Vis dar viršija 20 mlrd. eurų
Lietuvos banko teigimu, namų ūkių indėlių (rezidentų Lietuvoje) bankuose suma rugsėjį siekė 20,4 mlrd. Eur. Tokia sukauptų santaupų suma vis dar yra netoli istorinių aukštumų.
„Tai, kad infliacijai pastaraisiais mėnesiais siekiant daugiau nei 20 proc. gyventojų santaupos beveik nesumažėjo, iš esmės lėmė darbuotojams palanki padėtis darbo rinkoje ir augančios pajamos‟, – komentuoja Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Arnoldas Bytautas.
Anot jo, nuo karo Ukrainoje pradžios dėl daugelio vienas su kitu susijusių veiksnių – augančių energijos kainų ir infliacijos, palūkanų normų pokyčių – gyventojai didesnę turimų finansų dalį skiria dėl minėtų veiksnių išaugusioms išlaidoms padengti.
„Jų finansinės būklės pokyčiams reikšmę turi ir išliekantys stiprūs infliaciniai lūkesčiai, siekis apsidrausti nenumatytų išlaidų atveju bei rūpestis dėl toliau galinčių kilti maisto produktų kainų ir komunalinių mokesčių – tai ilgainiui skatins mažinti nebūtinąsias išlaidas ir vartojimą‟, – komentuoja ekonomistas.
Nepaisant dėl didelės infliacijos išaugusių kasdienių ir komunalinių išlaidų, namų ūkių indėlių bankuose suma rugsėjį padidėjo 140 mln. Eur (0,7 proc.).
„Tiesa, metinis namų ūkių indėlių augimo tempas lėtėja: 2021 metų gruodžio mėnesį indėliai augo 13,5 proc., tuo tarpu šių metų rugsėjį metinis prieaugis sudarė 4,1 proc. Žvelgiant į ateitį, gyventojų santaupas daugiausia lems kainų, atlyginimų ir užimtumo pokyčiai, įtaką taip pat gali turėti ir besikeičiantys lūkesčiai dėl ateities ir didėjančios palūkanos už indėlius‟, – sako A. Bytautas.
Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad nors darbo užmokestis Lietuvoje auga, indėlių augimo tempas gali lėtėti dėl to, jog didėja ir kainos.
„Tam, kad gyventojai išlaikytų tą patį vartojimą – o jie, matyt, jį stengiasi išlaikyti, – (jeigu ir peržiūri kokias nors išlaidas, tai tas, kurių nelaiko būtinosiomis), dėl to dabar santaupoms pas mus tenka mažiau. Didesnės sumos keliauja visų tų būtiniausių patarnavimų, paslaugų apsimokėjimui ir pan.‟, – sako A. Bartkus.
Jo teigimu, kol kas gyventojai turbūt nekoreguoja savo vartojimo, nes lūkesčiai tokie, jog infliacija yra laikina problema: „savo vartojimo nemažina, o ką šiek tiek mažina, tai indėliams atidedamas sumas‟.
„Indėliai yra tai, kuo mes koreguojame. Jeigu traktuojame, kad mūsų nuolatinės pajamos bus mažesnės, tada vartojimą mažinsime, o šiaip tai – ne. Į indėlius visą laiką keliauja tai, ką laikome laikinomis pajamomis: jeigu turime laikinų pajamų, tai jos keliauja į indėlius – o dabar tos laikinos pajamos yra pas mus susitraukusios, dėl ko tas indėlių augimo tempas yra sulėtėjęs.
Gan realistiškai atrodanti situacija, kuri patvirtina M. Friedmano nuolatinių pajamų hipotezę, beveik kaip iš vadovėlio‟, – sako A. Bartkus.
Kalbėdamas apie atlyginimų augimą jis pažymėjo, kad realus darbo užmokestis šiemet neaugs.
„Nominalus yra išaugęs, bet realus neišaugs, nes infliacijos augimo tempas yra tiesiog spartesnis už darbo užmokesčio augimą‟, – sako jis.
Atsigavo po pavasario
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šiuos metus veikiausiai visa finansų sistema baigs su 3 proc. indėlių augimu.
„Turbūt šiuos metus baigsime su nedideliu 3 proc. padidėjimu, bet vėlgi tai nėra sumažėjimas indėlių, tai yra gerokai lėtesnis augimas nuo labai aukštos bazės 2020–2021 metais‟, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, indėlių augimą lemia keli veiksniai, tarp kurių yra gyventojų pajamų pokyčiai, vartojimo pokyčiai, valstybės užsienio skola, paskolų portfelio augimas.
„Vartojimas vis dar augo labiau, nei augo namų ūkių pajamos. Kodėl vartojimas augo? Nes infliacija buvo didesnė ir namų ūkių realusis vartojimas taip greitai nesikoregavo žemyn, tai dar turime stiprų vartojimą, tai lemia, kad tas namų ūkų indėlių metinis pokytis yra gerokai sumažėjęs‟, – sako jis.
Ekonomistas priminė, kad indėlių „nutekėjimas‟ įvyko vasarį, kovą, balandį, dabar situacija grįžta į ikipandeminę.
„Mes nesame kažkokioje ekstremalioje situacijoje, kalbant apie indėlių pokyčius: taip, indėliai auga lėčiau, yra grįžimas į priešpandeminį lygį kalbant apie indėlių padidėjimą. Žiūrėsime, kas bus paskutinį ketvirtį, bet tuomet istoriškai yra didžiausias indėlių padidėjimas pagal visus ketvirčius“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad metų pabaiga susijusi su premijomis, valstybės tarnybos išmokomis paskutinį metų mėnesį.
SEB bankas teigia, jog rugsėjo pabaigoje banko privačių klientų sąskaitose buvo 120 mln. Eur daugiau nei 2021 metų rugsėjo pabaigoje, o bendra visų indėlių SEB banke suma per metus paaugo 476 mln. Eur, tai yra, 5 proc.
„Tačiau lyginant 2022 metų rugsėjį su metų pradžia gyventojų indėliai sumažėjo 3 procentais. Tai lėmė sparčiau negu pajamos augusi infliacija, nemažėjusios išlaidos paslaugoms ir vasaros atostogoms – namų ūkiai taupė mažiau negu ankstesniais metais‟, – teigiama pranešime.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad kol kas didelių pokyčių banke nėra fiksuojama – šiuo metu indėlių augimas yra sulėtėjęs. Sudėtingesnė situacija buvo kovą ir balandį, kai dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos indėlių buvo sumažėję, bet vėliau situacija sugrįžo į ankstesnę būseną.
Anot Ž. Maurico, indėlių kiekio augimas nėra spartus dėl keleto priežasčių.
„Visų pirma, turizmo balansas šiuo metu yra ne Lietuvos ekonomikos naudai – daugiau pinigų iškeliauja iš šalies, nei atkeliauja, atsiskaitymai užsienyje labai stipriai išaugę. Kita priežastis – energetinė, nes visą energiją Lietuva importuoja, kainos kyla. Dar viena iš svarbių priežasčių – statybų sektoriaus situacija, kur kainos taip pat sparčiai auga‟, – teigiama banko atsiųstame komentare.
Pasak jo, apibendrinant situaciją galima pasakyti, kad sukauptų pinigų nedaugėja taip greitai, kaip anksčiau, bet mažėjimo kol kas tikrai nėra.
„Swedbank‟ teigia, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, indėlių mastas išaugo 7 proc.
„Indėlių augimas fiksuotas ir privačių klientų (6 proc.), ir verslo įmonių (10 proc.) srityse. 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 13,1 mlrd. Eur (12,3 mlrd. Eur tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais“, – sako bankas.
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti 44 kredito unijų veiklą, sako, kad indėlių portfelis nuosekliai auga.
„Šios tendencijos išliko net ir pastarojo laikotarpio infliacijos augimo bei ekonominio neapibrėžtumo fone. Signalų apie gyventojų atsiimamus indėlius ar indėlių portfelio reikšmingą mažėjimą kredito unijose nestebime‟, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
„Priešingai, grupės mastu fiksuojame kredito unijose gyventojų laikomų indėlių vidutinės sumos didėjimo tendencijas – štai šių metų rugsėjo 30 dieną ši suma buvo 8,9 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma ir toliau augs‟, – sako jis.
Indėlių palūkanose yra vartotojams gerų tendencijų
Lietuvos bankas pažymi, kad rugsėjį Lietuvoje esančių bankų ir kitų finansų įstaigų naujiems gyventojų indėlių susitarimams taikomos vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo pirmą kartą nuo šių metų gegužės ir sudarė 0,4 proc. (per mėnesį sumenko 0,3 proc. punkto).
A. Bytautas sako, kad vertinant nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą laikotarpio (vasario pabaigos), vidutinės namų ūkių indėlių palūkanų normos praėjusių 12 mėn. vidurkis išaugo – nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc.
„Vertinant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos tai yra gana reikšmingas augimas – nors indėlių palūkanų normų svyravimų pasitaiko nuolat, tokio dydžio pokytį per palyginti trumpą laiką matėme jau seniai. Tai taip pat yra signalas, kad ilgesnio termino indėlių palūkanos atsispyrė nuo savotiško dugno, kurį buvo pasiekusios praėjusiais metais‟, – kalba A. Bytautas.
Jo teigimu, šis signalas rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) priimami sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai veikia „pinigų kainą“ euro zonos šalyse: didėja ne vien paskolų, bet ir indėlių palūkanos.
LB atstovo teigimu, žvelgiant į ateitį, ligšiolinis indėlių palūkanų augimo tvarumas daugiausia priklauso nuo ECB palūkanų normų pokyčių, kurios, tikėtina, dar kurį laiką toliau didės, taip pat nuo bankų ar kredito unijų finansavimosi poreikių.
„Šiuo metu matome, kad didieji bankai turi daugiau likvidaus turto nei būtina, kad galėtų vykdyti savo kasdienius įsipareigojimus, dėl to jie, tikėtina, bus mažiau linkę didinti palūkanas įkandin ECB bazinių palūkanų normų pokyčių.
Tuo tarpu mažesnės kredito įstaigos gali pamažu didinti ilgesnės trukmės indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti stabilų finansavimosi šaltinį šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje dėl spartaus infliacijos augimo ir karo Ukrainoje yra padidėjęs‟, – sako A. Bytautas.
LCKU teigia, kad jau kurį laiką unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Ir nors indėlių palūkanos skiriasi priklausomai nuo kiekvienos kredito unijos, pažvelgus bendrai – jos auga.
„Kai kuriose iš jų palūkanos už, pavyzdžiui, 36 mėnesių indėlį jau siekia 3 ir daugiau procento. Europos Centriniam Bankui keliant bazines palūkanų normas, palūkanos už indėlius ir toliau turėtų kilti, tačiau šis procesas paprastai užtrunka kiek ilgiau‟, – komentuoja LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
„Swedbank‟ komentuoja, kad nuo spalio 6 dienos klientams, kurie sudaro indėlių sutartis vienų metų ar ilgesniam laikotarpiui, siūlo 0,2 proc. metines palūkanas. Papildomų pokyčių šiuo metu bankas neplanuoja.
Anot oficialios banko informacijos, „Luminor“ jau padidino indėlių palūkanas. Už indėlius bankas siūlo palūkanų normas iki 2 proc. (atsižvelgiant į skolinimo laikotarpį).
„Luminor‟ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas sako, jog palūkanų norma už indėlius turėtų kilti, nes pigių pinigų mažėja, o poreikis skolintis nuolat auga dėl vartojimo paskolų, didėjančių verslo paskolų apyvartinėms lėšoms ir pan.
Jis priminė, kad nemažai investuojama į energetikos sritį – perkamos saulės jėgainės, renovuojami pastatai, įrengiamos modernios šildymo sistemos ir kt. Todėl kylant bazinėms palūkanų normoms turėtų didėti ir palūkanos už indėlius.
Situacija, anot banko eksperto, priklausys nuo pinigų pasiūlos ir paklausos balanso.
„Jei indėlių bus daug, palūkanų norma didės lėčiau. Jei konkurencija dėl pinigų bus didesnė, palūkanos kils sparčiau‟, – rašoma komentare.
Prognozuoja, kad indėlių augimas išliks
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas būtent palūkanų normų didėjimą nurodo kaip vieną iš veiksnių, galinčių spartinti indėlių augimą.
„Atsiranda kitas kintamasis, kuris jau pradės daryti didesnę įtaką – tai indėlių palūkanų normos. Tų pranešimų apie pradedančias augti indėlių palūkanų normas vis daugės. Tai šitoje vietoje to akstino taupyti irgi (bus), aišku, tos palūkanos normos bus gerokai mažesnės negu infliacija (…).
Sakyčiau, kitais metais, nemanyčiau, kad mes turėsime mažesnį negu 3 proc. indėlių augimą ir turbūt netgi kažkiek didesnį‟, – sako ekonomistas.
Lietuvos bankas sako, kad žvelgiant į 2023 metus, Lietuvoje prognozuojamas ekonomikos augimas, o infliacija numatoma mažesnė nei šiemet (2023 metais prognozuojama vidutinė 8,4 proc. metinė infliacija) ir neviršys atlyginimų augimo tempų, „todėl tikėtina, kad indėlių lygis išliks panašus į tą, kokį matome šiuo metu‟.
T. Povilauskas tarp veiksnių, lemiančių taupymo dinamiką, akcentavo jau anksčiau minėtus faktorius.
„Kitais metais planuojamas biudžeto deficitas, tikrai augs ir pensijos, minimali mėnesio alga, neapmokestinamasis pajamų dydis, plius valstybės biudžeto išlaidos (…), tai yra pinigų į Lietuvos pinigų sistemą įliejantis veiksnys‟, – teigė T. Povilauskas.
Kalbėdamas apie paskolų portfelio augimą, ekspertas sako, kad jis augs lėčiau negu šiemet.
Apibendrindamas T. Povilauskas teigia, jog taupymo indėliais rodikliai kitąmet neprastės.
„Manau, nebeprastės rodikliai, nes vėlgi ta taupymo norma šiais metais yra gerokai sumažėjusi, bet kitais metais žmonės bus atsargesni ir tas taupymas bus didesnis‟, – sakė jis.
Smulkiojo verslo atstovai mato vartojimo pokyčių
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus sako, jog iš tiesų matyti, kad žmonės renkasi pigesnius produktus, nors dalis ir gali leisti „nesiskaitydami‟.
„Bet mūsų orientacija, mano įmonės, pavyzdžiui, – ne tie, kur gauna didžiausias pajamas, bet mažesnes. Prasidėjo taupymas. Ir autoserviso vienas savininkas skambino, jis labai jaučia. Plius prasidėjo šildymo sezonas, o jis bus brangus. (…) Žmonės jau ir taupo, ir sunerimę labai, ir tas jaučiasi mažmeninių prekių apyvartoje‟, – sako G. Stoškus.
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos (NSVA) pirmininkas Henrikas Rackevičius sako, kad žmonės perka pigesnius produktus.
„Žinoma, dažniau žmonės perka pigesnius produktus. Žiūri į kokybę produktų. Perka kažkiek mažiau. (…) Vyksta toks verslo, ypač smulkaus, nuosmukis, nes negalime disponuoti dideliais užpirkimais, didele apyvarta, tai gamybininkai kainos mums nenuleidžia.
Nėra gerai. Praktiškai, ko gero, įsivyraus tų prekybos centrų monopolija‟, – sako H. Rackevičius, pridurdamas, kad nuo to kainos vartotojams nesumažės.
Miesteliuose ir kaimuose veikiančių krautuvių tinklo „Gulbelė‟ vadovas Arūnas Tarnauskas sako irgi pastebintis, kad žmonės renkasi pigesnius produktus.
„Renkasi, kur akcija, kur kažkoks pasiūlymas. Tai galbūt per šventes atsipalaidavimas, bet kasdienybėje racionalumo daugiau. Planuoja pirkinius, renkasi, kur, kada, kiek pirkti. Jaučiame, kad prekių parduodama mažiau‟, – sakė jis.
