Viena vertus, tai yra gera žinia, nes tai reiškia, kad žmonės suvartoja daugiau baltymų, kurie yra būtini sveikam raumenų ir kitų audinių vystymuisi.
Tačiau apskritai tai yra bloga naujiena pasauliui dėl dviejų priežasčių:
1. Didesnis mėsos poreikis reiškia, kad reikia auginti daugiau galvijų, o tai, savo ruožtu, visame pasaulyje kelia problemų dėl vandens ir energijos tiekimo. Reikia gerokai daugiau vandens, žemės plotų ir energijos skerdžiamiems galvojams užauginti, negu išauginti grūdų žmonėms pamaitinti.
2. Turtingosioms šalims, kur žmonės jau ir taip suvartoja per daug baltymų, tenka didžioji dalis pastaruoju metu fiksuojamo mėsos suvartojimo prieaugio
Neseniai „Bank of America Merrill Lynch“ parengtoje ataskaitoje sakoma, kad išsivysčiusiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, mėsos suvartojimas yra maždaug dvigubai didesnis už pasaulinį vidurkį. Ir prognozuojama, kad tokia tendencija tęsis iki trečiojo šio amžiaus dešimtmečio.
Visiems tiems mėsainiams ir kepsniams reikia labai daug vandens. Paskaičiuota, kad auginant galvijus ir vėliau perdirbant mėsą, vienai uncijai mėsos sunaudojami net 106 galonai vandens, o tai yra maždaug penkis kartus daugiau nei reikia norint išauginti saują migdolų.
