Ekonomistai žada lūžį dėl maisto kainų: produktams brangti nebelieka priežasčių

Ekonomistams teigiant, kad maistui brangti jau nebelieka priežasčių, kai kuriuose segmentuose iš tiesų matyti ir pigimo atvejų, tačiau daržovių kainos nesiliauja stebinti. Vis dėlto, ekspertų manymu, vasarą galima tikėtis pirkėjams palankesnių tendencijų, praneša LNK Žinios.

„Beprotiškai kvaila taip kelti produktų kainas“, – piktinasi viena pirkėja parduotuvėje.

„Kaina kaip kaina – pas mus turbūt kaip visoje Europoje. Bet labai gaila, kad pas mus algos ne kaip Europoje“, – sako kita pašnekovė.

Pavyzdžiui, kilogramas paprikų pastarosiomis dienomis užfiksuotas su 7 eurų kaina, kai dar neseniai kainavo pusę tiek.

„Lidl“ atstovė paprikų kainas aiškino Ispanijos orais.

„Ispanijoje susiduriama su ekstremaliomis oro sąlygomis, tokiomis, kaip žema oro temperatūra, sniegas, potvyniai ir būtent tai paveikė sumažėjusį derliaus kiekį. Tam tikrose Europos šalyse susiduriama ir su daržovių deficitu, arba būtent išaugusiomis tam tikrų daržovių kainomis“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

Dėl daržovių gerų žinių neturi ir kainų stebėtojai. Importuojamos esą brangsta dėl prasto oro, o lietuviškos – dėl praėjusių metų nuostolių.

„Lietuviška produkcija, kaip mes prisimename, buvo auginama labai ekstremaliomis sąlygomis, kai brango žaliavos, buvo trąšų deficitas, buvo problemų su žemės ūkio technikos detalių tiekimu ir panašiai“, – sako kainų stebėjimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

LNK teigimu, tai, kad artėjant naujam derliui daržovės ne pinga, o brangsta, yra viena iš priežasčių, kodėl skaičiuodami apsiriko net ekonomistai.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo, kad kainos kils mažiau.

„Taip, tikėjausi, kad mėnesinė infliacija bus šiek tiek mažesnė. Buvo tokios mintys, kad mėnesinė bus apie 0,2 proc., metinė – apie 16,7 proc.“, – sako ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per metus, nuo pernai vasario iki šio vasario, kainos padidėjo 17,2 proc., o per mėnesį – nuo sausio iki vasario – augo 0,6 proc. Tai yra išankstinis įvertis.

Tiesa, metinė infliacija sausį (palyginti su pernai sausiu) buvo didesnė ir siekė 18,5 proc.

Nors ir lėtai, ekonomisto manymu, vis dėlto žingsniuojame į gerėjimo tendenciją.

„Einame ta linkme, kad vienženklė metinė infliacija iš tiesų gali būti jau birželio mėnesį“, – teigia T. Povilauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad maisto produktams brangti nebelieka priežasčių. Per kelis mėnesius degalai vidutiniškai atpigo keliasdešimt centų, gamtinių dujų kaina nukrito perpus, o elektra pastebimai pigesnė nei gruodį.

„Pigesni energijos ištekliai palies visus vartotojus dėl to, kad gamintojai nebeturi priežasčių kelti kainos, netgi priešingai, turi rimtus argumentus dėl sumažėjusių sąnaudų perkelti tai galutiniams vartotojams“, – sako Nerijus Mačiulis.

Vasarį, po ilgo laiko jau atpigo kai kurie pieno produktai: kefyras ir sviestas – apie 3 proc., varškė – 5 proc., o kietieji brandinti sūriai – 12 proc.

Kainų stebėtojai netiki, kad kitas maistas atpigs greitai.

„Pardavimų kiekiai dėl aukštesnės kainos krenta, vartotojai perka mažiau. Labai svarbu suprasti, kurią pusę jie (prekybininkai – red.) pasirinks: ar pardavinėti kiekius ir taip gauti apyvartines lėšas, ar vis dėlto pardavinėti brangiai ir bandyti uždirbti daugiau pelno“, – sako A. Vizickas.

Anot SEB banko ekonomisto, maisto kainų lūžis gali įvykti tik vasarą.

„Kalbant apie kovą, balandį, gegužę tokių staigių pokyčių nebus“, – sako T. Povilauskas.

Užtat pagrindinė priežastis, toliau skatinanti infliaciją, nuo šiol yra nebe energetika, o brangstančios paslaugos.

„Įvairiausių profesinių paslaugų: grožio, servisai, apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, – ten, kur didelę dalį sąnaudų sudaro atlyginimai, ten ir toliau sparčiai kyla kainos“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, už paslaugas gyventojai moka daugiau, nes sausį minimalus atlyginimas kilo 15 proc.

Čia galite pažiūrėti LNK video: