Tiesa, gera žinia bent ta, jog malkų pritrūkti neturėtų.
„Rudenį, žiemą tikrai turėsime pilnus sandėlius – tiek, kiek reikės“, – tikina bendrovės „Esaurida.lt“ komercijos vadovas Mantvydas Rancas.
Pasak LNK, nusipirkusieji malkų dar vasarą jau išlošė finansiškai, sutaupė maždaug trečdalį. Beje, pardavėjai jau nuo pernai leidžia įsigyti malkų ir išsimokėtinai, mokant kas mėnesį. O šiemet sumą dalija ir į tris dalis.
„Šiuo metu kas trečias klientas renkasi lizingu – ženkliai daugiau. Praeitais metais tiktai kas dvidešimtas klientas“, – sakė M. Rancas.
Malkų šiemet gali prireikti ir anksčiau, mat pamažu šalyje prasideda šildymo sezonas. Pirmieji – Trakai.
„Šio šildymo sezono kainos bus, kaip numatoma, aukštesnės, visų pirma, labiausiai dėl brangstančio biokuro“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Panevėžys jau žino tikslią kainą, nors šildymo dar nepradėjo. Spalį, palyginti su rugsėju, ji didėja beveik 16 proc. arba 1,5 cento už kilovatvalandę, tai reiškia, kad pernai spalį už dviejų kambarių buto šildymą modernizuotame name mokėję apie 15 eurų, šįmet mokės jau apie 35 eurus.
„Sename, nemodernizuotame name pernai mokėjo beveik 23–24 eurus, tai šiemet mokės 56 eurus. Aišku, priklausomai nuo prižiūrėtojų ir kiek jie nori palaikyti šilumos bute“, – sako „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa.
Centralizuotai besišildantiesiems yra žinia iš Seimo: galutinai nuspręsta dar du šildymo sezonus taikyti ne 9 proc., o nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad ši lengvata su laiku turėtų išnykti.
„Ji nėra tikslinė ir yra taikoma visiems labai „plokščiai“, reiškia, išleidžiama daug pinigų, bet parama pasiekia ir tuos, kuriems jos apskritai net nereikia“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas M. Dubnikovas.
Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos 111 mln. eurų, bet valdžia neturi atsakymo ekonomistams, kaip lengvatos išvengs turtingieji.
„Reikšmingai išaugus centrinio šildymo kainoms, matyt, nebūtų racionalu dar papildomai apmokestinti centrinį šildymą“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Premjerė I. Šimonytė teigia, kad centrinio šildymo kainos yra reguliuojamos, todėl pridėtinės vertės mokesčio lengvata šiuo atveju „tiesiogiai, ta pačia apimtimi sumažina kainą“.
Opozicija klausia, kas bus su tais, kurie šildosi kitomis kuro rūšimis: malkos išlaiko 9 proc., o elektra ir dujos – 21 proc. PVM.
„Kokias priemones jūs, kaip ministras, siūlysite, kad žmonės Lietuvoje būtų traktuojami vienodai?“, – Seime energetikos ministro klausė parlamentarė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Pagalba tiek elektros kainų, tiek šildymo kainų kompensavimui pasiekia visus be išimties“, – į klausimą atsakė ministras Dainius Kreivys.
M. Rancas sako, kad kieto kuro kainos augo panašiai kaip dujų.
„Malkos pas mus brango apie du kartus, granulės, briketai – apie 2,5–3 kartus“, – sako jis.
Bet kitoms kuro rūšims valdžia pasiūliusi tik vieną pagalbą – šildymo kompensacijas.
Panevėžyje, kaip daugelyje Lietuvos miestų, dėl jų nutįsusios eilės.
„Panašiai keturiais šimtais daugiau, palyginti su praeitų metų rugsėju, ir tai suprantama, kadangi viešojoje erdvėje daug kalbama apie padidėjusias kainas“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.
Dirbantieji galės gauti kompensacijas iš karto šešiems, o ne trims mėnesiams, kaip būdavo anksčiau. Kompensacijos priklausys ir atgaline data, net jeigu žmogus pasiprašys jau įpusėjus šildymo sezonui.
„Aš – pensininkas, žmona dar dirba, bet irgi vos ne už minimalų. Neįgalų vaiką turiu, dar vienas sūnus irgi dirba, bet už minimalų“, – sako Panevėžietis Česlovas.
„Pensija – 500 eurų, taip nesinervinau, bet pasakė, kad jos irgi 500 eurų ir užsiregistravo. Tai, sakau, ir aš pamėginsiu, pažiūrėsiu, kas čia bus“, – teigia dar viena pašnekovė Angelė.
„Visi eina, kodėl aš negaliu nueiti, ar ne? Kiek duos – tiek. Nejaugi nežino žmonės, kad mes nabagai pensininkai“, – sako Elena.
„Už elektrą kaip nors ištempsiu, viską taupau labai, niekur nenaudoju ir kaip įmanydama sukuos“, – kalbėjo Giedrė.
Dėl kompensacijų šiemet, tikėtina, kreipsis penktadaliu ar net trečdaliu daugiau gyventojų.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
