Lietuvos vėjo jėgainių asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir Energetikos ministerija tokią įmonės iniciatyvą sveikina. Apskritai tiek verslų, tiek privačių namų ūkių perėjimą prie atsinaujinančios energetikos skatina Vyriausybė, mat, visa Europos Sąjunga iki 2050 m. yra įsipareigojusi tapti klimatui neutralia. Energetikos ministerija ragina gyventojus ir verslus pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijomis į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą.
Vardija naudą tiek aplinkai, tiek gyventojams
„Mano BŪSTAS“ praneša, kad nuo šiol jos administruojamų daugiabučių bendrose erdvėse daugiausia naudojama elektros energija, pagaminta Lietuvos vėjo.
„Klientų objektuose laiptines ar kitas bendrojo naudojimo patalpas apšviečia, o liftus kelia vėjas. Iš vėjo jėgainių parko penkerių metų laikotarpiu planuojame įsigyti ne mažiau nei 85 proc. metinio suvartojamos elektros energijos kiekio mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose ir ji, priklausomai nuo oro sąlygų, sudarys didžiąją dalį tokioms reikmėms sunaudojamos elektros“, – informuoja bendrovė.
Įmonės teigimu, prieš keletą metų atsiradus galimybei rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, o elektros kainoms šokus į neregėtas aukštumas, įmonė pradėjo ieškoti galimybių, kaip pasiūlyti savo klientams pigesnę ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektros energiją bendrojo naudojimo erdvėms.
„Pradėjome aktyviai tyrinėti rinką, paskelbėme konkursą žaliajai energijai įsigyti. Nors susidomėjimą buvo išreiškę ir kai kurie didieji nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, tačiau galiausiai konkurse dalyvavo tik vėjo elektrinių parkus Anykščių rajone išvysčiusios bendrovės „Horreum“ ir „Ventus industria“, su kuriomis ir buvo pasirašyta penkerių metų bendradarbiavimo sutartis“, – atkreipia dėmesį bendrovė.
Pabrėžiama, kad šiuo metu didžiosios dalies įmonės klientų bendrojo naudojimo erdvės jau aprūpinamos šiek tiek pigesne žaliąja elektra.
„Yra ir dar viena nauda mūsų klientams – išlaidos už bendrųjų patalpų elektrą nuo šiol yra įtrauktos į bendrą mokėtiną sumą už suteiktas būsto priežiūros paslaugas, todėl bendrovės klientams nebereikia mokėti už jas atskirai. Tai ypač aktualu tai klientų daliai, kuri už bendrojo naudojimo elektrą iki šiol atsiskaitydavo fiziniuose įmokų surinkimo terminaluose ir jiems papildomai tekdavo susimokėti įmokos surinkimo mokesčius, kurie neretai būdavo didesni, nei pati įmoka. Dabar šių papildomų išlaidų mūsų klientai nebepatiria“, – akcentuoja įmonė.
„Mano BŪSTO“ generalinis direktorius anksčiau sakė, kad perėjimas prie atsinaujinančios elektros energijos yra svarbus žingsnis įgyvendinant įmonės žaliąją strategiją. Pasirinkus naudoti žaliąją energiją, mažinama priklausomybė nuo neatsinaujinančių išteklių, taip prisidedama ir prie šalies tvarumo politikos.
„Pasirinkus žaliąją energiją, kasmet sutaupoma daugiau nei 6,2 tūkst. tonų CO2. Taip kiekvienas daugiabučio gyventojas gali prisidėti prie svarbių pokyčių mažinant klimato kaitos padarinius“, – sako M. Genys.
Užmojis sulaukia sveikinimų
Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas tokias naujoves vadina pagirtinomis.
„Sveikiname Lietuvoje veikiančius tiekėjus kurie renkasi atsinaujinančių išteklių gaminamą energiją, dar geriau kai renkamasi Lietuvoje pagamintą „žaliąją energiją“. Tikimės, kad jos užteks patenkinti ne tik „Mano BŪSTAS“ klientams, bet ir visiems likusiems Lietuvos rinkos vartotojams“, – teigia L. Sabaliauskas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius įmonės inicijuotą pokytį taip pat sveikina.
„Džiugu, kad įmonė pasirašė ilgalaikę sutartį su vėjo jėgainių gamintoju ir aprūpina savo vartotojus žalia elektra, tai yra labai vakarietiškas žingsnis, kurį dažnai matome Vakarų Europoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vis dėlto Lietuvoje tai vis dar yra naujovė, – sako jis ir priduria. – Aišku, tose bendrose patalpose nėra suvartojama labai daug energijos, bet įvertinus, kiek įmonė valdo namų, skaičiuojant bendrą kiekį, jis išeina gana didelis.“
Energetikos ministerija: Lietuvoje keliami ambicingi tikslai
Energetikos ministerija tokius ir panašius atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) projektus taip pat vertina teigiamai.
Ministerija tikina, kad AEI plėtra Lietuvoje šiuo metu vyksta kaip niekada dinamiškai – per trejus metus padidėjo trigubai.
„Tai ir gaminantys vartotojai, ir nauji vėjo parkai, ir vystoma Jūros vėjo energijos parkai ir kt. Minėtas augimas AEI plėtros kontekste labai ryškus ir visoje Europos Sąjungoje“, – teigia ministerijos atstovai.
Anot jų, Lietuvoje yra siekiama, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas.
„Visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą, – sako ministerijos atstovai. – Pavyzdžiui, gyventojų ir bendrijų energetiniam savarankiškumui didinti Energetikos ministerija suplanavo 389 mln. iki 2030 m.“
Anot jų, kofinansavimo lėšomis yra remiamos gyventojų investicijos į saulės ir vėjo elektrines bei energijos kaupiklius (baterijas), pasenusių šildymo katilų keitimas į efektyvesnius, šilumos siurblių bei elektromobilių įkrovos stotelių įsirengimui, daugiabučių šilumos punktų renovacija.
„Sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje yra vienintelis tvarus kelias, siekiant mažinti elektros ir šildymo sąskaitas bei priklausomybę nuo elektros importo“, – teigia ministerija
