Kainas stebinčio portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas Delfi pasakoja, kad Lietuvos maisto parduotuvėse vis dažniau galima rasti lenkiškos produkcijos.
„Visi prekybos tinklai giriasi, kad jų privačių ženklų prekių dalis auga, o dauguma jų – pagaminti šalyse, kurios efektyviau gamina, t. y. ta pati Lenkija. Praėjus pro lentynas ir pažiūrėjus privačius prekės ženklus, pvz., UHT pienas, varškė – visur ant jų rasite „PL“ (Lenkija – red.).
Tai ir turim tokią situaciją, kad kai kurie lietuviai vyksta į Lenkiją apsipirkti pigiau, o dalis perka lenkiškus produktus Lietuvoje, nors čia ir aukštesnė kaina“, – komentuoja jis.
Ekspertas pateikia pavyzdį: „Lenkijoje varškės 250 gramų pakelis kainuoja apie 0,79 euro, o mūsų prekybos tinkluose toks trikampiukas kainuoja 0,99 euro, lietuviškas analogas – daugiau nei 2 eurus.“
Feisbuke jis pasidalijo platesnėmis įžvalgomis apie maisto prekių iš Lenkijos srautus.
„Čia dėkingumo įrašas, kad be lenkiškų prekių už maistą po šitos didžiulės maisto produktų infliacijos mes per mėnesį išleistume ne 300 Eur, vietoje 200 Eur, o 400 Eur, nes mūsų gamybininkai „nestabdė“. Na, ir maisto pagalbos krepšelis, matyt, būtų lengvesnis.
Dar šis įrašas tiems, kurie „dėl blogų Lenkijos kelių ir produktų kokybės“, dažnai mums komentaruose rašinėja, kad niekada nevažiuos Lenkijon apsipirkinėti“, – rašo jis.
Ekspertas, remdamasis Lenkijos Vyriausios statistikos valdybos duomenimis, palygino trejų metų pusmečius ir pateikė lenkiškų produktų Lietuvoje srautus.
„Lenkiškų maisto produktų eksportas į Lietuvą augo 28 proc. kiekiais ir 37 proc. pinigine verte. Jeigu skaičiuotume, kiek kilogramų vienam gyventojui tenka šių maisto produktų per mėnesį, – 27,56 kg.
Nebūtinai tiesiogiai nusiperkate lenkišką maisto prekę – ją gaunate per patiekalus kavinėse, nuperkate kaip sudedamą dalį kituose gaminiuose ir pan., bet tai – įspūdingas skaičius“, – skaičiuoja P. Čepkauskas.
Ekspertas išskyrė ir pakomentavo atskiras lenkiškų produktų kategorijas.
Anot jo, vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį vidutiniškai tenka per 5 kg gyvulinės kilmės lenkiškų produktų.
„Jų eksportas į Lietuvą neaugo kiekiais, tik pinigais dėl infliacijos. Pavyzdžiui, vištienos pardavimai kiekiais stabilūs visus 3 pusmečius, vyksta tik kainų augimas. Tačiau kiekiais (8 proc.) augo pieno produktai, o pinigine išraiška – 34 proc.
Na, Lietuvos pieno perdirbėjai, jums jau aišku, kodėl krito jūsų pardavimai kiekiais, kaip patys sakot: „10 procentų“?“ – analizuoja Pricer.lt atstovas.
Toliau – augalinės kilmės lenkiški produktai, kurių vienam Lietuvos gyventojui, skaičiuojama, iš viso per mėnesį tenka 6,64 kg.
„Iš didesnių dalių – 1,04 kg lenkiškų vaisių per mėnesį (ak, tie lenkiški obuoliukai), 2,92 kg kruopų, dribsnių ir kitų grūdinių kultūrų, 1,28 kg – miltų“, – vardija Pricer.lt atstovas.
Trečia kategorija – gyvuliniai, augaliniai, mikrobiologiniai riebalai (arba aliejai ir riebalai). Jų vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį vidutiniškai tenka po 1,25 kg.
Dar viena ir didžiausia kategorija – paruošti vartojimui maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, produktai su nikotinu. Jų per mėnesį vienam gyventojui vidutiniškai tenka po 14,6 kg.
„Iš stambesnių kategorijų – 0,98 kg gyventojui tenka perdirbti vaisiai ir daržovės, 4,83 kg – gėrimai (ne alkoholiniai, o gazuoti vaisvandeniai, kur liūto dalį sudaro „Coco cola“ produkcija)“, – aiškina P. Čepkauskas.
Kaip pastebi, Lenkijos maisto eksportas į Lietuvą per 2 metus augo nuo 330 mln. iki 527 mln. Eur, o skaičiuojant mažmeninėmis kainomis, – nuo 465 mln. iki 739 mln. Eur.
„Vertinant, kiek tai sudaro Lietuvos maisto prekyboje, tai lenkiškų maisto prekių dalis augo nuo 18 iki 22 procentų“, – pažymi ekspertas.
„Aišku, kažkokia dalis visų šių produktų nueina į kitas šalis, tačiau tai bendrai masto nepakeis. Ką galima pasakyti vietoje išvadų? Dieve, saugok Lenkiją, nes be šios šalies maisto produktų mes kabintume dantis ant lentynų“, – pabrėžia P. Čepkauskas.
Be kita ko, jis primena, kad mes per pusmetį Lenkijoje lietuviai išleido apie 150 mln. Eur.
