Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ visuotinio narių susirinkimo metu žemdirbiai kategoriškai reikalavo, kad būtų su jais atsiskaitoma laikantis sutartyse numatytų terminų ir nesutiko su „Arvi cukraus“ siūloma nauja cukrinių runkelių supirkimo kaina. Jei nebus rastas kompromisas ir derybos vyks nesėkmingai, žemdirbiai nusprendė nepasirašyti su fabriku sutarčių ir svarstė galimybę šiais metais nebeauginti saldžiųjų šaknų.
UAB „Arvi cukrus“ direktorius Andrius Leškevičius susirinkusiems cukrinių runkelių augintojams mėgino paaiškinti, jog nepaisant to, kad fabrikui tai buvo vieni sėkmingiausių metų – supirktas rekordiškai didelis derlius, runkelių cukringumas buvo labai geras, cukraus gamyba vyko sklandžiai, – tačiau rinkoje kritusios cukraus kainos ir besivelkantis problemų šleifas iš praeities neleido įmonei reikiamai atsitiesti, tad ir šiemet žemdirbiams pinigai vėluoja, o šį sezoną supirkimo kainas teks mažinti. Pacituosime A. Leškevičių.
„Fabrikui norint pagaminti turimą kvotą baltojo cukraus, reikia apie 250 tūkst. t cukrinių runkelių. Šiemet jų supirkome beveik 300 tūkst. tonų – 189 tūkst. t kvotinių, 65 tūkst. t nekvotinių (pramoninių) ir apie 30 tūkst. t nesutartinių. Tai buvo bene didžiausias kiekis supirktų cukrinių runkelių per visą fabriko istoriją. Oficialus saldžiųjų šaknų supirkimo sezonas Marijampolės fabrike baigėsi sausio 19 d. Fabriko pelningumas siekė 2 proc. Vidutinis runkelių derlingumas buvo 61 t/ha, tačiau žemdirbiai prikasė ir po 80-100 t/ha. Vidutinis cukringumas apie 17 proc., bet buvo ir gerokai aukštesnių rodiklių. Praėjęs sezonas tikrai labai geras, tačiau finansiniai rezultatai 2013 m. buvo prastesni nei planuota. Tam įtakos turėjo ne tik sumažėjusios cukraus kainos. Vis dar jaučiami ir praeities padariniai, kai mūsų krašto žemdirbiai su įmone konfliktavo ir neužaugino reikiamo kiekio cukrinių runkelių, tad juos teko gabentis iš kitur. Be to, fabrikas pirko papildomai baltojo cukraus gamybos kvotos, buvo nemažai investuojama į įmonės renovaciją. Supirktas nekvotinis derlius taip pat kelia rūpesčių – už jį reikės atsiskaityti, realizuoti papildomą cukraus kiekį. Sandėliuose vis dar turime cukraus, pagaminto iš nekvotinių runkelių. Tiesa, kitas cukrus realizuotas, bet tai nereiškia, kad už jį esame gavę pinigus. Šiuo metu iš pirmosios mokėjimo dalies žemdirbiams esame skolingi 2 mln. litų už kvotinius ir 1,8 mln. litų už nekvotinius cukrinius runkelius. Iš viso šiemet jiems turime sumokėti apie 20 mln. litų, tik, deja, tai galėsime padaryti dalimis ir ne pagal nustatytus terminus. Turiu pripažinti, kad vėluosime atsiskaityti ir iki kovo 1 d. to tikrai nespėsime padaryti. Visus pinigus augintojai turėtų gauti apie liepos mėnesį, tačiau jei kam nors bus didelių problemų, tarsimės individualiai ir mėginsime tai spręsti“, - teigė „Arvi cukrus“ direktorius.
Žemdirbius „įkaitino“ toks cukraus fabriko vadovo pareiškimas ir jie atvirai rėžė kaltinimus „Arvi“ įmonių grupės savininkams. „Kada baigsis „Arvi“ ubagystė?! Daug metų girdime vis tas pačias dejones, kad nėra pinigų su mumis atsiskaityti. Tačiau juk įmonė dirba pelningai, produkcija realizuojama. Kur tie pinigai? Superkate nekvotinius runkelius kone už pusę kainos, o juk iš jų pagaminta produkcija nebūna pigesnė. Išlaidaujama į kairę ir dešinę, dirbtinai kuriamas gražus „Arvi“ įvaizdis. „Arvi“ dedasi kultūros mecenate, renginių rėmėja, švenčių globėja! Tačiau ar tai garbinga, turint tokius milžiniškus įsiskolinimus žemdirbiams, iš kurių triūso turtus kraunasi? Kodėl Kėdainių cukraus fabrikas visada laiku atsiskaito? Kodėl už grūdus, rapsus gauname kaip sutarta? Jei neturite pinigų – skolinkitės iš bankų, užstatykite įmonę. O gal ji jau užstatyta ir negalite to padaryti? Juk palūkanų procentai banke gerokai mažesni nei jums tenka žemdirbiams mokėti už pradelstą laiką. Kur čia pelningumas? Galime ir mes kai kurie paskolinti įmonei pinigų, pavyzdžiui, su kokia 10 proc. palūkanų. Tačiau esmė ta, kad yra netvarka, kuri tęsiasi jau daug metų. Visi esam verslininkai – planuojame pajamas, išlaidas, atsiskaitymus, pirkimus. Skirtumas tas, kad mes negalime niekam pasakyti – palauk, dabar negaliu, o jūs tai sau leidžiate. Turime vieni į kitus žiūrėti kaip į lygiaverčius verslo partnerius ir elgtis garbingai, o dabar jūsų požiūris į žemdirbį tikrai nepateisinamas. Mes samdysime advokatą ir savo pinigus išieškosime“, - tvirtino susirinkusieji.
Jie reikalavo tiesioginio susitikimo su „Arvi“ įmonių grupės vadovu Vidmantu Kučinsku, mat yra įsitikinę, kad būtent jis turėtų atsakyti, kodėl susidarė tokios problemos ir kaip ketinama jas spręsti. Anot kooperatyvo vadovų, V. Kučinskas kažkodėl niekaip neranda laiko susitikti su žemdirbiais, nors pajamos iš cukraus gamybos sudaro didelę „Arvi“ verslo dalį.
„Arvi cukrus“ direktorius A. Leškevičius tikino, kad dėl cukraus fabriko veiklos V. Kučinskas niekuo dėtas, tačiau yra tikimybė, kad kitą savaitę jis bus Lietuvoje ir galbūt susitiks su žemdirbiais ar jų atstovais. Be to, jis priminė, kad įmonė visada atsiskaito su cukrinių runkelių augintojais, nors ir vėluodama, ir dar sumoka delspinigius, siekiančius 7-8 proc. Tačiau žemdirbiai atkirto, kad pinigų mokėjimai dalimis ir nežinomais terminais trikdo jų veiklą, įsipareigojimus ir planus. Jie reikalavo, kad būtų laikomasi sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų. Be to, kategoriškai nesutiko su cukraus fabriko siūloma šių metų cukrinių runkelių supirkimo kaina – 101 Lt/t, mat už pernykštį derlių fiksuota kaina siekė 129 Lt/t ir 120 Lt/t su priedu, susietu su cukraus kaina rinkoje. Žemdirbiai reikalavo, kad būtų mokama ne mažaiu kaip 120 Lt/t, tačiau tam kategoriškai prieštaravo cukraus fabriko vadovas. Kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdyba, balsuojant už tai daugumai žemdirbių, priėmė sprendimą, kad kol nebus suderėta dėl abiem pusėms priimtinos kainos bei konkrečiai išspręsta atsiskaitymo už pernykštį derlių problema, iki kovo 15 d. su fabriku nepasirašyti sutarčių. Jei žemdirbių reikalavimų nebus paisoma, pastarieji svarstys galimybę šiemet neauginti cukrinių runkelių.
