Seimas po svarstymo balsavo už atominę Visagine

Antradienį Seime po svarstymo pritarta Atominės elektrinės įstatymo projektui. Už balsavo 72 parlamentarai, prieš - 18, susilaikė 32. Seime tęsis diskusijos dėl įstatymo dėl koncesijos suteikimo Visagino branduolinės atominės projekte. Šie teisės aktai reikalingi norint Visagine pastatyti naująją atominę elektrinę.

Per balsavimą po svarstymo buvo pritarta pasiūlymui, kad Atominės elektrinės įstatymo projektui turi būti atliktas antikorupcinis vertinimas, todėl galutinis Seimo balsavimas dėl šio įstatymo projekto ketvirtadienį, kaip planuota, gali neįvykti.

Visi atominės elektrinės įstatymą svarstę komitetai iš esmės Atominės elektrinės įstatymui pritarė, tačiau Audito komitetas siūlė šį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus ir Audito komiteto pastabas.

Siūlomus pakeitimus pristatė Darbo partijos frakcijos atstovė Loreta Graužinienė. Komiteto nuomone, įstatymo projekte reikalinga patikslinti susijusių asmenų sąvoką, įtvirtinti, kaip projektą įgyvendinanti bendrovė būtų suinteresuota optimizuoti sąnaudas, suvienodinti įstatyme esantį teisinį reglamentavimą, prašoma pateikti baigtinį sąnaudų sąrašą arba įtraukti nuostatą, kuri ribotų sąnaudas, steigti Radioaktyvių atliekų tvarkymo fondą, o ne daryti atidėjinius ir kiti pakeitimai.

„Komitetas priėmė galutinį sprendimą, patobulintą įstatymo projektą, Seimui pateikti, atsižvelgiant į iniciatyvos, paskelbti referendumą, dėl naujos atominės elektrinės statybos realizavimą: pirmą, priėmus sprendimą neskelbti referendumo arba piliečiams nerealizavus iniciatyvinės teisės paskelbti referendumą, po tokio sprendimo priėmimo, arba; antra, organizuojant referendumą, po galutinių referendumo rezultatų paskelbimo, atsižvelgiant į referendumo rezultatus. Komitetas priėmė sprendimą patobulinti įstatymą“, - sakė L. Graužinienė, panešusi, kad už tokį sprendimą nebalsavo „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ frakcijos nariai Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis.

Kiti komitetai – Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Aplinkos apsaugos – Atominės elektrinės įstatymo projektui pritarė iš esmės ir siūlė atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.

Įstatymo projektą svarstė ir Atominės energetikos komisija, kuri nepritarė įstatymo projektui. Komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas tokio komisijos sprendimo nekomentavo.

UžAtominės elektrinės įstatymo projektą balsavo 43konservatoriai, balsavime nedalyvavo J.Šimėnas. Taip pat už buvo 10 balsavusiųliberalcentristų, kaip ir visi 8 balsavę„Liberalų sąjūdžio“ atstovai. Projektui pritarė ir daugumadarbiečių: už balsavo 8, prieš– 1.

Neivienas socialdemokratas nebalsavo už projektą: 6jų buvo prieš, 15susilaikė. „Tvarka ir teisingumas“balsavo įvairiai: 8 susilaikė,5 buvo prieš, 2– už. Įvairiai balsavo ir Mišri Seimonarių grupė: susilaikė 5, priešbuvo 4, už –1. Krikščioniųpartijos frakcijoje po 3 narius susilaikėir buvo prieš.

Antradienį Seimas neapsisprendė ar pritarti po svarstymo ir įstatymui dėl koncesijos suteikimo Visagino branduolinės atominės projekte. Kad šie įstatymai būtų priimti, Seimas dėl jų turės balsuoti dar kartą.

Svarstant Atominės įstatymą: lengvatų pasiūlymai ir skirtingos bendrapartiečių nuomonės

Partijos„Tvarka ir Teisingumas“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava,išrinktas Zarasų – Visagino apygardoje, pasisakė už atominės elektrinės statybą Visagine.

"Pritariu tai verslo plano daliai, kurioje yra pasakyta, kad Zarasų rajono bei Visagino miesto žmonės, gyventojai pritaria Visagino atominės elektrinės statybai. Šio krašto žmonių pašonėje kone tris dešimtmečius veikė Ignalinos atominė elektrinė gamindama pigiausią ir ekologiškiausią elektros energiją ne tik Baltijos valstybių regione, bet ir visoje Europoje", - sakė A. Dumbrava ir pabrėžė, kad Seimas šiuo metu iš esmės sprendžia klausimą, ar būti Lietuvoje branduolinei energetikai: "šiandien svarstome vieną iš svarbiausių Lietuvos ateities klausimų – būti ar nebūti Lietuvai branduoline šalimi".

Kartu jis siūlė 50 proc. lengvatą savo apygardos rinkėjams, nes jie gyventų šalia pavojingo objekto.Dėl tokios lengvatos turėtų apsispręsti Vyriausybė, jai šį pasiūlymą perdavė nagrinėti Seimo Ekonomikos komitetas.

Konservatorius Jurgis Razma per Atominės elektrinės svarstymą nesutiko, kad šiuo metu Seimas svarsto, ar Lietuvoje plėtoti atominę energetiką, nes už tokią energetiką buvo pasisakyta dar amžiną atilsį Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybės laikais ir vėliau, bei ragino laikytis vientisos valstybės politikos ir nesiblaškyti prieš rinkimus.

"Ne šiuo metu mes priimame sprendimą, kad Lietuvoje turi būti statoma atominė elektrinė. Tai jau yra seniai padaryta. Ko gero, pirmą kartą ryškiau tai padaryta A. M. Brazauskui kartu su dviem kitais Baltijos šalių vadovais 2006 m. pasirašius atitinkamą komunikatą, kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad paremiama iniciatyva Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę. 2007 m. mes priėmėme Energetikos strategiją, kurioje aiškiai parašyta, kad Lietuvoje atominė elektrinė, 2007 m. priėmėme Atominės elektrinės įstatymą, paskui 2008 m. jį tikslinome, taigi sprendimai padaryti seniai. Šiandien yra tam tikras etapas, kai, pasikeitus Vyriausybei, buvo atsisakyta tada kritikuotų neskaidrumų, atsisakyta privačių struktūrų dalyvavimo iš Lietuvos, demontuotas LEO LT, viskas padaryta skaidriai pagal Koncesijos įstatymą", - sakė J. Razma.

Tačiau konservatorius Jonas Šimėnas, pranešęs, jog kalbės savo vardu, kritikavo atominę energetiką kaip atgyvenusią priemonę,kaip ir kitas energetikos rūšis, naudojančias iškastinį kurą,t.y. gamtines dujas, naftą ir t.t.

„Aš nesakau, kad atominės nereikia, gali ji būti, bet ji neturi užgožti mūsų pagrindinių dalykų, atsinaujinančios energetikos“, - sakė jis.

Pasak J. Šimėno, jis neabejoja, kad už nedidelę kainą Lietuva galėtų parduoti naujoje atominėje gaminamą elektrą, tačiau šalyje liktų branduolinės atliekos ir tai jam kelia didelį nerimą.

„Atleiskite, mieli kolegos, mano žinios ir širdis kalba apie tai, kad aš turiu susilaikyti“, - sakė J. Šimėnas.

Siūlė į statybas pakviesti ir Rusiją, ir ES

Socialdemokratų partijos atstovai,kritikavę naują atominę elektrinę Lietuvoje, siūlė pažėrė įvairių pasiūlymų: nuo galimybės Lietuvoje statyti bendrą Rusijos – ES atominę, kur Lietuva neturėtų jokių įsipareigojimų, iki idėjos vykdyti apklausą, kas žmonėms svarbiau: elektros energijos ar šilumos kaina.

„Aš pasisakyčiau už tai, kad Visagine būtų statoma elektrinė pakviečiant prancūzus,vokiečius, rusus ir pasiūlant koncernui, kuris galėtų statyti naujus reaktorius tam, kad ES iš tiesų realizuotų pilnavertį politinį projektą, o Lietuva neprisiimtų jokių finansinių įsipareigojimų, jokių skolų, jokių įsipareigojimų. Tik vienintelė situacija tartis su Rusija ir Prancūzija, kad jie galėtų iš dabar uždaromos atominės elektrinės išvežti radioaktyvias atliekas, kad mums nereikėtų jų Lietuvoje laidoti. Štai tokias sąlygas aš paremčiau ir tada išties mes matytume projektą, kuris geopolitiškai būtų teisingas. Jis kurtų darbo vietas ES, jis sudarytų galimybes iš ES kuriamų darbo vietų Lietuvai gauti daugiau naudos iš struktūrinių fondų, gauti iš jų paramos ir visiškai kitaip pakeisti daugiametę finansinę perspektyvą. ES situacijoje, mažėjant darbo vietoms, mūsų galimybės gauti pinigų iš struktūrinių fondų mažėja. Štai kodėl šis projektas turėjo būti ES ir Rusijos projektas“, - dėstė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Kita šios partijos narė Birutė Vėsaitė siūlė vykdyti apklausą: „Dabar, jeigu jūs išeitumėte į gatvę, gerbiamieji valdantieji, kurie stumiate šitą projektą ir paklaustumėte žmonių, kas jiems yra svarbiau – ar elektros energijos, ar šilumos kaina, neabejotinai žmonės gatvėje pasakytų– šilumos kaina“.

Tačiau po šių kalbų į diskusijas įsikišo premjeras Andrius Kubilius, pasipiktinęs, kad elektros ūkio problemos supriešinamos su šilumos ūkiu parlamentarų retorikoje.

„Mes sprendžiame elektros ūkio klausimą, nesprendžiame visų kitų problemų. Iš tikrųjų, Lietuvos energetikoje per 20 metų yra likę labai daug problemų.Jos nebuvo sprendžiamos. Šilumos ūkio ir įvairių kitų problemų. Ir jas reikia spręsti. Bet tai nereiškia, jeigu šiandien sprendžiame elektros ūkį, o nesprendžiame taip, kaip galbūt kas nors norėtų šilumos ūkio čia pat ir vietoje, tai nereikia spręsti elektros reikalų“, - dėstė A. Kubilius.

Premjeras teigė, jog jei Lietuva būtų kitos daug elektros imprtuojančios šalies - Liuksemburgo - vietoje, elektros importas nebūtų iššūkiu ekonominei ir energetinei nepriklausomybei.

„70 proc. elektros energijos Lietuvoje yra importuojama iš trečių šalių. Kita šalis, Europos Sąjungoje turinti didelę priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, yra Liuksemburgas su maždaug 30-35 proc. importuojamos elektros energijos. Jeigu mes geografiškai būtume Liuksemburgo vietoje, aš sutikčiau ir su 70 proc. priklausomybių nuo importuojamos elektros energijos, - sakė premjeras. - Jeigu sutariame, kad turime rūpintis savais generaciniais pajėgumais, tai visiškai akivaizdu, kad turime pasirūpinti ekonomiškais generaciniais pajėgumais: ne kam patinka labiau gražūs, švarūs, nežinau kokie čia dar pavadinti, žali ar mėlyni, ar dar kokie nors pajėgumai, bet ekonominiais pajėgumais. Tai yra esminė sąlyga.“

Koncesijos sutartį planuota pasirašyti birželį

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad jei Lietuva neturės savo elektros gamybos ir susiformuos deficitinė rinka, šaliai bus sudėtinga integruotis į Vakarų Europos elektros tinklus, kas turi būti padaryta iki 2020-ųjų. Planuojama, kad naujoji atominė galėtų pradėti darbą 2020-2022 m. Skaičiuojama, kad naujoje atominėje gaminama elektra turėtų kainuoti apie 17-25 ct/kWh, o statant atominę elektrinę bus sukurta iki 6 tūkst. darbo vietų ir Lietuva užtikrintų savo elektros generaciją.

Koncesijos sutartyje dėl naujos atominės elektrinės statybos numatoma, kad Lietuvos investuotojas valdys 38 proc. visų naujos planuojamos elektrinės bendrovės akcijų, strateginis investuotojas - 20 proc., Latvijos "Latvenergo" 20 proc., o "Eesti Energia" - 22 proc.

Jei Seime bus galutinai pritarta koncesijos sutarčiai, ji bus pasirašoma. Koncesijos sutartis dėl Visagino atominės elektrinės turi būti pasirašyta iki birželio 28 d. Tuomet turėtų prasidėti du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dol., antrojo, 18 mėnesių trukmės, - 200 mln. dol., po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama padaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.