Per neoficialias konsultacijas už energetiką atsakingas eurokomisaras Guenteris Oettingeris perspėjo kompanijų vadovus, kad savomis jėgomis užpildyti požemines dujų saugyklas ir taip užtikrinti netrikdomą dujų tiekimą žiemą Ukraina negalės dėl pinigų trūkumo, informuoja "Komersant" remdamasis savo šaltiniais.
Galiojant dabartinei dujų kainai požeminių dujų saugyklų užpildymas kainuos apie 4 mlrd. dolerių, bet užtikrinti, kad europiečių apmokėtos dujos, jas įpumpavus į Ukrainos požemines dujų saugyklas, "neišnyks", Europos Komisija nepajėgi.
"Tokia pozicija, žinoma, nesukėlė entuziazmo", - paaiškino "Komersant" pašnekovas. Laikraščio apklausti ekspertai teigia, kad stambusis verslas pradeda suprasti: dujų problemų, susijusių su Ukraina, sprendimą negalima palikti vien politikams. Ir vis dėlto artimiausią mėnesį kompanijos nesiims jokių konkrečių priemonių.
"Visi lauks Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, rinkimų Europoje ir naujienų apie naująją Europos Komisijos sudėtį", - paaiškino vienas ekspertų. Kaip teigia analitikas Aleksejus Kokinas iš "Uralsib Kapital", vartotojai arba iš tikrųjų užpildys Ukrainos požemines dujų saugyklas savo lėšomis, arba suteiks Kijevui lėšų tam. Ir viena, ir kita, teigia jis, šalims kelia baimę ir riziką: EK garantijų nesuteikia, nėra garantuotas ir būsimos naujosios Ukrainos valdžios pažadų patikimumas.
Išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Europos valstybių lyderius su pasiūlymu sustiprinti bendras pastangas sprendžiant Ukrainos "dujų klausimą": V. Putinas pastebėjo, kad sprendimas reikalauti iš Ukrainos išankstinio apmokėjimo už dujas buvo priverstinė priemonė.
GSI: Europos šalys dėl senkančių išteklių tampa vis labiau priklausomos nuo importo
Per artimiausius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje išseks gamtiniai ištekliai - nafta, dujos, anglys - todėl gerokai išaugs šalies priklausomybė nuo importo iš Rusijos, Kataro ar Norvegijos. Tokią informaciją penktadienį pateikia BBC, remdamasi šalies Pasaulinio tvarumo instituto (angl. Global Sustainability Institute - GSI) duomenimis.
Anot instituto ekspertų per ateinančius penkerius metus išseks nafta, per 4,5 metų - anglys, o jau per ateinančius 3,5 metų - gamtinės dujos.
Dar blogesnė situacija, ekspertų teigimu, yra Prancūzijoje: "Anglys, nafta bei dujos Europoje baigiasi - regionui reikia alternatyvių energijos šaltinių", - pabrėžiama tyrime.
Instituto direktorius Aledas Jones'as teigia, kad Vakarų Europos valstybės tampa vis labiau priklausomos nuo turinčių didelius gamtinių išteklių kiekius kaimynių, pavyzdžiui, Rusijos ar Norvegijos.
"Ši tendencija ateityje tik stiprės, jeigu laiku nebus imtasi tinkamų priemonių", - mano jis.
Instituto profesorius Victoras Andersonas pareiškė, kad Europos šalys turėtų aktyviai imtis naudoti atsinaujinančius šaltinius - saulės, vėjo ar bangų energiją. Ekspertai taip pat rekomenduoja Šiaurės jūroje tuo pat metu pradėti ieškoti naujų naftos telkinių bei įtikinti Jungtines Valstijas didinti gamtinių dujų tiekimo apimtis.
