„Delfi“ dar praėjusią savaitę skelbė, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykę asmenys gali susidurti su sunkumais norėdami savo turimas grivinas iškeisti į eurus. Taip pat, kad atsirado bandančių jiems padėti.
Pirmadienį grivinų pardavimo klausimas pradėtas plačiau aptarinėti socialiniuose tinkluose. Komentaruose Lietuvos bankas raginamas įsikišti, pastebint, kad šiuo metu yra valiutų keityklų, kurios grivinas superka kur kas mažesniu kursu (pavyzdžiui, 1 euras už 95 grivinas), nei skelbia Lietuvos bankas (vasario 25 dieną buvo 1 euras už 33,73 grivinos).
„Lietuvos bankas kartą per mėnesį fiksuoja ir interneto svetainėje skelbia euro ir grivinos santykį pagal rinkoje laisvai nusistovėjusius valiutų kursus. Šis santykis, kaip ir kiti euro ir užsienio valiutų santykiai yra orientaciniai, nenustatantys valiutos keityklos operatoriams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams pareigos teikiant valiutos keitimo paslaugą taikyti būtent Lietuvos banko nurodytą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, išreikštą eurais“, – sakė S. Krėpšta.
Jis pridūrė, kad valiutos keitimo funkcijas atlieka rinkos dalyviai, kuriems suteikta tokia teisė. Lietuvoje tai yra valiutos keityklos operatoriai.
„Teisės aktai nesuteikia Lietuvos bankui įgaliojimų reguliuoti valiutos keityklos operatorių paslaugų įkainių (kaip ir bankų bei kitų mokėjimo paslaugų teikėjų taikomų mokesčių už teikiamas paslaugas, išskyrus mėnesinį mokestį už Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį).
Taigi valiutos keityklos operatoriai turi teisę patys nuspręsti, kokias valiutas keisti ir kokia kaina. Svarbu, kad informacija apie taikomą valiutų keitimo kursą būtų pateikta aiškiai, išsamiai ir neklaidintų vartotojo.
Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas.
Valiutos keityklos operatoriai neturėtų piktnaudžiauti susidariusia situacija ir teikdami paslaugas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisės aktai taip pat nesuteikia įgaliojimų Lietuvos bankui nurodyti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams teikti tam tikro pobūdžio paslaugas (pavyzdžiui, grivinų keitimo)“, – dėstė Lietuvos banko valdybos narys.
Situacija nėra kasdienė
Tačiau S. Krėpšta pridūrė, kad tokie yra teisiniai šio klausimo aspektai.
„Bet situacija nėra kasdienė ir įprasta, ji gali reikalauti ir kitokių sprendimų. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvoje susitelkė tiek verslas, tiek visuomenė tam, kad padėtų nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms, kurie atvyksta į mūsų šalį.
Savo ruožtu taip pat ieškome galimų sprendimų, konsultuojamės su Lenkijos nacionaliniu banku, jų šalyje ši problema dar opesnė. Klausimas svarstomas ir Europos centriniame banke, kuris gavo Europos Parlamento narių kreipimąsi, jame prašoma rasti sprendimus dėl grivinų keitimo karo pabėgėliams. Taip pat raginame ir verslą elgtis atsakingai, sąžiningai ir solidariai“, – patarė jis.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros vadovas antradienį nurodė, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius per artimiausias dvi dienas pasieks daugiau nei 2 mln.
