, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Defliacija fiksuojama jau keturis mėnesius iš eilės (prekių defliacija – penkis mėnesius iš eilės. Tiesa, nors prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., paslaugų kainos beveik nepasikeitė).
Metinė infliacija (rugpjūtį palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai) siekė 6,2 proc. Vidutinė metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo 16 proc. (Visi skaičiai pateikti pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
Pasak portalo, jau galima kalbėti apie šio krepšelio defliaciją, nors kainos ir yra 16,63 euro (30,6 proc.) didesnės nei prieš dvejus metus.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 metų rugpjūčio analizė rodo, kad per mėnesį jos krito 0,60 euro (1 proc.), bet, palyginti su pernai rugpjūčiu, kaina buvo 0,87 euro (1,5 proc.) didesnė.
„Vėl galime kalbėti apie metinių kainų stabilizaciją“, teigia portalo analitikai, pabrėždami, kad vis dėlto lyginant su 2021 metų rugpjūčio kainomis, šis krepšelis dabar yra 17,41 euro arba 42 proc. brangesnis.
