aA
Prieš keletą mėnesių Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir Seimo narys Andrius Palionis pateikė parlamentui kelių įstatymų pataisas, kurios leistų kaimo turizmo sodyboms, ūkininkams su tam tikrais apribojimais savo ir savo svečių reikmėms gaminti naminę degtinę. Dabar šie įstatymų projektai svarstomi Seimo komitetuose, laukiama Vyriausybės išvados. Tikimasi, kad dar šioje rudens sesijoje jie bus svarstomi jau plenariniame posėdyje. O kol tai įvyks, Ekonomikos komitetas Seime surengė konferenciją „Naminės degtinės civilizavimas – ekologinių verslų vystymosi garantas“, kurioje dauguma kalbėjusiųjų buvo linkę pritarti Lietuvos kulinarinio paveldo – ruginukės – legalizavimui.
© Shutterstock nuotr.

Gaminti galės ne bet kas

Konferencijoje dalyvavo politikai, visuomeninių organizacijų atstovai, agroverslininkai, ekologinių ūkių žemdirbiai, farmacininkai, žolininkystės verslo, valstybės įstaigų, ekologiškos produkcijos perdirbėjų atstovai, žemdirbius tikrinančių ir ekologinius ūkius prižiūrinčių įstaigų vadovai.

„Organizuoti tokį renginį yra gana drąsu, nes sunku išvengti įvairių užgauliojimų, įtarinėjimų ir netgi kaltinimų nebūtais dalykais. Panašiai kelią į gamybą skynėsi aludariai, vyndariai, praėjusios kadencijos Seimas po ilgų diskusijų legalizavo jų veiklą, dabar, matyt, pagaliau atėjo eilė civilizuoti dar vieną mūsų kulinarinį pavedą – ekologišką naminę degtinę“, – sakė pradėdamas konferenciją R. Žemaitaitis.

Jis priminė, kad projekte numatyta ūkininkams, kaimo turizmo sodyboms leisti iki 1000 litrų pasigaminti ir realizuoti ne stipresnės kaip 65 laipsnių ekologiškos naminės degtinės.

„Ne bet kam, kaip kai kas bando gąsdinti, o tik įveikusiesiems tam tikrą atranką ir turintiesiems atitinkamus leidimus, užsiregistravusiesiems amatininkais degtindariais, ir ne bet kiek, o tiek, kiek bus nustatyta įstatymu“, – pažymėjo R. Žemaitaitis.

Komiteto vadovas pareiškė tikintis, kad „atsiradus legaliam verslui išnyks arba bent gerokai praretės vietų, prekiaujančių nelegalia ir visiškai nesaugia, nekontroliuojama produkcija“, nes legaliai dirbantys ir mokesčius mokantys verslininkai tikrai nepakęs nelegaliųjų veiklos.

Kol kas klesti surogatai

„Esu šventai įsitikinęs, kad šiuo metu po naminės degtinės etikete dažniausiai slepiasi surogatiniai gėrimai. Neseniai man paskambino moteris iš Šakių. Ji skundėsi, kad vieno namo fojė porą kartų per savaitę yra garinamas langų skystis, išgaunamas alkoholio koncentratas ir po to pardavinėjamas. Žmonės tiesiog nuodijami. Todėl šiandien čia ir susirinkome, kad galėtume drąsiai, nieko nebijodami pareikšti savo nuomonę, ką darysime toliau – civilizuosime savo kulinarinį paveldą ar leisime visokiems sukčiams nuodyti žmones įvairiais surogatais“, – sakė komiteto pirmininkas.

Parlamentaro teigimu, šiuo metu nelegalioje alkoholio rinkoje „sukasi“ apie trečdalis šalyje suvartojamo alkoholio. Legalizavus naminę degtinę, kaimo turizmo sodybos, ūkininkai, auginantys rugius, galėtų papildomai užsidirbti, Lietuvoje yra nemažai žinomų žolininkų, kurie galėtų iš naminukės pagaminti įvairių užpiltinių.

Beveik per dešimt metų iki šiol taip ir nepavyko įteisinti naminės degtinė gamybos. Pasak R. Žemaitaičio, taip atsitiko todėl, kad tam priešinosi kai kurie politikai, nesuinteresuotos tuo ir monopolinės alkoholio verslo grupės. Jos bijo konkurencijos ir neretai per savo visuomenės informavimo priemones skleidžia tendencingą propagandą, kad įteisinus naminės degtinės gamybą visi prasigers. Tie, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, anot parlamentaro, tikrai jos negers, ras kur kas pigesnių gėrimų – stipraus alaus arba surogatų.

Aplenkė ir kaimynai latviai

Lietuva Europos Sąjungoje liko paskutinė valstybė, kurioje iki šiol vyksta necivilizuotas naminės degtinės gamybos ir realizavimo procesas, – sakė vienas iš konferencijos moderatorių Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėjos pirmininkas, „Ūkininko patarėjo“ leidinių grupės vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas. – Net kaimynai latviai pažengė už mus toliau – legalizavo ekologiškos naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose. Ir niekas ten nepuolė ją masiškai gaminti arba girtauti. Kaimo turizmo sodybose padaugėjo darbo vietų, atsirado papildomų verslų, pagausėjo ir turistų. Lietuva paskutinė Europoje priėmė krikščionybę, paskutinė tikriausiai legalizuos ir šį tautinį kulinarinį paveldą, kuris, nors ir nelegaliai, buvo išlaikytas ir prie rusų caro, ir sovietmečiu. Mūsų kulinarinio tautinio paveldo registre yra įrašyta tik ruginė naminė degtinė, ne kvietinė ar gaminama iš obuolių, uogų, kitokių produktų.“

Sunkus kelias į pripažinimą

V. Neverdauskas priminė konferencijos dalyviams kelerių metų senumo istoriją, kaip sunkiai kelią į legalizavimą skynėsi mūsų naminukė.

„Kai 2004 m. kartu su Seimo Kaimo reikalų komitetu, Žemės ūkio rūmais, Ūkininkų sąjunga, Grūdų augintojų, Kaimo turizmo asociacijomis, kitomis organizacijomis įkūrėme Nacionalinę naminės degtinės gamintojų asociaciją, kilo baisus triukšmas. Smarkiai piktinosi ne tik alkoholinių gėrimų gamintojai, importuotojai ir platintojai, bet ir staiga dideliais blaivininkais tapę kontrabandininkai, kurie, radę įvairių užtarėjų, puolė kaišioti pagalius į ratus. 2006 m. surengėme didelę konferenciją, kurioje dalyvavo visų suinteresuotų pusių, valstybės institucijų, Mokesčių inspekcijos atstovai, teisininkai.“

Tąkart, pasak V. Neverdausko, buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri parengė Alkoholio kontrolės, Akcizų įstatymų, Administracinių teisių pažeidimų kodekso pakeitimo projektus ir reikalai pamažu pradėjo judėti į priekį. Įstatymų projektai buvo įregistruoti Seimo kanceliarijoje, po pateikimo parlamente jiems buvo pritarta. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose.

„Tikimės, kad netrukus politikai priims reikalingus sprendimus. Žinoma, legalizavimui reikia gerai pasirengti, pirmiausia kontrolės srityje“, – vylėsi V. Neverdauskas.

Stambiųjų gamintojų nenukonkuravo

Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Bronius Markauskas sakė, kad naminės degtinės legalizavimo klausimas ne kartą buvo svarstytas Rūmų prezidiumo posėdžiuose.

„Važiavome netgi pasižiūrėti, kaip tai daroma kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pamatėme, kad šis procesas ten griežtai kontroliuojamas, tas verslas nėra bet kam prieinamas, o produkcija gana brangi. Naminukės legalizavimas tose šalyse nė kiek nepadidino alkoholio vartojimo, tik galbūt užėmė kažkieno nišą. Lietuvoje žmonės taip pat nori išsaugoti šį kulinarinį paveldą, civilizuoti jį, kaip yra seniai padaryta kitose šalyse“, – pastebėjo B. Markauskas.

Jo teigimu, kaimo turizmo sodybos galėtų ne tik vaišinti šiuo kulinarinio paveldo produktu apsistojusius turistus, bet ir demonstruoti, kaip jis gaminamas. Taip jau senokai daroma Čekijoje, Austrijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse. Žinoma, viską kontroliuojant higienos specialistams, Mokesčių inspekcijai, muitinės pareigūnams.

„Manau, kad iš širdies prieštaraujančiųjų naminukės legalizavimui nėra. Yra tik tam tikrų nepagrįstų baimių. Didieji alkoholio gamintojai be reikalo bijo, kad iš jų bus atimta pernelyg didelė rinkos dalis. Latvijoje taip neatsitiko – ten legalizavus naminę degtinę nebankrutavo nei „Latvijas balzams“, nei kiti didieji svaigalų gamintojai“, – sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Atgaivintų senas vienuolynų tradicijas

„Pagrindinė mūsų bendruomenės misija – priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų asmenų reabilitacija. Atrodytų, tai labai toli nuo problemos, kurią dabar svarstome. Tačiau mes nesame nusiteikę prieš ekologinio kulinarinio paveldo – naminės degtinės – legalizavimą. Patirtis rodo, kad priklausomybę turintys asmenys šio produkto tikrai neįpirks, todėl baimintis jos civilizavimo nėra ko“, – sakė Varėnos rajone esančių Pilnų namų bendruomenės projekto vadovė Rūta Jakūbonienė.

Pasak projekto vadovės, bendruomenė augina įvairias vaistažoles, todėl legalizavus ekologišką naminę degtinę būtų galima atgaivinti senas vienuolynų ir kitų panašių įstaigų tradicijas – gaminti pagal jų receptūras įvairius gydomuosius žolelių antpilus.

„Dabar mes įsivežame iš Austrijos dešimties žolelių rūšių užpiltinę, naudojame ją vaistams. Kitus panašius produktus gabenamės iš Vokietijos. Manau, Lietuva pajėgi pati jų pasigaminti, juk turime ir rugių, ir žolelių, ir kvalifikuotų žolininkų. Reprezentacines, pagal senovinius receptus pagamintas užpiltines galėtume išpilstyti į originalius mūsų pačių pagamintus molinius ar kitokius butelius su tam tikra heraldika, simbolika, kuriuos mielai kaip suvenyrus pirktų užsienio turistai. Sukurtume darbo vietų – blogiau nuo to tikrai niekam nebūtų“, – įsitikinusi R. Jakūbonienė.

Pasimokyti yra iš ko

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu rinkoje mažėja rugių. Jie dažniausiai auginami lietuviškai duonai, kitiems produktams gaminti, netinkantys maistui keliauja į alkoholio gamybos įmones. Vokiečiai tokių rugių iš Lietuvos išsigabena dešimtimis tūkstančių tonų ir gamina ekologišką degtinę, kurią vėliau mes patys importuojame. Lenkai, pasak asociacijos pirmininko, Dzūkijoje supirkinėja net pačius prasčiausius, jau kone sudygusius rugius ir varo iš jų naminę degtinę.

„Rugiai nėra kokie nors ypatingi ar lepūs javai. Jie auga beveik visoje Lietuvoje ir tuo turėtume pasinaudoti, o ne pardavinėti užsieniečiams žaliavą. Kaimo turizmo sodybos galėtų pirkti ekologiškus rugius iš konkrečių ūkininkų, taip skatindamos jį auginti šiuos javus. Nauda būtų ir verslininkams, ir ūkininkams. Nereikėtų tų grūdų niekur vežti, ieškoti pirkėjų, žemdirbys iš anksto žinotų, kiek jam sėti rugių, kas juos nupirks. Užsimegztų tarpusavio bendradarbiavimo tradicijos, kurias išbarstėme sovietmečiu. Šiuo metu smulkesni ūkiai eksportuoti javus turi mažai galimybių, nes reikia su kažkuo jungtis, kooperuotis, o tokių dalykų, išgąsdinti dar sovietmečio laikų, nedidelių ūkių savininkai vengia“, – sakė S. Daniulis.

Trečdalį rugių superka nelegalūs gamintojai

Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis ūkininkų išaugintų rugių šiuo metu patenka į nelegaliai gaminančiųjų naminę degtinę rankas. Jei šis verslas būtų legalizuotas, viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktoriaus Gintaro Nagulevičiaus teigimu, padaugėtų ir darbo vietų, ir valstybei būtų sumokama daugiau mokesčių, ir kontrolė pagerėtų. Lietuviai, anot jo, kažkodėl pripratę visko bijoti – bijojome pluoštinių kanapių, dabar jau auginame ir niekas neatsitiko, vis dar bijome legalizuoti naminukę, nors jokio pavojaus ji nekelia.

„Aš pats visai nesibaiminu, kad šis mūsų kulinarinis ekologiškas paveldas būtų civilizuotas. Kiek įvairiausių antpilų gaminama iš naminės degtinės ir dabar! Gal kas nors to nežino? Maždaug trečdalis visų Lietuvoje užauginamų rugių patenka pas nelegalius naminukės gamintojus. O juk tai nuostolis valstybei, jos biudžetui, mums visiems“, – sakė G. Nagulevičius.

Masiškai niekas negamins

„Man tik juoką kelią tos baimės, apie kurias kalba kai kurie ekologiškos naminės degtinės legalizavimo priešininkai. Mūsų asociacija vienija apie 400 narių ir tik vienas kitas imtųsi šio verslo, jei jis būtų įteisintas. Jokios masinės gamybos tikrai nebus. Kad tokiai produkcijai yra poreikis, galiu patvirtinti, net užsieniečiai neretai jos išsiveža į namus. Visa bėda – nelegalios, niekieno nepatikrintos, neaiškios kilmės“, – teigė Kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Vytis Štelbys.

Pasak asociacijos vicepirmininko, ne viena kaimo turizmo sodyba yra susitarusi su patikimais naminukės gamintojais ir perka ją savo svečiams. Pagaliau beveik kiekvienoje miestelio šventėje jos galima gauti ir paragauti, ir nusipirkti. Visi žino, kad tai nelegalu, tačiau užmerkia akis, nes tie draudimai seniai neatitinka laiko dvasios ir protingumo kriterijaus. Žmonės, anot V. Štelbio, gąsdinami suplakus į vieną kelias problemas.

„Masiškumo gaminant naminę degtinę tikrai nebus, ant vienos ar dviejų rankų pirštų galima suskaičiuoti, kas tuo užsiims. Tai bus labiau ekskliuzyvinis ir gana brangus produktas“, – teigė V. Štelbys.

Neišnaudotos galimybės

Ekologinio vaistažolių ūkio savininkė Jadvyga Balvočiūtė prisipažino, kad pati alkoholinių gėrimų nevartoja, tačiau nuolat gauna įvairiausių prašymų padaryti kai kurių žolelių užpiltinių. Tik tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Prieš keletą metų Berlyne vykusioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ ieškojau ekologiškos degtinės, norėjome gaminti tokius lašiukus nuo alergijos. Ir niekur tokios degtinės neradau. Gavau tik grįžusi į Lietuvą, Žemaitijoje, aišku, nelegaliai. Dabar jos jau yra ir Danijoje, ir kai kuriose kitose valstybėse. Keista, kad mes bijome įteisinti tai, kas seniai padaryta civilizuotose Vakarų šalyse. Lietuvoje yra gaminamas toks lietuviškas alkoholinis gėrimas „Trejos devynerios“, kurį daug kas vadina nacionaliniu. Tik ar daug kas žino, kad jo gamybai yra naudojamas spiritas, o ne ekologiškas mūsų kulinarinis paveldas – ruginė degtinė? Mes gaminame įvairius žolių mišinius, tačiau dažnai negalime etiketėse nurodyti, kad tai ekologiška produkcija, nes neturime nei ekologiškų pipirų, nei muskato, nei kitokių prieskonių. Tas pats ir su užpiltinėmis. Juk ekologiška naminė degtinė kol kas nelegali“, – apgailestavo žolininkė.

Teks paisyti nustatytų reikalavimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė, atvykusi kartu su kolega Juozu Oleku, apie naminės degtinės gamybos legalizavimą kalbėjo šiek tiek atsargiau, tačiau netvirtino, kad tai yra neįmanoma.

„Tai turi būti saugus žmonių sveikatai produktas. O norint, kad toks jis būtų, reikalinga atitinkama kontrolės sistema, tam tikri standartai. Sukurti visą kontrolės grandinę įmanoma, bet tai atims šiek tiek laiko, – kalbėjo skyriaus vadovė. – Prieš legalizuojant naminės degtinės gamybą turėtų būti nurodyti labai aiškūs ir konkretūs reikalavimai: kas ją gali gaminti, kaip gaminti, kokios tam būtinos higienos sąlygos, patalpos, indai ir kt. Su tokiais dalykais susidūrėme svarstydami, ar išduoti leidimą vyndariams Šilutės rajone.“

Pasak specialistės, iki šiol šis mūsų kulinarinio paveldo produktas buvo gaminamas visai kitokiomis sąlygomis, netgi vanduo būdavo semiamas iš upelio. „Ar dabar, įgyvendinus visus šiuolaikinius reikalavimus, naminė degtinė išliks toks pats kulinarinis paveldas?“ – retoriškai klausė specialistė.

A. Išarienės teigimu, labai svarbi bus savikontrolė. Teks pildyti tam tikrus žurnalus, vesti apskaitą ir kt. Ūkininkui ar individualiai įmonei tai daryti gali būti nelengva, nes jiems paprasčiausiai trūks žinių. Tačiau, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos, bendromis jėgomis, geranoriškai bendradarbiaujant su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais galima įveikti visas kliūtis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (33)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (2)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (19)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (38)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (200)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (32)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (59)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2410)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...