Kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vytautas Januškevičius, grūdų kokybę ir saugą įtakoja daugelis veiksnių – javų auginimas, derliaus nuėmimas, gabenimas, laikymas ir tvarkymas gamybos vietoje, skelbiama instituto pranešime.
Grūdų kenkėjai
Grūdų kenkėjai sandėliuose gali veistis ištisus metus – taip gadindami grūdus, jų produktus ir blogindami jų kokybę. Dažniausiai sandėliuose plinta erkės, straubliukai, milčiai, grūdinės kandys, plokščiavabaliai ir kiti.
Šie kenkėjai gali veistis ištisus metus ne tik pilnuose, bet ir tuščiuose sandėliuose, talpyklose, grūdų transportavimo priemonėse, esančiuose grūdų likučiuose, sąšlavose, grindų ir sienų plyšiuose.
Kenkėjai į sandėlius gali patekti iš kitų užkrėstų sandėlių, teritorijoje esančių šiukšlių, taip pat su žmonių drabužiais ar avalyne, naudojant užkrėstą tarą, transportavimo priemones. Juos gali pernešti ir kiti sandėlių kenkėjai, tokie kaip graužikai ar paukščiai.
Kuo pavojingi aruodiniai kenkėjai?
Pasak veterinarijos gydytojo V. Januškevičiaus, aruodiniais kenkėjais užkrėsti pašarai yra nekokybiški, jų mitybinė vertė maža. Šeriant gyvūnus tokiais pašarais, mažėja gyvūnų apetitas bei produktyvumas, galimas neigiamas poveikis gyvūnų sveikatai.
Aruodinių kenkėjų liekanos ir ekskrementai, jų apgadinti produktai yra puiki terpė pelėsiniams grybams ir patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Į ūkį patekę aruodiniais kenkėjais užteršti pašarai yra tolimesnės taršos šaltinis.
Nereglamentuojama
Aruodinių kenkėjų kiekis pašaruose teisės aktais nereglamentuojamas, tačiau kaip nurodo specialistas V. Januškevičius, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 183/2005 I priedas nurodo, kad pašarų verslo operatoriai privalo palaikyti švarą ir, kai reikia, po valymo tinkamu būdu dezinfekuoti reikmenis, įrangą, talpyklas, dėžes bei įrankius, naudojamus pašarams gaminti, paruošti, rūšiuoti, pakuoti, sandėliuoti bei gabenti; užtikrinti higieniškas pašarų gamybos, gabenimo bei sandėliavimo sąlygas bei pašarų švarą, kiek įmanoma, užkirsti kelią gyvūnų bei parazitų sukeliamoms ligoms plisti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai atlieka planinius ir neplaninius pirminės gamybos pašarų ūkio subjektų patikrinimus, kurių metu įvertina savikontrolės sistemų veiksmingumą, tikrina patalpų bei ūkyje esančio inventoriaus tinkamumą produkcijos laikymui, gamybai, įvertina produkcijos kokybę, prireikus ima mėginius laboratoriniams tyrimams.
Tyrimai – nepalankūs
Pagal vykdomą valstybinės veterinarinės pašarų stebėsenos planą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose per pirmąjį šių metų pusmetį buvo ištirti 275 mėginiai aruodinių kenkėjų atžvilgiu.
Tyrimų duomenys rodo, kad situacija dėl aruodinių kenkėjų pirminės gamybos pašarų ūkio subjektuose yra ypatingai nepalanki.
70 % mėginių buvo rasta aruodinių kenkėjų, o 28 % jų kiekis buvo toks didelis, kad nepavyko suskaičiuoti.
Tik 30 % tyrimų rezultatų buvo neigiami, tai yra – kenkėjų nerasta.
89 % tirtų mėginių sudarė javų grūdai, 7 % javų grūdų produktai (miltai, traiškyti grūdai) ir 4 % kombinuotieji pašarai.
Aruodinių kenkėjų buvo rasta 66 % javų grūdų mėginių (77 mėginiuose buvo rastas labai didelis kiekis erkių ir/arba kitų aruodinių kenkėjų), 40 % javų grūdų produktų mėginių (1 mėginyje buvo rastas labai didelis kiekis gyvų erkių), o kombinuotuojų pašarų mėginiuose aruodinių kenkėjų nerasta.
Codex alimentarius standartų reikalavimai
Europoje patvirtintuose Codex alimentarius standartuose (201 - 1995 avižoms, 153 – 1985 kukurūzams, 199 – 1995 kviečiams, 172 – 1989 sorgui) nurodyta, kad grūdai turi pasižymėti geromis organoleptinėmis savybėmis ir juose neturi būti gyvų vabzdžių. Gyvūninės kilmės priemaišų (tame tarpe ir negyvų vabzdžių) neturėtų būti daugiau kaip 0,1 % m/m max (t.y. ne daugiau 0,1 % masės/masėje).
Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimai
Lietuvos standartizacijos departamento išleistuose ir galiojančiuose standartuose, kuriuose nustatyti grūdų supirkimo ir tiekimo reikalavimai (rugiai – LST 1580, miežiai – LST 1797, žirniai LST 1513, kukurūzai – LST 1954, kviečiai – LST 1524), nurodyta, kad 1 klasės 1 kg tiekiamų grūdų erkių skaičius neturėtų būti didesnis kaip 20 vnt.
Taip pat grūduose neturi būti matomų gyvų grūdų kenkėjų visose jų vystymosi stadijose (jų sąrašai pateikti grūdų supirkimo ir tiekimo standartų prieduose atsižvelgiant į grūdų rūšį).
Slaptojo užkrėstumo vabzdžiais tyrimas
Esant įtarimui, kad esama grūdų kenkėjų, atliekamas slaptojo užkrėstumo vabzdžiais tyrimas. Jei šalys susitaria ir jei galima iš karto sunaikinti grūdų kenkėjus (džiovinant, cheminiu būdu), atsižvelgiant į grūdų klasę, gali būti leidžiamas užkrėstumas standartų prieduose nurodytais vabzdžiais kenkėjais, bet ne daugiau kaip 2 vabzdžiai 1 kg grūdų.
Remiantis šiais dokumentais, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistas V. Januškevičius, iš 244 javų grūdų mėginių, tirtų laboratorijose , tik 46 % atitiktų 1 klasės tiekamiems grūdams keliamus reikalavimus.
2005 m. parengtose Pirminės grūdų gamybos geros higienos praktikos taisyklėse nurodoma, kad grūdų pirminėje gamyboje reikia stengtis išvengti kėnkėjų atsiradimo, o jų naikinimas turi būti tik kraštutinė priemonė.
Kada negali vystytis aruodiniai kenkėjai?
Aruodinių kenkėjų vystymuisi sandėliuojamuose grūduose didelę įtaką turi temperatūra ir grūdų drėgmė. Esant žemesnei kaip +12 oC temperatūrai dauguma aruodinių kenkėjų nustoja vystytis, tačiau tarp skirtingų erkių rūšių ši slenkstinė temperatūra gali varijuoti gana plačiose ribose.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, derėtų visiems grūdų augintojams atkreipti dėmesį, kad vabzdžiai, esantys grūduose, žūva per kelias savaites, esant +5 oC temperatūrai, o +60 oC temperatūra juos sunaikina per 3 min., +45 oC temperatūra visų rūšių erkes sunaikina per 5 val.
Grūdai turi būti džiovinami tiek, kad jų drėgnis sumažėtų iki lygio, rekomenduojamo laikymui ir nepriimtino mikroorganizmams vystytis, t.y. kol drėgnis bus mažesnis kaip 14 % (masės procentais).
Tai būtina ir norint apsaugoti tik ką nuimtus grūdus nuo ant jų paviršiaus esančių pelėsinių grybų plitimo.
Ką rodo grūdų masės temperatūros padidėjimas?
Grūdų masės temperatūros padidėjimas +2 – +3 oC rodo apie jų užkrėstumą mikroorganizmais ir/arba kitais kenkėjais. Šiuo atveju būtina atskirti užkrėstus grūdus nuo sveikų ir paimti mėginius laboratoriniams tyrimams. Užkrėsti grūdai turi būti vėdinami, kad temperatūra sumažėtų iki tinkamos laikymui.
Leistini konservantai bei metodai kenkėjams naikinti
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja:
Laikant drėgnus, pašarams gaminti skirtus grūdus, jų apsaugai nuo kaitimo ir pelėjimo galima naudoti leistinus konservantus (skruzdžių, acto, pieno, propiono r. ir kt.), kurie nurodyti Europos Komisijos sukurtame Bendrijos pašarų priedų registre (leistinus naudoti konservantus galima pasižiūrėti internete, adresu: http://ec.europa.eu/food/food/animalnutrition/feedadditives/registeradditives_en.htm).
- Konservavimas turi būti atliktas savalaikiai, tik supylus grūdus į saugyklą, nes vėliau jo poveikis neefektyvus.
- Įvairiems kenkėjams (vabzdžiams, erkėms, graužikams, paukščiams) kontroliuoti ir naikinti gali būti taikomi: prevenciniai metodai; mechaniniai, fizikiniai ir biologiniai metodai (fiziniai barjerai, garsas, ultragarsas, šviesa ir ultravioletinė šviesa, gaudyklės, temperatūros reguliuojama atmosfera ir kiti); įvairos augalų apsaugos priemonės.
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos autorizuotų veterinarinės paskirties biocidų sąraše yra registruoti du preparatai (“Sal CURB B liquid” ir “Termin – 8 LIQUID”) skirti apsaugoti pašarus ir pašarų žaliavas nuo kenksmingų organizmų.
